LiTS renka išsamius duomenis apie namų ūkio pajamas, užimtumą, išsilavinimą, požiūrį, įsitikinimus ir asmeninę patirtį (Dalla Pozza ir kt., 2017). Remiantis trimis ankstesnėmis bangomis 2006, 2010 ir 2016 m., naujausias tyrimas apima 37 kylančios ekonomikos Europos, Kaukazo, Centrinės Azijos ir Šiaurės Afrikos ekonomiką, o Vokietija yra pagrindinė lyginamoji šalis. Ankstesnės bangos davė įžvalgų įvairiomis temomis: nuo komunizmo poveikio šeimos tinklams (Costa-i-Font ir Nicinska 2023) iki istorinių imperijos palikimų (Woessmann ir Becker 2011), Antrojo pasaulinio karo įtakos politiniam pasitikėjimui (Grosjean 2019), rinkos požiūriais po. finansų krizę (De Haas ir kt. 2016), ir padarinius naujesni įvykiai, pavyzdžiui, Ukrainos decentralizacijos reformos ir 2015 m. pabėgėlių krizė (Arends ir kt., 2023, Aksoy ir kt., 2020). Šiame stulpelyje pateikiame keletą pagrindinių išvadų, pagrįstų naujausiais LiTS duomenimis (EBRD 2024).
Mažėja kartų mobilumas
Švietimo mobilumas – tikimybė įgyti aukštesnį išsilavinimą nei tėvai (tarp tų, kurių tėvai neturi aukštojo išsilavinimo) – smarkiai sumažėjo buvusiose centralizuoto planavimo ekonomikos šalyse. Žmonės, gimę nuo 1940-ųjų iki 1960-ųjų postsocialistinėse šalyse, buvo labiau linkę viršyti savo tėvų išsilavinimą, palyginti su bendraamžiais kitose besivystančiose rinkose. Tačiau gimusieji devintajame dešimtmetyje dabar atsilieka 16 procentinių punktų (1 pav.). LiTS 4 duomenys rodo, kad ši mažėjimo tendencija tęsiasi 1990-ųjų kohortoje.
1 pav Buvusiose centralizuotai planuotose ekonomikose devintajame dešimtmetyje gimusių kohortų švietimo mobilumas nukrito žemiau lygių kitose besivystančiose rinkose.
Šaltinis: ERPB (2024 m.) ir GDIM (remiantis LiTS I-III).
Galimybių nelygybė mažina paramą reformoms
Socialinius ir ekonominius rezultatus vis labiau lemia aplinkybės, kurių asmuo negali kontroliuoti, pavyzdžiui, tėvų kilmė, lytis ir gimimo vieta. Ši galimybių nelygybė – iš anksto nulemtų veiksnių nulemta nelygybės dalis – ypač išaugo besiformuojančioje Europoje. Pasekmės yra susijusios: šalyse, kuriose galimybių nelygybė yra didelė, įvairaus lygio žmonės mažiau vertina sunkų darbą ir labiau pabrėžia politinių ryšių svarbą (2 pav.). Šios šalys taip pat rodo silpnesnę visuomenės paramą demokratinėms ir į rinką orientuotoms sistemoms.
2 pav Šalyse, kuriose galimybių nelygybė yra didelė, žmonės iš pajamų pasiskirstymo mažiau tiki pastangų ir sunkaus darbo verte
Šaltinis: ERPB (2024) ir LiTS IV.
Darbo kokybė ir nauda įvairiose įmonėse ir įmonėse labai skiriasi
Naujausias LiTS atskleidžia plačiai paplitusį neformalumą ir ribotą prieigą prie privilegijų. Maždaug vienas iš septynių darbo vietų neturi rašytinių sutarčių, o 25 % darbuotojų neturi kasmetinių atostogų, 30 % – nedarbingumo atostogų ir daugiau nei trečdalis neturi galimybės gauti socialinio draudimo ar pensijų. Darbo kokybė rodo aiškius modelius: mažiau apmokamos pozicijos paprastai suteikia mažiau naudos nei geriau apmokamos, jauni darbuotojai turi mažiau saugų darbą ir mažiau išmokų, o mažos įmonės teikia mažiau naudos nei didesnės. Šie modeliai smarkiai skiriasi nuo Vokietijos, kur galimybė gauti daugumą išmokų sistemingai nesiskiria nuo atlyginimo. Įdomu tai, kad aptinkame kai kuriuos kompromisus tarp atlyginimo ir išmokų: moterys šiose ekonomikose dažniausiai dirba mažiau apmokamus darbus nei vyrai, tačiau gauna dosnesnes pašalpas (3 pav.).
3 pav Moterys dažniausiai dirba mažiau apmokamą darbą nei vyrai, tačiau gauna dosnesnes pašalpas
Šaltinis: ERPB (2024) ir LiTS IV.
Pastaba: Vidutinio darbo užmokesčio procentiliai ir procentai respondentų, kurie turi galimybę gauti įvairias nurodytas išmokas, turi rašytinę sutartį, nuolatinę darbo sutartį ir praneša, kad mažai tikėtina arba labai mažai tikėtina, kad per artimiausius šešis mėnesius neteks darbo.
