Šis straipsnis iš pradžių buvo paskelbtas Frankfurter Allgemeine Zeitung (vokiečių kalba) – EU-Nachhaltigkeitsregeln: Dieser Bürokratieabbau ist für die EU gefährlich | FAZ
Spalio 22 d. vienai pagrindinių Europos Komisijos supaprastinimo iniciatyvų – vadinamajam tvarumo omnibusui – nepavyko pasiekti Europos Parlamento daugumos.
Nepaisant sutarto kompromiso, dauguma krikščionių demokratų, socialdemokratų ir liberalų žlugo – tai politinis įspėjamasis ženklas. Tuo metu, kai ES susiduria su ypač dideliais iššūkiais, ji pati save paralyžiuoja. Diskusijos dėl tvarumo omnibuso palieka įspūdį, kad susiskaldžiusi ES negali įvykdyti savo pažado sumažinti biurokratiją. Užuot supaprastinusi taisykles, ES sukuria naują netikrumą, įskaitant toms įmonėms, kurioms ji siekia padėti.
Taisyklių supaprastinimas esant spaudimui
Biurokratijos mažinimas yra svarbiausias Ursula von der Leyen Komisijos prioritetas, o valstybės narės dar labiau siekia šios darbotvarkės. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir kiti Europos lyderiai reikalauja greitų rezultatų. Spaudimo mastas buvo akivaizdus praėjusios savaitės ES viršūnių susitikime, kai Parlamento pirmininkė Roberta Metsola turėjo paaiškinti, kodėl Parlamentui nepavyko priimti tvarumo omnibuso. Tai, kad Europos Vadovų Taryba dabar reikalauja iš Parlamento tokios atskaitomybės, kelia klausimų dėl ES institucinio savęs supratimo.
Jau daugelį metų Briuselis buvo kritikuojamas dėl per daug ir pernelyg sudėtingų taisyklių. Omnibus pasiūlymais – įstatymais, kuriais iš karto keičiami keli reglamentai – Komisija siekia tai ištaisyti: sumažinti biurokratiją, palengvinti įmonių naštą ir sustiprinti Europos konkurencingumą, ypač palyginti su JAV.
Tačiau daugelis pilietinės visuomenės grupių tai vertina kaip bandymą susilpninti apsaugos standartus prisidengiant supaprastinimu, ypač aplinkos ir vartotojų apsaugos srityje. Šie susirūpinimą keliantys klausimai išreiškiami atsižvelgiant į platesnį pasipriešinimą tvarumui. Be to, ši tendencija rezonuoja su Europos Parlamento sudėtimi, kurioje krikščionių demokratų dešinėje esančios partijos dabar užima daugiau nei ketvirtadalį mandatų.
„Šiandienos Omnibusas buvo atšauktas“: prastas pasiruošimas ir poliarizacija
Remdamasi tvarumo omnibusu ir ypač planuojamu ES įmonių tvarumo deramo patikrinimo direktyvos supaprastinimu, Komisija nuo pat pradžių pasirinko politiškai jautrias bylas.
Pasiruošimas jau turėjo techninių trūkumų. Neįprasta, kad nebuvo plačių konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis, nebuvo atliktas poveikio vertinimas ir neapskaičiuotos konkrečios administracinės išlaidos, kurias reikia sutaupyti. Rezultatas buvo paskubomis parengti, prieštaringi pasiūlymai.
Iš pradžių parlamente atsirado gilių nesutarimų tarp krikščionių demokratų, socialdemokratų ir liberalų – grupių, kurios paprastai palaiko von der Leyeno komisiją. Krikščionys demokratai netgi pagrasino priimti pasiūlymą kartu su kraštutinių dešiniųjų frakcijomis, jei socialdemokratai atsisakys paremti jų reikalavimus sušvelninti tvarumo taisykles.
Dėl kurios grupės balsavimas galiausiai žlugo, lieka neaišku, nes jis vyko slaptu balsavimu. Tačiau abipusiai kaltinimai po to rodo, koks mažas pasitikėjimas išlieka tarp demokratinių partijų.
