Naujieji įstatymų leidėjai susirenka po birželio mėn Europos Parlamento rinkimai, ES susiduria su dideliais ekonominiais iššūkiais. Dešimtajame dešimtmetyje ir 2000-ųjų pradžioje Europa mėgavosi stabiliu 2–3 % augimu, tačiau nuo 2008 m. finansų krizės visiškai neatsigavo. Nors demografiniai iššūkiai Europoje prisideda prie šio stulbinančio rezultato, didelę dalį lemia mažesnis darbo ir kapitalo našumas, kurį lemia gilesnės struktūrinės problemos. Ši dinamika, kartu su dabartiniu geopolitiniu susiskaidymu ir išorės paklausos stoka verčia ES politikos formuotojus sutelkti dėmesį į bendrosios rinkos stiprinimą, kad padidėtų našumas ir augimas.
Didesnės ekonominės integracijos poreikis pabrėžiamas 2024 m. balandžio mėn. Enrico Letta ataskaitoje, Daug daugiau nei turgus. Mario Draghi ataskaitoje apie ES konkurencingumo didinimą, kurios tikimasi liepos mėn., greičiausiai bus pakartotas šios nuotaikos.
Nors bendroji rinka daro didelę pažangą siekiant ekonominės integracijos, ji toli gražu nėra baigta. „Bendresnės rinkos“ siekimas, kaip propaguoja Letta, turi reikšmingų pasekmių.
Su Europos reformų centru mes atkreipiame dėmesį į šias pasekmes savo naujame tyrime Kodėl miestai turi skatinti augimą ES bendrojoje rinkoje. Šioje ataskaitoje, kuri yra pirmoji, išsamiai įvertinusi ES prekybos laimėjusius ir pralaimėjusius regionus, pateikiame esmines įžvalgas, į kurias turi atsižvelgti politikos formuotojai, kad galėtų veiksmingai siekti gilesnės rinkos integracijos.
Bendroji rinka padėjo paskleisti prekėmis prekiaujančių rinkų teikiamą naudą visoje ES, o tai buvo naudinga skurdesniems, tolimesniems ir mažiau gyventojų turintiems regionams (1 pav.). 2008–2018 m. šie regionai vis labiau pritraukė gamyklas dėl pigesnės žemės ir darbo jėgos, o tai sumažino gamybos sąnaudas.
Mūsų išvados atskleidžia, kad gamyba, tradiciškai susijusi su prekyba prekėmis, labai pasikeitė iš turtingų, tankiai apgyvendintų, žinioms imlių vietovių Vakarų ir Pietų Europos regionuose į naujesnes valstybes nares Vidurio ir Rytų Europoje. Šia prasme bendroji rinka iš tiesų veikė kaip konvergencijos mašina.
1 pav. ES gamybos veikla persikelia į periferinius ES regionus, kuriuose BVP mažesnis ir gyventojų skaičius mažesnis
Tačiau nuo 2012 m. prekyba prekių rinkoje sustojo po sparčios plėtros po 2004 m. plėtros į rytus. Prekyba ES viduje sulėtėjo net labiau nei pasaulinė prekyba, ir tikėtina, kad ši tendencija išliks.
Vidurio ir Rytų Europos regionams vejantis pagal BVP vienam gyventojui, lėtėja ir konvergencijos poveikis prekyboje, kurį sukuria mažesnės žemės ir darbo jėgos sąnaudos. Atsižvelgiant į tai, iki tolesnio plėtros etapo negalima tikėtis reikšmingo konvergencijos pranašumo dėl prekių sektoriaus rinkos integracijos.
Tuo tarpu prekyba paslaugomis bendrojoje rinkoje per pastarąjį dešimtmetį augo sparčiai – daug greičiau nei prekėmis ir žymiai greičiau nei pasaulinė paslaugų prekyba (2 pav.). Pagal vertę paslaugų eksportas ES viduje išaugo nuo trečdalio prekių eksporto 2012 m. iki pusės 2022 m.
Šį augimą paskatino santykinai lengvas kvalifikuotų darbuotojų ir kapitalo judėjimas ES viduje, palyginti su už jos ribų. Tačiau bendroji paslaugų rinka dar toli gražu nėra baigta. Sumažinus kliūtis prekybai paslaugomis galėtų ją dar labiau paspartinti ir gerokai paskatinti ekonomikos augimą.
