Padidėjus neapibrėžtumui ir išaugus prekybos muitams Tarptautinis valiutos fondas (TVF) mažina pasaulio ekonomikos ir tarptautinės prekybos augimo prognozes. TVF ragina politikos formuotojus konstruktyviai spręsti kylančias įtampas ir užtikrinti stabilią bei prognozuojamą tarptautinės prekybos aplinką, užtikrinti viešųjų finansų drausmę ir įgyvendinti struktūrines reformas, kurios didintų našumą ir atgaivintų ekonomikos augimo potencialą.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus šią savaitę dalyvaus TVF pavasario susitikimuose, kurių metu susitiks su TVF vyriausiuoju ekonomistu Pierre-Olivier Gourinchas ir TVF vadovės pavaduotojais Bo Li ir Gita Gopinath, su kuriais aptars pagrindines rizikas euro zonos ir Lietuvos ekonomikos raidai.
„Konfliktas dėl prekybos muitų yra dar vienas pasaulio ekonomikos sukrėtimas. Tai prislopins Europos ekonomikos augimą, todėl kyla rizikų ir Lietuvai. Nors Lietuva yra maža ir atvira ekonomika, jautri tarptautinės prekybos pokyčiams, eksporto rinkas sėkmingai diversifikavęs mūsų verslas pastarojo meto sukrėtimus sugebėjo atremti. Turime toliau stiprinti savo atsparumą ir eksporto rinkose varžytis kokybe, ypač pažangių produktų rinkoje, o ne pigia darbo jėga“, – sako G. Šimkus.
TVF antradienį paskelbė naujas pasaulio, įskaitant ir Lietuvą, ekonomikos prognozes, įtraukdamas iki balandžio 4 d. paskelbtus tarptautinės prekybos muitus. Nepaisydamas naujų prekybos apribojimų, Fondas numato šiek tiek spartesnį Lietuvos ekonomikos augimą 2025 m. – šiemet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 2,8 proc. (+0,2 proc. p., palyginti su spalio mėn. prognoze). Tačiau kitąmet augimas bus šiek tiek lėtesnis, nei anksčiau tikėtasi, ir sudarys 2,5 proc. (–0,2 p. p.). TVF taip pat padidino kainų augimo prognozes: šiemet infliacija turėtų paspartėti iki 3,5 proc. (+ 0,7 p. p.), o kitąmet siekti 2,8 proc. (+0,2 p. p.). Nedarbo lygis turėtų mažėti: nuo 7,1 proc. pernai iki 6,6 šiemet ir 6,1 proc. kitąmet.
Prekybos muitai reikšmingai pristabdys pasaulio ekonomiką, tačiau didžiosios ekonomikos recesijos išvengs. Pasaulio ekonomikos augimo tempas šiuo metu yra gerokai žemesnis už potencialųjį: pasiekęs 3,3 proc. augimą pernai, šiemet pasaulio BVP augs 2,8, kitąmet – 3 proc. (atitinkamai –0,5 ir 0,3 p. p. peržiūra, palyginti su sausio mėn. prognoze). Kainų augimas pasaulyje turėtų toliau slopti: pernai 5,7 proc. siekusi infliacija, šiemet lėtės iki 4,3, kitąmet – iki 3,3 proc. TVF pabrėžia, kad šias prognozes gaubia ypač aukštas neapibrėžtumas dėl politikos formuotojų sprendimų, o galutinis muitų poveikis ekonomikai priklausys nuo įvairių poveikio kanalų, įskaitant ekonomikos veikėjų lūkesčių raidą.
Muitai taip pat smarkiai slopins tarptautinės prekybos augimą. Pernai augusi 3,8 proc., šiemet tarptautinės prekybos apimtis didės vos 1,7 proc. (–1,5 p. p.), o kitąmet augimas turėtų atsigauti tik iš dalies ir sieks 2,5 proc. (–0,8 p. p.).
