Išsivysčiusiame pasaulyje pastaruoju metu labai išaugo imigracija. Viena vertus, išsivysčiusiose šalyse yra beprotiška aukštos kvalifikacijos darbo jėgos paklausa (Czaika ir Parsons 2015, Dalmante ir Frattini 2024); kita vertus, dėl pabėgėlių antplūdžio darbo jėgos pasiūla išliko daugiausia žemos kvalifikacijos darbuotojų. Daugybėje literatūros vertinami įvairūs šių imigracijos bangų aspektai priimančiose šalyse. Tačiau jame nepaisoma imigrantų verslumo vaidmens, nepaisant tiesioginio poveikio vietinių gyventojų įsidarbinimo galimybėms ir atlyginimams. Neseniai paskelbtame dokumente (Iftikhar ir Zaharieva 2024 m.) sukuriame vieningą sistemą, apimančią dvigubą imigrantų, kaip darbuotojų ir verslininkų, vaidmenį. Būdami darbuotojai, imigrantai konkuruoja su vietiniais darbuotojais dėl darbo įprastoje darbo rinkoje. Priešingai, kaip verslininkai, jie konkuruoja su vietiniais verslininkais, bet sukuria įsidarbinimo galimybes kitiems vietiniams gyventojams ir imigrantams, ieškantiems darbo. Mes laikome keturias demografines grupes: (1) žemos kvalifikacijos vietinius gyventojus, (2) aukštos kvalifikacijos vietinius gyventojus, (3) žemos kvalifikacijos imigrantus ir (4) aukštos kvalifikacijos imigrantus. Kiekvienos grupės asmenys gali dirbti apmokamą darbą arba dirbti verslininkais (vieni kaip savarankiškai dirbantys asmenys arba įmonės, samdančios bendradarbius), galbūt pereina iš vienos valstybės į kitą. Teorinė sąranka su paieškos trintimi kartu su Vokietijos socialinės ir ekonominės grupės (GSOEP) tyrimo duomenimis naudojama kiekybiškai įvertinti imigracijos poveikį savarankiškam darbui, verslui, nedarbo lygiui, darbo užmokesčio struktūrai ir darbuotojų gerovei Vokietijoje.
Žemos kvalifikacijos imigracija
2012–2017 m. Vokietija priėmė apie tris milijonus imigrantų. Kadangi imigraciją į Vokietiją šiuo laikotarpiu daugiausia sudarė pabėgėlių antplūdis, ji laikoma žemos kvalifikacijos šališkumu (Busch ir kt., 2020). Dėl to imigracija padidėjo 20 %, o žemos kvalifikacijos imigrantų skaičius padidėjo 24 %. 1 paveiksle apibendrinti kiekybinio tyrimo, atlikto siekiant įvertinti žemos kvalifikacijos darbuotojų imigracijos į Vokietiją poveikį gerovei, rezultatai (mėlynos juostos). Aukštos kvalifikacijos darbuotojų grupė pastebi, kad vieno darbuotojo gerovės padidėjimas yra vidutiniškai 0,9%, o žemos kvalifikacijos grupė patiria vidutiniškai 1,59% vieno darbuotojo nuostolių. Taip yra dėl klasikinio imigracijos poveikio, kurį sukelia dviejų įgūdžių grupių gamybos papildomumas. Taigi mažinant vidutinį produktyvumą ir darbo užmokestį toje pačioje įgūdžių grupėje, o juos didinant kitai darbuotojų grupei. 1 lentelėje rodomi skirtingų grupių darbuotojų darbo užmokesčio ir nedarbo lygio pokyčiai. Nepaisant aukštos kvalifikacijos darbuotojų darbo užmokesčio padidėjimo, žemos kvalifikacijos darbuotojų nuostoliai dominuoja vidutiniškai, o gerovės praradimas visoje ekonomikoje atstovaujančiam darbuotojui yra 0,88%. Dabartinio atstovo darbuotojo gerovė taip pat mažėja.
1 pav 20 % padidėjusios imigracijos į Vokietiją poveikis gerovei
Šaltiniai: Autorių skaičiavimai imigracijai tarp 2012-2017 m.
1 lentelė 20 % padidėjusios imigracijos į Vokietiją poveikis atlyginimams ir nedarbui
Šaltinis: Autorių skaičiavimai imigracijai tarp 2012-2017 m.
