Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka po dvejus metus trukusio stabtelėjimo vėl pradeda didinti apsukas, todėl šiuo metu yra tinkamas laikas diskutuoti apie priemones, kurios leistų užtikrinti jos stabilią ir tvarią plėtrą ateityje bei padidintų kokybiško būsto prieinamumą gyventojams.
Atlyginimai jau pusantrų metų auga sparčiau nei būsto įsigijimo ir nuomos kainos. Jei ši tendencija išliks, būsto įperkamumas jau kitų metų pabaigoje turėtų sugrįžti į istoriškai geriausią lygį, fiksuotą 2020 m. Apie tai šiandien kalbama kasmetinėje Lietuvos banko nekilnojamojo turto rinkos konferencijoje.
Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, iki šiol diskusijose apie būsto rinką didžiausio dėmesio sulaukdavo jo įperkamumo klausimai, įskaitant priemones, orientuotas į gyventojų galimybių įsigyti nuosavą būstą didinimą.
„Turime pripažinti, kad tik į įperkamumo didinimą orientuotos priemonės visų rinkos problemų nesprendžia. Reikia ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų adekvačią prieinamo būsto pasiūlą. Todėl mes siūlome į NT rinką pažvelgti plačiau ir diskutuoti apie būsto prieinamumą – priemones, kurios užtikrintų galimybę visiems turėti stogą virš galvos. Ir tas stogas nebūtinai turi būti nuosavas“, – pabrėžia G. Šimkus.
Lietuvos banko šiemet atliktas būsto rinkos tyrimas parodė, kad didesnė ir lankstesnė kokybiško būsto pasiūla yra vienas iš svarbiausių veiksnių, siekiant užtikrinti ilgalaikį ir tvarų būsto prieinamumą. Efektyvi būsto politika visų pirma turėtų būti orientuota į prieinamo būsto – tiek nuomai, tiek pirkimui – pasiūlos skatinimą.
Kartu reikia siekti ir tvarios būsto paklausos. Tai reiškia, kad valstybės parama būsto pirkėjams ar nuomininkams turi būti itin tikslinga, nesuteikiant prioriteto įsigyjantiems nuosavą būstą. Tai leistų išvengti 2020–2023 m. stebėtų procesų, kai dosniai dalintos subsidijos žiedinėse didmiesčių savivaldybėse prisidėjo prie spartesnio būsto kainų augimo.
Siekiant tvarios ir subalansuotos būsto paklausos taip pat reikėtų išplėsti NT mokesčio bazę, taip apribojant būsto kaip investicijos patrauklumą.
Tvariai paklausai užtikrinti būtina kokybiško ir prieinamo būsto nuoma, todėl reikia siekti, kad nuomos rinka taptų skaidresnė, o nuomos sutartys – ilgalaikės. Čia svarbus vaidmuo tenka ir savivaldybėms, kurios pasinaudodamos joms perleista valstybinės žemės sklypų valdymo teise galėtų skatinti socialinio ir municipalinio būsto plėtrą valstybinėje žemėje.
Taip pat svarbu ir toliau visomis išgalėmis spartinti vis dar stringantį renovacijos procesą. Lietuvoje iki šiol renovuota tik kiek daugiau nei dešimtadalis senojo būsto fondo, jis tebėra vienas prasčiausių Europoje pagal kokybę, todėl būtina daugiau dėmesio skirti renovacijos koordinavimui.
Lietuvos bankas, matydamas, kad būsto prieinamumo gyventojams situacija sudėtinga, nelieka nuošalyje. Inicijuotos ir jau priimtos įstatymų pataisos, palengvinančios būsto paskolų refinansavimo procesą bei suteikiančios paskolų gavėjams realias, o ne teorines galimybes rinktis tarp fiksuotųjų ir kintamųjų palūkanų.
Savo darbą sėkmingai atlieka ir Lietuvos banko patvirtinti Atsakingojo skolinimo nuostatai, kurie riboja būsto rinką pasiekiantį kredito kiekį. Būtent jie neleido įsivažiuoti tokioms būsto kredito ir kainų augimo spiralėms, kokias matėme 2008 m., o būsto paskolų portfelis yra istoriškai geros kredito kokybės – neveiksnių paskolų dalis nesiekia nė procento.
Žvelgiant į ateitį svarbu siekti valdžios institucijų sutarimo dėl bendros koordinuotos būsto politikos šalies mastu, nustatant esminius jos tikslus ir ilgalaikes gaires.
„Turime kurti naują būsto prieinamumo strategiją, kuri būtų koordinuota įtraukiant visas institucijas, dalyvaujančias formuojant būsto politiką. Būsto politika – tai komandinis darbas. Mes, Lietuvos bankas, esame pasirengę tapti komandos dalimi. Kviečiame naująją Vyriausybę kartu imtis šio uždavinio ir bendromis pastangomis sukurti ilgalaikę būsto politiką, kuri atlieptų šių dienų poreikius ir lūkesčius“, – sako G. Šimkus.
Lietuvos banko NT konferencijos dalyviai taip pat kalbės apie mažėjančias palūkanas ir kitus veiksnius, darančius įtaką gyvenamojo būsto rinkos raidai artimiausiu metu, vyks diskusija, kokie ilgalaikiai būsto politikos prioritetai yra svarbiausi siekiant didesnio būsto prieinamumo, bus svarstoma, kokią įtaką komercinio NT sektoriaus atsparumui daro mažėjančios palūkanų normos.
