Dirbtinis intelektas (DI) tampa vis svarbesne kibernetinio saugumo dalimi, ypač kai kibernetinių grėsmių mastas ir sudėtingumas nuolat auga. Lietuvoje kibernetinio saugumo stiprinimas yra viena iš prioritetinių sričių, kuriai gali pasitarnauti DI technologijos.
Šiame straipsnyje teisininkas ir kibernetinio saugumo ekspertas Saulius Narbutas aptaria, kaip DI gali prisidėti prie Lietuvos kibernetinio saugumo, ir pateikia praktinius sprendimus, kurie jau dabar gali būti pritaikomi šioje srityje.
Kibernetinių grėsmių prevencija naudojant dirbtinį intelektą
Vienas iš esminių DI privalumų yra jo gebėjimas analizuoti didelius duomenų kiekius ir aptikti anomalijas, kurios gali rodyti galimą kibernetinę grėsmę. Saulius Narbutas pabrėžia, kad naudojant DI algoritmus galima identifikuoti įtartiną elgseną tinkluose dar prieš atakos pradžią, taip užkertant kelią grėsmėms.
DI gali padėti automatizuoti kibernetinių incidentų aptikimą ir užtikrinti, kad kibernetinės grėsmės būtų identifikuojamos greičiau nei bet kada anksčiau.
Automatinė reagavimo į grėsmes sistema
DI taip pat leidžia ne tik aptikti kibernetines grėsmes, bet ir greitai reaguoti į jas. Automatiniai sprendimai, paremti DI, gali būti pritaikyti blokuoti prieigą, atnaujinti saugumo politiką ir netgi įspėti atsakingus asmenis apie galimą pavojų realiuoju laiku. Tai padeda ne tik sumažinti žalos mastą, bet ir užtikrinti, kad grėsmės būtų neutralizuotos dar prieš joms sukeliant didesnius nuostolius. Lietuvos organizacijos gali pasinaudoti DI sprendimais, kad užtikrintų savo kibernetinį saugumą ir greitai reaguotų į grėsmes.
Dirbtinio intelekto taikymas „zero-day“ pažeidimų aptikimui
„Zero-day“ pažeidimai yra ypač pavojingi, nes jie atsiranda dėl neatskleistų ir neištaisytų programinės įrangos pažeidžiamumų. DI technologijos gali aptikti tokius pažeidimus, analizuodamos elgsenos modelius ir nustatydamos neįprastus tinklo srautus. Saulius Narbutas pažymi, kad mašininio mokymosi algoritmai gali būti ypač naudingi aptinkant ir šalinant „zero-day“ pažeidimus, nes jie gali greitai prisitaikyti prie besikeičiančių kibernetinių grėsmių.
Kibernetinio saugumo stiprinimas ir Lietuvos inovacijų vaidmuo
Lietuvos inovacijų sektorius, bendradarbiaujant su valstybinėmis institucijomis ir privačiomis įmonėmis, gali padėti DI technologijoms vystytis ir būti efektyviai taikomoms kibernetinio saugumo srityje. Saulius Narbutas teigia, kad siekiant užtikrinti ilgalaikį kibernetinį saugumą, svarbu investuoti ne tik į technologijas, bet ir į bendrą infrastruktūrą, kuri leistų Lietuvos organizacijoms tapti atsparias kibernetinėms grėsmėms. Inovatyvūs DI sprendimai gali suteikti Lietuvai konkurencinį pranašumą ir padėti užtikrinti visapusį saugumą skaitmeninėje erdvėje.
Iššūkiai dirbtinio intelekto taikymui kibernetinio saugumo srityje
Nepaisant visų privalumų, DI taikymas kibernetinio saugumo srityje taip pat susiduria su iššūkiais. Vienas didžiausių iššūkių yra susijęs su mokymo duomenų kokybe. Jei DI mokomi duomenys nėra tikslūs ar pakankami, gali kilti grėsmė, kad netinkamai parengtas modelis nesugebės tinkamai atpažinti grėsmių.
Be to, kaip pabrėžia Saulius Narbutas, reikia apsaugoti ir pačias DI sistemas nuo kibernetinių atakų, nes DI sprendimai taip pat gali tapti potencialiu taikiniu užpuolikams.
Dirbtinis intelektas yra būtina priemonė, norint užtikrinti Lietuvos kibernetinio saugumo tvarumą ir efektyvumą. Tiek prevencijos, tiek automatinio reagavimo ir „zero-day“ pažeidimų aptikimo srityse DI technologijos suteikia galimybių, kurios iki šiol buvo nepasiekiamos.
Tačiau svarbu ne tik tinkamai įdiegti DI sprendimus, bet ir užtikrinti jų saugumą bei tinkamą naudojimą. Bendradarbiaudami su ekspertais ir investuodami į inovacijas, galime sukurti saugesnę skaitmeninę aplinką ir tapti kibernetinio saugumo inovacijų lydere.
Šia publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale Miesto naujienos.
