2023 m. pabaigoje Bertelsmann Stiftung projektas „Tvari socialinė rinkos ekonomika“ paskelbė pagrindinį dokumentą. Socialinės ir ekologinės transformacijos augimas ar susitraukimas: atsiejimo klausimas. Jame nagrinėjami galimi pereinamojo laikotarpio keliai, kuriais Vokietija galėtų pasiekti klimato neutralumo tikslą iki 2045 m.
Straipsnyje parodyta, kad jei norime garantuoti tinkamą ateities gerovės lygį mūsų tvarioje socialinėje rinkos ekonomikoje, kartu siekdami šio tikslo, atsiejimo koncepcija vaidina lemiamą vaidmenį. Trumpai tariant, Vokietijai turi pavykti atsieti išteklių vartojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą nuo savo bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaikymo ar augimo žymiai didesniu tempu, nei pavyko iki šiol.
Tačiau kaip Vokietijos atsiejimo kelias skiriasi nuo kitų ES ir kitų šalių? Kokius tikslus išsikėlė skirtingos šalys, kurios šalys atsieja veiksmingiausiai ir mažiausiai? Kokius būdus šalys dar gali pasiekti savo klimato tikslų? Naujasis „Net-Zero Navigator“, laisvai prieinamas internetinis įrankis, leidžia kiekvienam besidominčiam lengvai palyginti atskirų šalių atsiejimo pažangą ir vizualizuoti atskirus atsiejimo kelius į ateitį.
Atsiejimo klausimas
Pagrindiniame dokumente, kuriuo buvo pradėtas šis tyrimas, „Socialinės ir ekologinės transformacijos augimas arba susitraukimas: atsiejimo klausimas“ buvo apibendrinta diskusija tarp ekonomikos augimo ir augimo mažinimo socialinės-ekologinės transformacijos rėmuose. Kitaip tariant, ar šalys, ypač Vokietija, turi stabdyti augimą, kad pasiektų išmetamų teršalų mažinimo tikslus, ar jos gali augti ir pasiekti ekologiškus tikslus. Ar galima atskirti ekonominę produkciją nuo neigiamo poveikio aplinkai, ypač išteklių vartojimo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo?
Autoriai teigia, kad technologinės ir struktūrinės inovacijos yra būtinos norint pasiekti atsiejimą, leidžiantį augti ekonomikai neperžengiant ekologinių ribų. Jie pabrėžia, kad silpnas atsiejimas gali lemti ekonomikos mažėjimą, o stiprus atsiejimas gali užtikrinti tvarų augimą ir sumažinti išmetamų teršalų kiekį.
Straipsnyje pabrėžiama, kaip svarbu išlaikyti visuomenės pritarimą klimato politikai, pvz., Prancūzijos geltonųjų liemenių protestams prieš degalų mokesčius, surandant įtikinamą planą neaukoti ekonominės gerovės dėl aplinkos gerovės.
Apibendrinant, pagrindiniame dokumente pateikiami du galimi scenarijai, kaip iki 2045 m. Vokietijoje pasiekti klimato neutralumą. Vienas scenarijus – stiprus atsiejimas – apima didelę technologinę pažangą, leidžiančią sumažinti išmetamųjų teršalų intensyvumą. Tai leistų tęsti ekonomikos augimą.
Alternatyvus scenarijus – lėtas, silpnas atsiejimas – pareikalautų labai sumažinti BVP, kad būtų pasiekti klimato tikslai. Autoriai teigia, kad technologinės naujovės kartu su visuomenės vertybių pokyčiu link tvaraus vartojimo suteikia geriausią galimybę suderinti ekonomikos augimą su aplinkos tvarumu.
Iš šio galimų scenarijų svarstymo kilo mintis stebėti atsiejimą, o tai veda prie „Net-Zero Navigator“.
Ką mums rodo „Net-Zero Navigator“?
Šalių palyginimas Net-Zero Navigator rodo, kad daugelis šalių iki šiol kovojo su atsiejimu. Jei pažvelgtume į dabartinę ekonominę veiklą pagal turimus duomenis, pamatytume, kad jei visos šalys toliau gamintų ir atsietų, kaip darė 2022 m. (dabartinis duomenų horizontas pagal priemonę), tik Liuksemburgas ir Latvija pasiektų klimato neutralumą iki ES užsibrėžtas 2050 m. tikslas. Tačiau 19 iš 27 ES šalių spartesnio gerovės ir išmetamųjų teršalų atsiejimo tendencija yra teisinga.
Žvelgiant į ilgalaikes atskirų ES valstybių narių atsiejimo pastangas, Estija pirmauja. 1991–2022 metais emisijų intensyvumas čia sumažėjo beveik 84 procentais, Airija – 82 procentais, o Lietuva – 80 procentų. Be to, Estija užima pirmąją vietą tarp ES-27 absoliučiais skaičiais. Kol kas mažiausiai ES atsiejo Kipras ir Portugalija. Čia išmetamųjų teršalų intensyvumas buvo sumažintas maždaug 35 proc. Vidutinis sumažėjimas ES valstybėse narėse yra 56 proc.
