50-asis G7 viršūnių susitikimas vyko Italijoje birželio 13–15 d. Septynios pagrindinės pramoninės ekonomikos šalys aptarė ambicingą dienotvarkę, kuri apėmė klimato kaitą, migraciją, dirbtinį intelektą, energetiką, ekonominį saugumą, padėtį Artimuosiuose Rytuose, Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, Afriką ir Indo-Ramiojo vandenyno regioną. Laikantis tradicijos, susitikimas baigėsi valstybių ir vyriausybių vadovų komunikatu.
G7: pramoninės šalys, kurių ekonominė svarba mažėja
Po 1975 m. naftos ir ekonomikos krizės šešių didžiausių pramoninių šalių valstybių ir vyriausybių vadovai – JAV, Japonija, Vokietija, Prancūzija, JK ir Italija – pirmą kartą susitiko a pasaulio ekonomikos viršūnių susitikimas. Kanada prisijungė 1976 m. Iš pradžių šiuose susitikimuose buvo nagrinėjami tik ekonominiai klausimai.
Šiandien šios septynios pramoninės ekonomikos sudaro apie 30 % pasaulio ekonomikos produkcijos, matuojant bendruoju vidaus produktu JAV doleriais perkamosios galios paritetu. Perkamosios galios pariteto koncepcijoje atsižvelgiama į tai, kad vienu JAV doleriu galima nusipirkti daug mažiau prekių aukštų kainų šalyje, pavyzdžiui, Šveicarijoje, nei šalyse, kuriose kainos yra žemos.
Iš pirmo žvilgsnio 30 % procentų septynioms šalims yra didelė dalis. Tačiau 1980 m – remiantis anksčiausiais turimais duomenimis iš Tarptautinis Valiutos Fondas – šis skaičius buvo 50 proc.
Mažėjanti G7 valstybių ekonominė galia kelia problemų, kai reikia ginti savo vertybes ir interesus pasauliniu lygiu. Ekonominė jėga yra lemiamas politinės galios pagrindas.
Todėl G7 turėtų pasistengti užmegzti glaudesnius ryšius su kitomis šalimis. Idealiu atveju šios šalys turėtų laikytis G7 vertybių, ypač demokratijos, konstitucinių ir rinkos ekonomikos principų. Šiuose aukščiausiojo lygio susitikimuose dalyvauja ES, kuriai atstovauja Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir Europos Komisijos pirmininkas. Antrąją aukščiausiojo lygio susitikimo dieną dalyvavo daug svečių, įskaitant 10 kitų valstybių vadovų ir – pirmą kartą viršūnių susitikimų istorijoje – Popiežius.
Nemažai nutarimų buvo užfiksuoti a komunikatą paskelbta birželio 14 d. Trumpai pakalbėsiu apie tris pasirinktas sritis.
- Ilgalaikė parama Ukrainai
Mano nuomone, toli siekiančios rezoliucijos yra susijusios su parama Ukrainai. Pagrindinis projektas – iki 2024 m. pabaigos Ukrainai suteikti nepaprasto pajamų didinimo (angl. Extraordinary Revenue Acceleration – ERA) paskolas. Taip Ukrainai ketinama suteikti apie 50 mlrd. JAV dolerių papildomos finansinės paramos.
Grąžinama iš būsimų pajamų iš įšaldyto Rusijos valstybės turto, laikomo ES ir kitose atitinkamose jurisdikcijose.
Kitos rezoliucijos yra susijusios su gamybos ir tiekimo pajėgumų plėtra, siekiant paremti Ukrainos savigyną. Ukraina bus remiama siekiant modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas ir tobulinti savo gynybos pramonę. Be to, bus sustiprintos sankcijos Rusijai – ir apeiti šias sankcijas tapo sunkiau.
Tuo pačiu metu JAV ir Ukraina sudarė ilgalaikį susitarimą saugumo sutartis viršūnių susitikimo pašonėje. 10 metų trukmės susitarimas numato karinę pagalbą, ginklų pramonės bendradarbiavimą ir keitimąsi žvalgybos informacija.
Šio susitarimo ilgalaikį pobūdį ir 50 milijardų JAV dolerių paskolą greičiausiai paskatino būtinybė imtis atsargumo priemonių dėl galimos Trumpo pergalės rinkimuose lapkritį. Jei D. Trumpas grįš į Baltuosius rūmus, JAV parama Ukrainai greičiausiai pastebimai sumažės.
- Lygios partnerystės su Afrika
Tiesioginis tikslas remiant vietos ekonominės vertės kūrimą Afrikoje yra pagerinti vietos ir regionų aprūpinimą maistu, infrastruktūrą, prekybą ir žemės ūkio našumą. Tai prisidės prie ekonominio ir politinio stabilizavimo visame žemyne. Be to, gerėjanti gerovė Afrikoje suteikia naujų pardavimo galimybių įmonėms iš G7 šalių.
Be to, ekonominė pažanga Afrikoje gali padėti sumažinti migracijos spaudimą.
Jei bus skatinama atsinaujinančios energijos gamybos ir žaliavų gavybos infrastruktūra, tai gali pagerinti energijos ir žaliavų tiekimo saugumą G7 šalims.
O teikdamos finansinę ir technologinę paramą G7 valstybės gali glaudžiau susieti Afrikos šalis su G7, taip padidindamos G7 geopolitinį svorį.
