Laikinas įdarbinimas stabdo darbo užmokesčio augimą ir turi makroekonominių pasekmių


Europos darbo rinkos Covid-19 krizę išgyveno puikiai. Nedarbo lygis nukrito iki daug metų nematyto lygio, o atlyginimų augimas paspartėjo. Phillipso darbo užmokesčio kreivė, kuri kartais buvo abejojama per pastarąjį dešimtmetį, atrodo nepakitusi. Bet ar tai visas vaizdas?

Mūsų atsakymas: nebūtinai. Priverstinis laikinas įdarbinimas tapo vienodai įtakingas kaip nedarbas, skatinantis bendrą darbo užmokesčio augimą visose Europos ekonomikose. Nekreipiant dėmesio į šį veiksnį kyla pavojus nepastebėti pagrindinės darbo rinkos dinamikos. Ankstyvojo nuosmukio metu, kaip ir šiuo metu, nedarbas turi tendenciją didėti, daugiausia dėl laikinųjų darbuotojų atleidimo iš darbo. Dėmesys vien tik nedarbo lygiui gali sukelti painiavą dėl akivaizdžiai tvaraus darbo užmokesčio augimo, nes laikino užimtumo mažėjimas gali turėti atsvarą.

1 pav

a) Priverstinis laikinas įdarbinimas Europos šalyse, 2017 m

b) Darbo rinkos dualizavimas Europoje

Antroji pakopa ar konkurentas?

Pradėkime nuo mūsų supratimo apie laikinąjį įdarbinimą. Žinome, kad laikini darbai turi ilgalaikį poveikį individualioms karjeros trajektorijoms (Boeri 2011, Jahn ir kt., 2012). Ilgos diskusijos atskleidė, ar laikinas įdarbinimas yra žingsnis į nuolatinį darbą (Holzer ir kt., 2007), ar aklavietė (Ziegler ir Van der Klaauw, 2019, Malherbet ir kt., 2017, Koustas ir Asai, 2022). Tačiau laikino užimtumo mastas turi ir makroekonominių pasekmių. Mūsų tyrimas (Lehner ir kt., 2024) rodo, kad tai daro įtaką bendram darbo užmokesčio augimui, nes laikinieji darbuotojai daro stabdantį poveikį nuolatinių darbuotojų darbo užmokesčio augimui. Istoriškai dauguma diskusijų buvo susitelkusios apie „indo-outsider“ modelį (Lindbeck ir Snower 1988), kai buvo svarstoma laikinojo darbo įtaka nuolatinių darbuotojų atlyginimams. Pagal šią sistemą nuolatiniai darbuotojai (saviškiai) yra apsaugoti nuo laikinųjų darbuotojų (pašaliečių) konkurencijos iš dalies dėl stiprios profesinių sąjungų apsaugos. Nuolatiniai darbuotojai netgi gali gauti naudos iš terminuotų darbuotojų, kurie prisitaiko prie rinkos svyravimų ir paprastai gauna mažesnį atlyginimą. Šis susitarimas gali padidinti nuolatinių darbuotojų darbo užmokesčio nuomos dalį.

Atsižvelgdami į didėjantį tyrimų skaičių (Bellani ir Bosio 2021), mes priešpastatome šią sistemą su konkurencijos modeliu. Priverstiniai laikinieji darbuotojai pagal apibrėžimą siekia nuolatinių pareigų. Taigi, kaip ir bedarbiai darbo ieškantys asmenys, jie kelia konkurencinę grėsmę nuolatiniams darbuotojams. Atsižvelgiant į tai, kad darbo užmokesčio nustatymas darbo rinkoje dažnai konceptualizuojamas per darbo užmokesčio Phillips kreivę, kurioje darbo užmokesčio augimas yra atvirkščiai susijęs su nedarbu, ši konkurencija gali turėti svarbių pasekmių darbo užmokesčio dinamikai. Šį mechanizmą pristatome kaip konkurencijos efektą.

Savo tyrime demonstruojame aiškų priverstinių terminuotų darbuotojų konkurencijos poveikį visoje Europoje. Naudodami duomenis iš 30 Europos šalių 2004–2017 m., į standartinį darbo užmokesčio Phillipso kreivę įtraukiame priverstinį laikinąjį įdarbinimą. Remdamiesi asmeniniais duomenimis, galime atsižvelgti į kintančią užimtumo sudėtį. Tai leidžia, pirma, atmesti galimybę, kad mūsų rezultatus lemia užimtumo sudėties poveikis (pvz., didėjantis mažai uždirbančių laikinųjų darbuotojų skaičius), ir, antra, išskirti gryną poveikį nuolatinių darbuotojų darbo užmokesčio augimui.

Pirmą kartą galime pademonstruoti, kad nuolatinių darbuotojų darbo užmokesčio augimui didelę neigiamą įtaką daro ne savo noru dirbančių laikinųjų darbuotojų dalis, o tai stabdo bendrą darbo užmokesčio augimą. Šio poveikio ekonominę reikšmę galima palyginti su nedarbo lygiu, o tai rodo, kad laikinas įdarbinimas turi didelį makroekonominį poveikį.

Institucijų vaidmuo mažinant konkurencijos poveikį

Tačiau tvirtos ir visa apimančios derybų dėl darbo užmokesčio institucijos gali sušvelninti šias makroekonomines pasekmes. Pažymėtina, kad mūsų pastebėtą poveikį daugiausia lemia institucinė darbo rinkų struktūra, ypač mūsų imties tarpvalstybinė dimensija. Kuo labiau apima darbo užmokesčio nustatymo procesai (ty kuo didesnė kolektyvinių derybų aprėptis), tuo geresnis darbo užmokesčio derybų sistemos koordinavimas. Kuo didesnis profesinių sąjungų narių tankumas, tuo silpnesnis konkurencijos efektas, taigi, tuo mažesnė įtaka darbo užmokesčio augimui.