2 pav. ES vidaus paslaugų prekyba auga palyginti greičiau nei prekyba prekėmis
Tačiau prekyba paslaugomis yra įcentrinė, o tai reiškia, kad ji linkusi sutelkti veiklą jau dideliuose ir turtinguose miestuose (3 pav.). Be to, paslaugų eksporto sėkmė vis labiau siejama su žinių darbuotojų buvimu, veiksmingomis transporto jungtimis, efektyviu valdymu ir didelėmis verslo bei valstybės investicijomis į mokslinius tyrimus ir plėtrą. Tai yra veiksniai, daugiausia randami dinamiškuose miestų regionuose. Ši tendencija gali dar labiau gilinti ekonominę ir politinę atskirtį tarp liberalių miestų ir konservatyvių atokių šalių.
3 pav. Prekiaujamų paslaugų teikimas neišplito į tolimus ar skurdesnius ES regionus
Artimiausioje kadencijoje ES sanglaudos politika turės pasivyti šias realijas. Prekyba paslaugomis suteikia kitą galimybę augti Europoje, tačiau ES sanglaudos politika mažai ką prisidėjo prie to. Miestai – paslaugų ekonomikos varikliai – tebuvo nežymus ES finansavimo dalyvis, nepaisant Europos Komisijos pastangų pridėti stiprinti sanglaudos politikos miesto dimensiją.
Miesto vadovaujama regioninė strategija turėtų būti sutelkta į didelio augimo potencialo miestų regionus, kurie kovoja su postindustriniu pereinamuoju laikotarpiu. Tikslinės investicijos į sanglaudą gali išnaudoti didelį jų potencialą teikiant produktyvias paslaugas ir padėti šiems regionams išnaudoti visas bendrosios rinkos galimybes.
Pagrindinės investicijos turėtų būti sutelktos į:
- Pagerintas susisiekimas: Labai svarbu palengvinti judėjimą sunkumus patiriančiuose miestuose ir tarp miestų bei aplinkinių miestų. Tai pagerins darbuotojų įgūdžių ir darbdavių atitiktį, nes bus sukurtos didesnės darbo rinkos keičiamais atstumais.
- Padidėjęs miesto tankis: Geresnis didmiesčių transportas ir daugiau darbuotojų bei darbdavių sutelkimas plečia darbo rinkas. ES lėšos galėtų būti naudojamos tankumą skatinančiai infrastruktūrai, pavyzdžiui, vandens tiekimui, energetikai ir telekomunikacijoms, skatinti.
- Pagerintas energijos vartojimo efektyvumas ir elektrifikacija: Miestai efektyviau naudoja energiją nei labiau išsiplėtę gyvenvietės. Tačiau norint pasiekti nulinius tikslus, elektros paklausa labai padidės, nes šildymas, transportas ir pramonė bus elektrifikuota. Dėl mažesnių energijos sąnaudų miestai taps produktyvesni.
Be to, šiuose augančiuose miestuose-regionuose ES turėtų steigti naujas agentūras ir mokslinių tyrimų institucijas, finansuojamas iš Europos horizonto. Taip atsirastų žinių grupes, kurios pritrauktų privačias įmones ir skatintų vietos ekonomiką.
Sprendimas įsteigti Europos bankininkystės instituciją Paryžiuje ir Europos vaistų agentūrą Amsterdame, o ne antros pakopos žinių centrus, buvo praleista galimybė.
Tuo tarpu ES neturėtų nutraukti pradinė sanglaudos politikos priežastis, kuris kompensuoja regionus, kurie pralaimi bendrojoje rinkoje, kitaip gresia politinis nestabilumas. ES rinkimai išryškino politines atskirtis, kylančias dėl ekonominių skirtumų.
Tačiau jei ES rimtai siekia užtikrinti konkurencingumą, jos regioninė politika turi atlikti lemiamą vaidmenį skatinant augimą ir toliau valdyti skirtumus bendrojoje rinkoje.
Miesto vadovaujama strategija suteikia dvigubą pelną. Investuodama į miestų regionus, turinčius didelį augimo potencialą, kurie kitu atveju galėtų prarasti bendrosios rinkos teikiamą naudą, ES gali paskatinti ekonomikos augimą ir skleisti teigiamą tolesnės rinkos integracijos poveikį. Atėjo laikas ES paslaugoms ir miestams skirti savo augimo strategijos pagrindą.
Apie autorių
Lucas Resende Carvalho yra Bertelsmann Stiftung projektų vadovas Europos ateities programoje.
Skaitykite daugiau apie bendrąją rinką
