Spalio mėnesį mūsų kolega Thieß Petersen dalyvavo baigiamojoje seminaro diskusijoje Laisvoji prekyba su pasauliniais pietais – iššūkis geopolitinės krizės metu. Šioje diskusijoje daugiausia dėmesio buvo skiriama pasaulinių prekybos santykių ateičiai. Jis dalijasi kai kuriomis savo pagrindinėmis mintimis.
Penkios pasaulinės prekybos tendencijos
Šių svarstymų pradžios taškas yra penki pagrindiniai pasaulio prekybos santykių pokyčiai.
1. Augantis protekcionizmas išsivysčiusiose ekonomikose
Istoriškai išsivysčiusios ekonomikos lėmė tarptautinį darbo pasidalijimą. Tačiau pastaraisiais metais šiose ekonomikose išaugo protekcionizmas. Taip yra dėl to, kad tarptautinė prekyba padidina gamybą ir dėl to visų tarptautinę prekybą dalyvaujančių ekonomikų BVP. Tačiau tai nereiškia, kad visi asmenys visose ekonomikose gauna pelną tarpvalstybinėje prekyboje.
Išsivysčiusiose ekonomikose, tokiose kaip Vokietija ar JAV, žmonės, kurie gali nukentėti dėl tarptautinio darbo pasidalijimo, dažniausiai yra žemos kvalifikacijos darbuotojai. Jie gali netekti darbo, jei darbui imlios prekės bus importuojamos iš šalių, kuriose darbo užmokestis mažas. Visų pirma, šis spaudimas darbo rinkai išaugo Kinijai įstojus į PPO 2001 m.
2. Didėjantis geopolitinių tikslų aktualumas užsienio prekybos politikoje
Iš pradžių vyriausybės naudojosi tarptautine prekyba, kad padidintų savo žmonių materialinę gerovę. Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau šalių naudojasi užsienio prekybos politika savo geopolitiniams interesams skatinti. Jie nori daryti spaudimą užsienio vyriausybei, kad jos priimtų sprendimus, kurie padėtų stumti šias darbotvarkes.
Tai padeda paaiškinti, kodėl vis dažniau naudojamos prekybą ribojančios priemonės. Jei vyriausybė nori padidinti savo gyventojų gerovę, eksporto draudimai neturi prasmės. Kodėl ekonomika turėtų atsisakyti užimtumo ir pajamų galimybių? Tačiau jei politinėmis intervencijomis siekiama spausti kitos šalies vyriausybę, prasminga uždrausti eksportą į tą šalį.
3. Kapitalo intensyvumo didinimas pasauliniuose gamybos procesuose
Dėl technologijų pažangos gamybos procesai tapo vis intensyvesni kapitalui. Robotai, mašinos – ypač skaitmeninės technologijos – pakeičia vis daugiau žmonių. Tai ypač paplitusi išsivysčiusiose ekonomikose, bet neapsiribojant šiomis šalimis.
Jei darbo jėga tampa mažiau svarbi bendruose gamybos procesuose, kylančios ir besivystančios šalys praranda pagrindinį konkurencinį pranašumą – pigią darbo jėgą.
Tai keičia tarptautinį darbo pasidalijimą, taigi ir tarpvalstybinę prekybą. Praeityje pramoninės ekonomikos perkeldavo darbui imlią gamybos veiklą į šalis, kuriose dirba daug darbo jėgos, o atlyginimai maži. Tačiau ši perkėlimo į užsienį era gali būti atšaukta. Dabar verta – bent iš dalies – perkelti kai kuriuos gamybos procesus atgal į pramonines šalis. Perkėlimas į kitą šalį virsta perkėlimu.
4. Augantys sutrikimai pasaulinėse tiekimo grandinėse
Per pastaruosius kelerius metus matėme vis daugiau pasaulinių tiekimo grandinių sutrikimų. Tam yra daug priežasčių, pavyzdžiui, pandemijos protrūkis, kariniai konfliktai, socialiniai neramumai ir konteinerių laivu užblokuotas Sueco kanalas.