2 pav Profesinių sąjungų tankumas

Pastaba: Metinis vidurkis, 2003-2018 m.
Šaltinis: EBPO/ICTWSS.

Pavyzdžiui, šalyse, kuriose yra silpnesnės derybų dėl atlyginimo institucijos ir didelis laikino užimtumo lygis, pavyzdžiui, Ispanijoje (Malherbet 2017), Portugalijoje (Martins 2022) ar Lenkijoje, nuolatinių darbuotojų darbo užmokesčio augimas sulėtėja, nes didėja priverstinai dirbančių pagal terminuotą darbo dieną. . Tai savo ruožtu stabdo bendrą darbo užmokesčio augimą. Priešingai, šalys, kuriose darbo užmokesčio nustatymo institucijos yra stipresnės, pavyzdžiui, Šiaurės šalys ir Austrija, neturi jokio konkurencijos poveikio. Nepaisant to, visoje Europoje konkurencijos poveikis išlieka dominuojančia jėga.

Išvada

Ekonomistai bedarbius tradiciškai laiko samdomų darbuotojų pakaitalais – futbolo terminologijoje tai lyginama su žaidėjais „ant suolo“. Kuo daugiau žaidėjų yra ant atsarginių suolo, tuo didesnis konkurencinis spaudimas komandoje, vadinasi, mažesnis spaudimas dėl atlyginimų reikalavimų. Jei darbo užmokesčio reikalavimai tampa per dideli, bedarbis gali lengvai jį pakeisti. Tačiau mūsų tyrimas atskleidžia, kad daugelyje Europos šalių laikinieji darbuotojai nebeturėtų būti laikomi šios srities žaidėjais; veikiau jie prisijungė prie bedarbių į nuolatinių darbuotojų pavaduojančių suolą. Šis poslinkis iš esmės keičia darbo rinkos dinamiką. Priverstinis laikinas darbas vis labiau formuoja darbo užmokesčio tendencijas visoje Europoje, o mūsų tyrimas pateikia aiškių empirinių šio reiškinio įrodymų, parodančių, kad konkurencijos efektas, kurį lemia priverstiniai laikinieji darbuotojai, turi ekonominę reikšmę darbo užmokesčio augimui, panašiai kaip nedarbo lygis. .

Be to, radome aiškių įrodymų, kad laikinas įdarbinimas padeda paaiškinti susilpnėjusį atlyginimų augimo ir nedarbo ryšį po pasaulinės finansų krizės (Sarchi et al. 2019). Laikinojo darbo svyravimai turėtų būti atidžiai stebimi, siekiant pagerinti mūsų lūkesčius dėl darbo užmokesčio dinamikos ir informuoti apie makroekonominės politikos formavimą.

Nuorodos

Bellani, D ir G Bosio (2021), „Beldesys į dangaus duris? Diskusijų dėl laikino įdarbinimo ir darbo užmokesčio pertvarkymas: įrodymai iš Europos“, Socialinė ir ekonominė apžvalga 19(3): 869–907.

Boeri, T (2011), „Institucinės reformos ir dualizmas Europos darbo rinkose“, Darbo ekonomikos vadovas4B: 1173-1236, Amsterdamas: Elsevier BV.

Holzer, HJ, JI Lane ir F Andersson (2007), „Ar laikinas darbas pagerina darbuotojų ilgalaikius darbo rinkos rezultatus?“, VoxEU.org, spalio 15 d.

Jahn, EJ, RT Riphahn ir C Schnabel (2012), „Laikinas užimtumas: efektyvumo ir teisingumo kompromisas“, VoxEU.org, spalio 10 d.

Koustas, D ir Y Asai (2022), „Laikinosios darbo sutartys ir moterų darbo rinkos rezultatai“, VoxEU.org, birželio 23 d.

Lindbeck, A ir DJ Snower (1988), „Ilgalaikis nedarbas ir makroekonominė politika“, Amerikos ekonomikos apžvalga 78(2): 38–43.

Lehner, L, P Ramskogler ir A Riedl (2024), „Maldauk savo bendradarbį: darbo rinkos dualizacija ir darbo užmokesčio augimo sulėtėjimas Europoje“, ILR apžvalga, 00197939241248162.

Malherbet, F, E Limon, P Cahuc, O Charlot ir H Benghalem (2017), „Laikinųjų darbų apmokestinimas: geri ketinimai, bet blogi rezultatai“, VoxEU.org, sausio 5 d.

Martins, PS, P Carry, F Malherbet ir P Cahuc (2022), „Tiksuotų terminų sutarčių apribojimo poveikis užimtumui: teorija ir įrodymai“, VoxEU.org, sausio 20 d.

Van der Klaauw, B ir L Ziegler (2019), „Laikinojo darbo skatinimas kaip aktyvios darbo rinkos programa“, VoxEU.org, gegužės 2 d.

Sarchi, C, M Porqueddu, C Nickel, E Lis, G Koester ir E Bobeica (2019), „Beyond the Phillips curve: Understanding low wage growth in the euro area“, VoxEU.org, lapkričio 25 d.



Source link

Back To Top

Draugai: - Marketingo paslaugos - Teisinės konsultacijos - Skaidrių skenavimas - Fotofilmų kūrimas - Karščiausios naujienos - Ultragarsinis tyrimas - Saulius Narbutas - Įvaizdžio kūrimas - Veidoskaita - Nuotekų valymo įrenginiai -  Padelio treniruotės - Pranešimai spaudai -