Priartindami prie verslumo, pastebime, kad žemos kvalifikacijos imigracijos poveikis verslumui skiriasi įvairiose demografinėse grupėse. Žemos kvalifikacijos imigracija turi dvi esmines pasekmes verslininkams: (1) dėl jos aukštos kvalifikacijos darbuotojai tampa produktyvesni, o žemos kvalifikacijos darbuotojai – mažiau produktyvūs, ir (2) dėl jos lengva samdyti žemos kvalifikacijos darbuotojus. Pirmasis poveikis turi dviprasmišką poveikį pelnui, nes verslo sąrangoje gali padidėti arba sumažėti produktyvumas, priklausomai nuo to, ar dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų našumo padidėjimas dominuoja žemos kvalifikacijos darbuotojų našumo praradimo atžvilgiu. Antrasis poveikis pagerina visų verslininkų pelną. Mūsų modeliavimas rodo, kad antrasis efektas dominuoja tik imigrantams priklausančiose įmonėse (2 pav.). Todėl imigrantų dalis versle didėja aukštos (+3,7%) ir žemos kvalifikacijos (+13%) grupėse. Nepaisant to, neigiamas imigracijos poveikis produktyvumui lemia vietiniams gyventojams priklausančių įmonių uždarymą, nes mažėja tiek aukštos (-0,1%), tiek žemos kvalifikacijos (-3,2%) vietinių gyventojų dalis įmonėse. Žemos kvalifikacijos darbuotojų darbo užmokesčio sumažėjimas verčia vietinius gyventojus pradėti savarankišką veiklą, nes žemos kvalifikacijos vietinių gyventojų savarankiško darbo lygis padidėja maždaug 9%.
2 pav Imigracijos padidėjimo 20 % poveikis verslumui: žemos kvalifikacijos scenarijus
Šaltinis: autorių skaičiavimai dėl imigracijos 2012–2017 m.
Bendradarbiavimas su Indija
Vokietija 2022 m. gruodį pasirašė Migracijos ir mobilumo partnerystės susitarimą (MMPA) su Indija. Susitarimu siekiama skatinti aukštos kvalifikacijos imigrantų mobilumą iš Indijos į Vokietiją. Dėl naujausių įvykių 2024 m. spalį Vokietija sutiko padidinti metinį vizų, išduodamų kvalifikuotiems Indijos darbuotojams, skaičių nuo 20 000 iki 90 000. Atsižvelgiant į didėjančią pabėgėlių migraciją į išsivysčiusį pasaulį, tikimės, kad dominuos žemų įgūdžių scenarijus. Tačiau politika, palengvinanti aukštos kvalifikacijos imigraciją Vokietijoje, geriausiu atveju gali sukelti įgūdžių neturinčią imigraciją. Todėl mes modeliuojame įgūdžių atžvilgiu neutralų imigracijos scenarijų, kad analizuotume galimus padidėjusios Indijos imigracijos į Vokietiją padarinius. 1 paveiksle (rudos juostelės) parodytas 20 % įgūdžių neturinčio migrantų antplūdžio poveikis gerovei. Vokietijos ir Indijos bendradarbiavimas sumažina nuostolius dėl žemos kvalifikacijos imigracijos. Tačiau tai visiškai neatsveria neigiamų pasekmių.
Verslumo skatinimo politikos apimtis
Literatūroje pateikiama įrodymų, kad verslininkai imigrantai prisideda prie darbo vietų kūrimo (Xavier ir kt., 2013, Kerr ir Kerr, 2016) priimančiosiose šalyse. Norėdami suprasti verslininkų imigrantų indėlį į darbuotojų gerovę Vokietijoje kuriant darbo vietas, modeliuojame priešingą scenarijų. Gerovės pokyčius skaičiuojame uždraudę imigrantų verslumo veiklą 2012 m. ekonomikoje (iki imigracijos šoko). Verslumo galimybių trūkumas didina imigrantų nedarbo lygį ir mažina jų numatomas pajamas (2 lentelė). Didėja žemos ir aukštos kvalifikacijos vietinių gyventojų verslumas, didėja ir jų pelnas. Tačiau vietinių darbuotojų darbo užmokestis mažėja. Tikėtinos žemos kvalifikacijos vietinių gyventojų pajamos mažėja, nes neigiamas darbo užmokesčio poveikis dominuoja teigiamą poveikį pelnui. Tik aukštos kvalifikacijos vietiniai gyventojai gauna naudos iš kliūčių, trukdančių imigrantams pradėti verslumą, dėl dominuojančio teigiamo poveikio pelnui. Nepaisant to, šie laimėjimai yra nežymūs, o dideli imigrantų patiriami nuostoliai lemia bendrą ekonomikos nuostolį. Abiejų įgūdžių grupių atstovai patiria gerovės nuostolius. Reprezentatyvaus darbuotojo gerovė sumažėja apie 0,4% (3 pav.).