Po nesėkmingo balsavimo Parlamento pirmininkė Roberta Metsola pabrėžė, kad Parlamentas „pasilaikys“ net ir be centristinės daugumos – tai ženklas, kokia trapi tapo von der Leyeno komisiją remianti koalicija.
Padalinta ES atveria duris išoriniam spaudimui
Atskleisdama, kaip nesutaria dėl tvarumo ir vartotojų apsaugos standartų, ES tampa pažeidžiama išorės spaudimo. Aktoriai nuo Kataro iki JAV bando išnaudoti šį nesutarimą, kad susilpnintų nepageidaujamas taisykles.
Nuo pat Donaldo Trumpo antrojo prezidentavimo pradžios JAV agresyviai lobizavo prieš tarptautinėms kompanijoms taikomas ES taisykles, atsakydamos į tai, kad bus įvesti nauji tarifai. Tuo tarpu Kataras ir Vašingtonas Europos energetinę priklausomybę naudoja kaip derybinį elementą, bendrame laiške ES lyderiams užsimindami, kad dujų tiekimui gali kilti pavojus.
Nors ES nuo 2023 m. turi kovos su prievarta priemonę, skirtą tokiam kišimuisi į jos teisėkūros procesą atremti, ši priemonė išlieka neveiksminga, kai sutampa vidinis ir išorinis spaudimas. Oficialiai Komisija tvirtina, kad dėl ES taisyklių negalima derėtis. Tačiau bendrame pareiškime dėl šios vasaros ES ir JAV prekybos susitarimo yra įsipareigojama užtikrinti, kad tvarumo standartai nesudarytų „nepagrįstų apribojimų“ transatlantinei prekybai.
Nepriklausomai nuo jūsų pozicijos tvarumo klausimu, jei ES nesugeba geriau apsaugoti savo teisėkūros proceso, ji kviečia išorės veikėjus ateityje daryti dar tikslingesnę įtaką. Pavyzdžiui, artėjančiame „Digital Omnibus“ programoje JAV technologijų įmonės ir Trumpo administracija jau aktyviai mobilizuojasi prieš ES skaitmenines taisykles.
Greitesnis supaprastinimas reikalauja geresnio meistriškumo
Praėjusios savaitės rezultatai rodo, kad geras supaprastinimas yra sunkus, tačiau jis pasiekiamas, jei ES elgsis strategiškiau.
Norint pasiekti greitų rezultatų, reikėtų pradėti nuo mažiau prieštaringų teisės aktų. Ankstyvas parlamentinių grupių įtraukimas gali padėti sukurti stabilią daugumą, o gerai parengti pasiūlymai padidina tikimybę, kad reformos turės realų poveikį.
Europos Parlamentas taip pat yra atsakingas. Ji turėtų atkurti savo gebėjimą veikti iš demokratinio centro, siekti kompromisų ir pasiekti rezultatų. Tai labai svarbu ne tik supaprastinimo darbotvarkei, bet ir visiems šios kadencijos projektams.
Tačiau gilesnė problema slypi valstybėse narėse. Nesugebėdami susitarti dėl didelių reformų, jie dažnai kreipiasi į, atrodytų, lengvesnę supaprastinimo temą. Dėl to biurokratijos mažinimas tampa tikros integracijos pakaitalu. Tačiau dabartinė padėtis rodo, kad net supaprastinimas yra politiškai sudėtingas.
ES reikia daugiau drąsos ne tik mažinti biurokratinę naštą, bet ir struktūriškai atsinaujinti. Tai būtų galima pasiekti investuojant į būsimas pramonės šakas ir infrastruktūrą, stiprinant bendrąją rinką ir veikiančią kapitalo rinkų sąjungą. Jei tai daroma gerai, supaprastinimas gali būti šios strategijos dalis, tačiau jis nepakeis tikro reformos siekio.
Apie autorius
Claudia-Dominique Geiser yra Bertelsmann Stiftung Europos programos vyresnioji ES ekonominės politikos ekspertė. Jos dėmesys skiriamas ES bendrosios rinkos politikai.
Etienne’as Höra yra „Bertelsmann Stiftung“ Europos ateities programos projektų vadovas.