JAV susidurs su gerokai lėtesniu ekonomikos augimu dėl politikos neužtikrintumo, prekybos įtampų ir silpnesnės vidaus paklausos, o spartus kainų augimas išsilaikys ir toliau, visų pirma dėl įvestų muitų importui. Pernai augęs 2,8 proc., šiemet BVP augimas sulėtės iki 1,8 proc. (–0,9 p. p.), o kitąmet augs panašiu tempu – 1,7 proc. (–0,4 p. p.). Infliacija šiemet bus gerokai spartesnė, nei tikėtasi, ir sieks 3 proc. (+1,1 p. p.), o kitąmet sulėtės iki 2,5 proc. (+0,4 p. p.).
Silpnas euro zonos ekonomikos augimas dar šiek tiek sulėtės, daugiausia dėl padidėjusio neapibrėžtumo ir prekybos partnerių taikomų muitų euro zonos eksportui, tačiau šį neigiamą poveikį šiek tiek atsvers didėsiančios gynybos finansavimo išlaidos. Šiemet euro zonos BVP turėtų augti 0,8 proc. (–0,2 p. p.), kitąmet – 1,2 proc. (–0,2 p. p.). Infliacija turėtų grįžti į Europos Centrinio Banko nustatytą tikslinį lygį: pernai 2,4 proc. siekusi infliacija šiemet sulėtės iki 2,1 (+0,1 p. p.), o kitąmet – iki 1,9 proc. (–0,1 p. p.).
Kinijos ekonomikos augimas taip pat sulėtės – JAV jai taiko didžiausius importo muitus iš visų valstybių. Šiemet ir kitąmet šalies BVP augs po 4 proc (–0,6 ir –0,5 p. p. peržiūros šiems ir kitiems metams).
Teikdamas politikos priemonių rekomendacijas, Fondas pirmiausia pažymi stabilios bei prognozuojamos prekybos aplinkos svarbą ir skatina šalis imtis konstruktyvių sprendimų, siekiant išsklaidyti įtampą ir sumažinti prekybos bei investicijų apribojimus. TVF taip pat pabrėžia viešųjų finansų tvarumą: norint padengti išlaidas nacionaliniam ir ekonominiam saugumui, būtina ryžtinga – tačiau ekonomikos augimui palanki – fiskalinė konsolidacija. Fondas taip pat skatina imtis struktūrinių reformų, kurios padidintų potencialųjį ekonomikos augimą, – Europos Sąjungai rekomenduojama gilinti Bendrosios rinkos integraciją, taip pat įgyvendinti kapitalo rinkų sąjungą, kuri prisidėtų prie investicijų ir našumo augimo, taip pat sumažintų disbalansus pasaulyje.
Šių metų TVF ir Pasaulio banko pavasario susitikimuose G. Šimkus susitiks su TVF vadovės Kristalinos Georgievos pavaduotojais Bo Li ir Gita Gopinath, taip pat su Fondo vyriausiuoju ekonomistu Pierre-Olivier Gourinchas. LBV pirmininkas išreikš lūkestį, kad Fondas ir toliau akylai nagrinėtų tarptautinės prekybos barjerų ir klimato kaitos poveikį ekonomikai, taip pat aptars prekybos muitų įtaką euro zonos ir Lietuvos ekonomikos augimui, infliacijai, tiekimo grandinėms. Be to, G. Šimkus dalyvaus Breton Vudso susitarimo atnaujinimo komiteto organizuojamame renginyje, kur diskutuos apie pinigų politiką pasiūlos sukrėtimų ir muitų akivaizdoje.
LB delegacija ir toliau daug dėmesio skirs nuo rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai – ji susitiks su Ukrainos atstovu TVF valdyboje Vladyslavu Rashkovanu, taip pat TVF Ukrainos ekspertų komanda. G. Šimkus taip pat susitiks su Lietuvos, Vokietijos, euro zonos TVF ekspertų komandomis.
TVF yra 191 valstybę jungianti organizacija. Fondas siekia visų savo narių tvaraus ekonomikos augimo ir gerovės. Lietuva TVF narė yra nuo 1992 m., mūsų šaliai TVF atstovauja centrinio banko vadovas.