Skaitmeniniai įgūdžiai yra atlyginimai ir geresnės naudos
Skaitmeniniai įgūdžiai tampa vis svarbesni norint gauti vyriausybės paslaugas, internetinę mokymosi medžiagą ir gerus darbus. Darbams, kuriems reikalingi skaitmeniniai įgūdžiai, atlyginimas yra 12–33 %, palyginti su darbais, kuriems nereikia skaitmeninių įgūdžių. Šie darbai taip pat suteikia daugiau galimybių gauti išmokas, pvz., pensijas, socialinę apsaugą, kasmetines atostogas ir nedarbingumo atostogas (4 pav.).
4 pav Darbai, kuriems reikalingi skaitmeniniai įgūdžiai, yra geriau apmokami ir suteikia daugiau naudos
Šaltinis: ERPB (204) ir LiTS IV.
Pastaba: Remiantis dirbančiais asmenimis nuo 18 iki 64 metų amžiaus.
Pasitikėjimas vyriausybėmis formuoja žmonių norą mokėti už klimato kaitos veiksmus
Dauguma LiTS 4 respondentų išreiškė susirūpinimą dėl klimato kaitos, tačiau tai retai virsta parama klimato politikai, kuri didina išlaidas. Parama tokiai politikai yra didesnė tarp turtingesnių namų ūkių, optimistiškesnių savo ateities pajamų atžvilgiu, kantresnių asmenų ir tų, kurie pasitiki savo valdžia. Pasitikėjimas atrodo ypač svarbus: kai jiems buvo pateikti scenarijai apie anglies dioksido mokesčius arba didesnes elektros kainas klimato veiksmams finansuoti, tik 6–8 % respondentų iš penkių apklaustų ekonomikų tikėjo, kad numatytos lėšos bus išleistos taip, kaip numatyta (5 pav.). Šis gilus skeptiškas požiūris į aplinkos apmokestinimą greičiausiai atspindi didesnį susirūpinimą dėl vyriausybės skaidrumo ir išlaidų atskaitomybės. Tai rodo, kad norint sukurti paramą klimato politikai reikia daugialypio požiūrio: didinti pajamas, stiprinti valdžios pasitikėjimą, mažinti korupciją ir didinti išlaidų skaidrumą. Aiškus informavimas apie klimato riziką ir žaliųjų technologijų pažangą taip pat bus labai svarbus siekiant padidinti visuomenės paramą.
5 pav Plačiai skeptiškai vertinama, kad aplinkos politikai skirtos mokesčių pajamos bus panaudotos taip, kaip skelbiama
Šaltinis: ERPB (2024 m.) ir Pasaulio banko gilaus nardymo tyrimai.|
Pastaba: Paprasti vidurkiai penkiose giliai besineriančiose ekonomikose: Albanijoje, Armėnijoje, Gruzijoje, Kirgizijos Respublikoje ir Tadžikistane.
Naujausia „Life in Transition Survey“ banga rodo, kad nors pereinamojo laikotarpio šalys padarė didelę pažangą daugelyje sričių, mažėjantis švietimo mobilumas ir didėjanti galimybių nelygybė kelia grėsmę socialinei sanglaudai ir paramai į rinką orientuotoms reformoms. Apklausa taip pat parodo, kaip keičiasi darbo pobūdis: didėjanti skaitmeninių įgūdžių svarba yra akivaizdžiai naudinga, tačiau daugelis darbuotojų, ypač jauni, neturi galimybės gauti pagrindinių išmokų ir darbo saugumo. Kuriant labiau įtraukią ekonomiką reikės spręsti šiuos iššūkius, kartu sprendžiant pasitikėjimo trūkumą, kuris kenkia paramai svarbioms politikos sritims, įskaitant klimato kaitos veiksmus.
Siekiant palengvinti tyrimus šiomis svarbiomis temomis, visi LiTS mikroduomenys, klausimynas ir techninė dokumentacija yra viešai prieinami čia. Interaktyvus duomenų vizualizavimo įrankis suteikia lengvą prieigą prie suvestinės statistikos pagal šalį, vietovės tipą, amžių ir lytį. Jį rasite čia.
Nuorodos
Aksoy, CG, S Guriev ir N Ajzenman (2020), „Tranzitinės migracijos poveikis: visuomenės požiūris ir verslumas“, VoxEU.org, birželio 5 d.
Arends, H, T Brik, B Herrmann ir F Roesel (2023), „Ukrainos atsparumas: kaip administracinė reforma padidino socialinį kapitalą ir pasitikėjimą Ukrainos bendruomenėmis“, VoxEU.org, rugpjūčio 31 d.
Costa-i-Font, J ir A Nicinska (2023), „Sovietinis komunizmas ir šeimos stiprybė“, VoxEU.org, liepos 2 d.
Dalla Pozza, F, R De Haas ir CG Aksoy (2017), „The LiTS apklausa: perėjimo matavimo dešimtmetis“, VoxEU.org, rugpjūčio 17 d.
De Haas, R, M Djourelova ir E Nikolova (2016), „Didysis nuosmukis ir socialinės nuostatos: įrodymai iš Ukrainos“, Lyginamosios ekonomikos žurnalas 44: 92-107.
ERPB (2024 m.), Gyvenimas pereinamajame amžiuje IV tyrimas: namų ūkio atsparumas neramiame pasaulyje.
Grosjean, P (2019), „Kaip Antrasis pasaulinis karas suformavo politinį ir socialinį pasitikėjimą ilguoju laikotarpiu“, VoxEU.org, rugsėjo 9 d.
Woessmann, L ir SO Becker (2011), „Kaip seniai išnykusi Habsburgų imperija šiandien vis dar matoma Rytų Europos biurokratijoje“, VoxEU.org, gegužės 31 d.