Su šiais sutrikimais susijusi neigiama patirtis padidina perkėlimo patrauklumą. Be to, noras sumažinti kritinę priklausomybę nuo importo rodo, kad reikia atsisakyti didelės priklausomybės nuo ofšorinės darbo jėgos. Galima daryti prielaidą, kad pasauliniai tiekimo grandinės sutrikimai ir ateityje turės įtakos tarptautiniam darbo pasidalijimui.
5. Didėjančios subsidijos, turinčios įtakos tarptautinei prekybai
Valstybės finansinė pagalba, atrankinė mokesčių lengvata, valstybės paskolų garantijos ir panaši valstybės pagalba šalies įmonėms vis labiau formuoja ekonominę politiką. Kinija ilgą laiką buvo kritikos centre dėl pernelyg didelio subsidijų naudojimo.
Tačiau prezidentas Bidenas naudoja milijardų dolerių vertės subsidijų paketus, daugiausia siekdamas sumažinti JAV ekonomikos anglies dioksido kiekį ir sumažinti priklausomybę nuo importo, ypač puslaidininkių sektoriuje. JAV ekonomika Covid-19 pandemijos metu nukentėjo nuo puslaidininkių trūkumo. Pavyzdžiui, apskaičiuota, kad dėl puslaidininkių trūkumo automobilių gamyboje JAV nepavyko pagaminti maždaug keturių milijonų transporto priemonių.
Be to, JAV ekonomika labai priklausoma nuo puslaidininkių importo iš Taivano. Jei dėl didėjančio Kinijos ir Taivano konflikto šis importas žlugtų, pasekmės būtų sunkios.
ES ir jos valstybės narės rengia savo subsidijų paketus, reaguodamos į finansinę pagalbą ir mokesčių lengvatas užsienyje. Šiuo metu nėra jokių požymių, kad šios tarptautinės subsidijų lenktynės sulėtės.
Trys pagrindiniai iššūkiai pasaulinei prekybai
Daugiau tarifinių ir netarifinių prekybos barjerų, didėjanti geopolitinė įtampa, skaitmeninė transformacija, didesnis valstybės subsidijų panaudojimas – visa tai sukuria daugybę iššūkių pasaulio ekonomikai. Mano nuomone, šiame dažnai sudėtingame scenarijuje ypatingą vaidmenį atlieka trys aspektai.
1. Taisyklėmis pagrįsta pasaulinė prekyba virsta galia pagrįsta prekyba
Ilgą laiką turėjome taisyklėmis pagrįstą tarptautinės prekybos sistemą. Tačiau dabar vis labiau įsitvirtina galia pagrįsta tarpvalstybinės prekybos sistema. Tai jau ne tik materialinės gerovės didinimas, bet ir galia bei geopolitinė įtaka.
Šiame kontekste ypatinga problema yra JAV ir Kinijos konkurencija. Ši kova daugiausia susijusi su tarptautiniu technologijų lyderiu. Technologinė jėga yra ekonominės stiprybės pagrindas. O ekonominė jėga yra karinės ir politinės jėgos pagrindas.
ES turi nuspręsti, ar ji nori panaudoti finansinius išteklius, kad dalyvautų šiame konkurse.
2. Geopolitinė įtampa mažina realią ekonominę gerovę
Geopolitinė įtampa mažina tarptautinio darbo pasidalijimo mastą. Dėl to prarandame dalį šio padalinio privalumų.
Svarbiausias tarptautinės prekybos pranašumas yra susijęs su vartotojais. Pigesnių galutinių produktų ir tarpinių prekių importas reiškia, kad vartotojai gali suvartoti daugiau prekių ir mokėti mažesnę kainą.