2 lentelė Nedarbo ir pajamų pokyčiai uždraudus imigrantų verslumo veiklą
Šaltinis: Autorių skaičiavimai.
Pastaba: Numatomos pajamos iš užimtumo ir verslumo yra atlyginimo normos ir pelno iš verslumo vidurkis.
3 pav Verslumo draudimo poveikis gerovei
Šaltinis: Autorių skaičiavimai
Etninė segregacija versle
Etninė segregacija darbo rinkoje kelia susirūpinimą imigracijos kontekste. Literatūroje pateikiami empiriniai įrodymai apie didesnę tikimybę sukurti socialinius ryšius tarp tos pačios etninės kilmės asmenų (McPherson et al. 2001). Dustmann ir kt. (2016) Vokietijai skirta ataskaita, kad naujai samdomas asmuo greičiausiai bus imigrantas, jei įmonėje jau yra didelė darbuotojų imigrantų dalis. Išlikdami agnostikai dėl etninės segregacijos priežasties, tiriame etninės segregacijos pasekmes įmonėse, priklausančiose žemos kvalifikacijos darbuotojams 2012 m. Vokietijos ekonomikoje prieš imigraciją. Etninė segregacija mažina visų įgūdžių grupių gerovę. 4 paveiksle apibendrinti rezultatai, o reprezentatyvaus darbuotojo gerovės praradimas yra 0,12%.
4 pav Etninės segregacijos poveikis gerovei įmonėse
Šaltinis: Autorių skaičiavimai
Atsiskaitymas
Mūsų analizė rodo, kad žemos kvalifikacijos imigracija lemia gerovės praradimą Vokietijoje, o Vokietijos ir Indijos bendradarbiavimas gali tik šiek tiek sušvelninti. Tai gali būti galimybė Vokietijos ekonomikai, jei imigracija yra šališka aukštos kvalifikacijos specialistams. Vokietija gali dar labiau pasinaudoti imigracijos teikiama nauda, palengvindama imigrantų įsitraukimą į verslą ir įgyvendindama politiką, gerinančią imigrantų integraciją į darbo rinką. Darome išvadą, kad verslumas yra veiksmingas būdas sumažinti imigrantų nedarbą ir skurdą. Galiausiai, mūsų rezultatai turėtų būti interpretuojami atsargiai, nes neatsižvelgiame į demografinius pokyčius ir vietinių gyventojų senėjimą ir neatsižvelgiame į darbuotojų imigrantų indėlį į pensijų sistemą. Todėl mūsų rezultatai yra viršutinė galimų žemos kvalifikacijos darbuotojų imigracijos į Vokietiją nuostolių riba.
Nuorodos
Busch, C, D Krueger, A Ludwig, I Popova ir Z Iftikhar (2020), „Ar Vokietija turėjo pastatyti naują sieną? Makroekonomikos pamokos iš 2015-18 m. pabėgėlių bangos“, Monetarinės ekonomikos žurnalas 113(C): 28–55.
Czaika, M ir C Parsons (2015), „The Gravity of High Skilled Migration Policies“, VoxEU.org, birželio 7 d.
Dalmonte, A ir T Frattini (2024), „Kvalifikuotas, bet kovojantis: migrantų „smegenų švaistymo“ dilema Europoje“, VoxEU.org, rugpjūčio 13 d.
Dustmann, C, A Glitz, U Schonberg ir H Brucker (2016), „Persiuntimais pagrįsti darbo paieškos tinklai“, Ekonomikos studijų apžvalga 83(2): 514–546.
Iftikhar, Z ir A Zaharieva (2024), „Problema ar galimybė? Vokietijos vietinių gyventojų imigracija, darbo paieška, verslumas ir darbo rinkos rezultatai“, CEPR diskusijų dokumentas, 19657 m.
Kerr, SP ir W Kerr (2016), „Imigrantų verslumas ir užimtumo augimas JAV“, VoxEU.org, rugpjūčio 10 d.
McPherson, M, L Smith-Lovin ir JM Cook (2001), „Punksnos paukščiai: homofilija socialiniuose tinkluose“, Kasmetinė sociologijos apžvalga 27(1): 415–444.
Xavier, S, D Kelley, J Kew, M Herrington ir A Vorderwulbecke (2013), „Global Entrepreneurship Monitor Global Report“, Techninė ataskaita, GEM konsorciumas.