- Ekonominis saugumas ir tiekimo grandinės atsparumas
Didėjančio protekcionizmo, geopolitinės įtampos ir dažnesnių tiekimo grandinės sutrikimų akivaizdoje G7 šalys yra labai suinteresuotos ekonominiu saugumu. Parama Afrikai, siekiant užtikrinti žaliavų ir energijos tiekimą iš Afrikos, yra viena iš priemonių, kuriomis siekiama padėti spręsti šiuos sudėtingus iššūkius.
Didysis septynetas turėtų rasti daugiau bendrų pagrindų dėl strateginių prekių priklausomybės nuo importo ir tiekimo grandinės atsparumo. Tai apima bendrą svarbiausių prekių ir strateginių sektorių nustatymą, kai G7 turėtų imtis atitinkamų atsargumo priemonių.
Komunikate aptariamas tolesnis tinkamų priemonių, skirtų G7 ekonominiam saugumui didinti, kūrimas. Tikslas – sustiprinti daugiašalę ir taisyklėmis pagrįstą prekybos tvarką. Tai apima bendradarbiavimą žalingų rinkos iškraipymų kontekste ir pasaulinio pajėgumo pertekliaus problemą. Pastarasis greičiausiai susijęs su Kinijos pertekliniais pajėgumais – ir baimė, kad daugelis Kinijos produktų G7 šalyse siūlomi dempingo kainomis.
Kalbant apie priklausomybę nuo Kinijos importo, buvo išreikštas aiškus įsipareigojimas nepasikliauti atsiejimo ar izoliacijos nuo Kinijos strategija, siekiant padidinti savo ekonominį saugumą. Kinijos ekonomika tam yra per didelė ir svarbi. Vietoj to dėmesys sutelkiamas į rizikos mažinimą ir tiekimo grandinių įvairinimą – strategija, kuria remiamas G7 šalių įsipareigojimas stiprinti Afrikos ekonomiką.
Kitos rezoliucijos
Be trijų rezoliucijų dėl Ukrainos, Afrikos ir ekonominio atsparumo, galutinis komunikatas apima
- konfliktas Gazoje;
- destabilizuojantys Irano veiksmai;
- pasaulinis aprūpinimas maistu;
- klimato ir aplinkos apsauga;
- mokslas, technologijos ir inovacijos, daugiausia dėmesio skiriant dirbtiniam intelektui;
- Kibernetinė sauga;
- tinkamas darbo sąlygas;
- bendradarbiavimas su Indo-Ramiojo vandenyno šalimis;
- stabilesnė ir teisingesnė tarptautinė mokesčių sistema;
- parama mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šalims, kurioms dėl didėjančių skolų gresia per daug įsiskolinti;
- sveikatos priežiūra, lyčių lygybė;
- įtraukimas;
- nusiginklavimas;
- kova su terorizmu;
- smurtinis ekstremizmas;
- tarpvalstybinis organizuotas nusikalstamumas ir korupcija ir – Paskutinis, bet ne prasčiausias – migracija.
Komunikate pateikiamas trejopas požiūris į migraciją. Pirma, tai apima kovą su pagrindinėmis neteisėtos migracijos priežastimis taikant priemones, skirtas kilmės šalių ekonomikai vystyti. Antra, ji apima veiklą, skirtą sienų apsaugai ir kovai su neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis. Trečia, jame aptariamas saugių ir reguliarių migracijos kelių klausimas.
Išvada ir perspektyva
Mano nuomone, galutinis komunikatas tikrai gali būti vertinamas kaip teigiamas. Visų pirma, konkretus finansinis pažadas suteikti 50 mlrd. JAV dolerių paskolą Ukrainai yra rezultatas, kurio nebūtų pasiekę kiti tarptautiniai aljansai, tokie kaip G20. Yra G20 narių, kurios nenori imtis tokių masinių veiksmų prieš Rusijos agresorių.
Dalijimasis svarbiomis vertybėmis, tokiomis kaip demokratija, teisinė valstybė, laisvė, žmogaus teisės ir daugiašališkumas, yra G7 stiprybė, leidžianti aljansui išlikti pajėgiam veikti nepaisant mažėjančios ekonominės galios, palyginti su tarptautiniu mastu.
Kalbant apie rezoliucijas dėl finansinės ir technologinės paramos mažiau išsivysčiusioms šalims, ypač Afrikoje, dar reikia pamatyti, kokia parama bus gauta iš šių konkrečių pinigų sumų.
Tarp atskirų G7 šalių neabejotinai pasigirsta balsų, kurie norėtų šias lėšas panaudoti savo žmonėms, bet vis dėlto tai yra vertingos investicijos. Šių pinigų išleidimas gali padėti stabilizuoti G7 šalių ekonominius santykius ir kartu išplėsti jų geopolitinę galią. Abi yra pagrindinės prielaidos, kad demokratinės pramoninės šalys galėtų išlaikyti ir stiprinti pagrindinius demokratinės rinkos ekonomikos principus tarptautiniu lygiu.
Apie autorių
Thieß Petersen yra Bertelsmann Stiftung vyresnysis patarėjas, specializuojasi makroekonomikos studijų ir ekonomikos srityse. Jo dėmesys sutelktas į finansų ir ekonomikos krizių priežastis ir padarinius, taip pat į globalizacijos galimybes ir riziką. Jis dirbo su anglies dioksido kainų nustatymo poveikiu ir potencialaus pasaulinio klimato klubo pranašumais.
Daugiau skaitykite autoriaus
Sankcijos Rusijai – ribota sėkmė, bet ne bevaisis (globaleurope.eu)
PPO krizės metu: ES galimybės sukurti veiksmingesnę pasaulinės prekybos sistemą (globaleurope.eu)
Naujas įprastas: tiekimo grandinės pertrūkiai (globaleurope.eu)