Jei sumažės tarptautinis darbo pasidalijimas, taigi ir prekyba, vartotojai nepirks tiek daug, o pirkdami mokės didesnę kainą. Vartotojams išsivysčiusiose ekonomikose, pavyzdžiui, Vokietijoje, tai nemalonu, bet ne daugiau. Tačiau tiems, kurių disponuojamos mažos pajamos, kylančios maisto, drabužių ir energijos kainos gali taip smarkiai prarasti perkamąją galią, kad jie nebegali finansuoti savo pragyvenimo minimumo.
3. Pasaulinės ekonomikos padalijimas į du konkuruojančius blokus dar labiau sumažintų pasaulinę gerovę
Remiantis naujausiais rodikliais, strateginė JAV ir Kinijos konkurencija tęsis ir tikriausiai stiprės. Tai padidina pasaulinės ekonomikos padalijimo į du didelius blokus riziką: viena vertus, demokratines rinkos ekonomiką Europoje, Amerikoje ir Azijoje, ir autokratinę ekonomiką, tokias kaip Kinija, Rusija ir Iranas, kita vertus.
Tai dar labiau sumažintų ekonominę gerovę. Vakarų pramoninės šalys turėtų sukurti gamybos pajėgumus vis dar importuojamoms prekėms. Tai sukeltų gamybos infrastruktūros dubliavimą visame pasaulyje, o tai nereikalinga vien ekonominiu požiūriu.
Kokios yra ekonominės politikos galimybės?
Jei prekybos apribojimai didės visame pasaulyje, Pasaulio prekybos organizacija būtų institucija, kuri galėtų atremti šiuos pokyčius. Jos tikslas – formuoti tarptautinę prekybą taip, kad visame pasaulyje būtų pagerintos žmonių gyvenimo sąlygos. Tačiau PPO galimybės veikti yra labai ribotos, kaip ir mano lūkesčiai dėl PPO gebėjimo pagerinti prekybos santykius pasauliniu lygiu. Todėl prasmingiau pasikliauti regioniniais reglamentais.
Du ES prekybos politikos pasiūlymai
- ES turėtų pasirašyti daugiau dvišalių laisvosios prekybos susitarimų. Kadangi transportavimo išlaidos priklauso nuo geografinio atstumo tarp prekybos partnerių, Europos kaimyninės šalys, pavyzdžiui, Šiaurės Afrikoje, yra ypač patrauklios ES. Tačiau tolimesnės šalys, pavyzdžiui, Indija, su kuria ES siekia tokio susitarimo, taip pat siūlo alternatyvų.
- ES galėtų skatinti tarptautinę prekybą sumažindama savo prekybos kliūtis. Be bendro tarifo sumažinimo, galima būtų apsvarstyti ir specialius tarifų sumažinimus. Kylančios ekonomikos ir besivystančios šalys yra ypač vertos dėmesio, kad būtų suteiktas specialus požiūris.
Tai netgi gali reikšti, kad ES vienašališkai atveria savo vidaus rinką gaminiams iš kylančios ekonomikos ir besivystančių šalių, nereikalaudama, kad kylančios ekonomikos ir besivystančios šalys nedelsdamos padarytų tą patį su Europos produktais. Dėl to kylančios ekonomikos ir besivystančios šalys galėtų sukurti efektyvias įmones.
Tokia užsienio prekybos politika yra ilgalaikis ES interesas. Jei augančiose ir besivystančiose šalyse gamyba padidės, padidės pajamos – ir jų žmonės galės sau leisti brangesnius ES produktus.
Apie autorius
Thieß Petersen yra Bertelsmann Stiftung vyresnysis patarėjas, kurio specializacija yra makroekonomikos studijos ir ekonomika. Jo dėmesys sutelktas į finansų ir ekonomikos krizių priežastis ir padarinius, taip pat į globalizacijos galimybes ir riziką. Pastaruoju metu jis dirbo su anglies dioksido kainų nustatymo poveikiu ir potencialaus pasaulinio klimato klubo pranašumais.