Sunkiau tiesiogiai palyginti, ką tai reiškia būsimoms atskirų šalių pastangoms pasiekti klimato tikslus. Pavyzdžiui, kai kurios šalys nustatė labai skirtingus klimato neutralumo siekimo metus. Suomija užsibrėžė ambicingiausius 2035-uosius metus, tačiau Indija neplanuoja iki 2070-ųjų sumažinti savo grynųjų išmetamųjų teršalų kiekį iki nulio.
Tuo pačiu metu skirtingos šalys leidžia sau skirtingą išmetamų teršalų kiekį, kad būtų pasiektas neutralumas klimatui. Toks liekamasis išmetimas yra leistinas tol, kol išmetamus teršalus galima laikyti kitur ir grynasis išmetamųjų teršalų kiekis neviršija nulio.
Nors mokslininkai daro prielaidą, kad Vokietijai leistinas išmetamųjų teršalų kiekis yra maždaug 65 milijonai tonų CO2– Lygiavertės, rečiau apgyvendintos šalys, turinčios didelius miškų ir pelkynų plotus, gali sau leisti žymiai didesnę likutinę emisiją. Pavyzdžiui, dabartiniame Rusijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo plane numatoma 1 200 mln. tonų CO2-ekvivalentinė leistina liekamoji emisija, todėl atsiejimo slėgis yra atitinkamai mažesnis.
Ar Vokietija gali atsieti ir pasiekti klimato neutralumą iki 2045 m.?
Tai priklausys nuo jos ekonominės veiklos išmetamų teršalų intensyvumo mažinimo. Vokietijoje per vienerius metus sukuriamų emisijų kiekis priklauso nuo dviejų veiksnių – pagamintų prekių ir paslaugų kiekio (BVP) ir tos produkcijos emisijos intensyvumo.
Emisijos intensyvumas rodo, kiek tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetama gaminant vieną BVP vienetą, o tai prilygsta prekėms ir paslaugoms, kurių vertė siekia 1 mlrd. Šios koreliacijos gali būti naudojamos norint nustatyti, ar pasiekus tam tikrus klimato apsaugos tikslus, BVP vis tiek augs, ar šalies ekonomika turės trauktis, kad tai pasiektų.
Žvelgiant į Vokietiją mūsų įrankyje, greitai paaiškėja vienas dalykas – Vokietijos iššūkiai yra dideli. Paimkime Vokietijos vyriausybės deklaruojamo tikslo iki 2045 m. pasiekti klimato neutralumą pavyzdį. Jei norime pasiekti šį tikslą išlaikydami įprastą ekonomikos augimą – vidutiniškai apie 1,25 proc. kasmet nuo 1991 m. – skaičiuoklė rodo, kad išmetamųjų teršalų intensyvumas turėtų ateinančiais metais kasmet sumažės vidutiniškai po 11,5 proc.
Tai didžiulis skirtumas, palyginti su ankstesniais metais pasiektu metiniu kiek mažiau nei 2,6 proc. Ir atvirkščiai, jei norime išlaikyti ankstesnį atsiejimo greitį, kai metinis atsiejimo rodiklis yra -2,61 proc., įrankis apskaičiuoja, kad norint pasiekti vyriausybės klimato tikslą, metinis BVP susitraukimas būtų 7,6 proc. Kitaip tariant, norint sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį esant status quo pakankamai greitai, kad pasiektume šiuos tikslus, reikės ekonominio susitraukimo.
Ką tai reiškia Vokietijos ekonomikai, visuomenei ir politikai?
Ekonominės produkcijos susitraukimas būtų neproduktyvus. Tai turėtų neigiamos įtakos kiekvieno asmens nematerialiniam gyvenimo lygiui, ypač sveikatos ir švietimo srityse, ir galimybėms teisingai paskirstyti gerovę.
Galiausiai tai gali sumažinti klimato apsaugos pripažinimą ir norą tai pasiekti, kaip jau matėme Vokietijoje ir kitose šalyse. Tai reiškia, kad spartus ir reikšmingas atsiejimo laipsnio padidėjimas tampa neišvengiamas. Arba Vokietija turi rasti kitokį greito atsiejimo kelią – arba klimato neutralumo tikslų pasiekimas labai priklausys nuo besitraukiančios ekonomikos.
Teigiamas atsiejimo kelias priklauso nuo naujų technologijų diegimo. Kalbant apie technologines naujoves, tai idealiai tinka išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės. Dėl to tam tikras prekių ir paslaugų kiekis gali būti pagamintas naudojant mažiau natūralių žaliavų. Savo ruožtu tai gali sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Šiame kontekste, pavyzdžiui, reikėtų apsvarstyti skaitmeninimo intensyvinimą.
Tačiau vien technologinės pažangos vargu ar pakaks, kad būtų išspręstas didžiulis atsiejimo uždavinys. Būtinos struktūrinės naujovės, pvz., žiedinės ekonomikos sukūrimas su didelėmis investicijomis ir didesniu pasidalijimu, o ne prekių nuosavybe. Galiausiai visa tai reikalauja platesnio gerovės supratimo, apimančio ekologinius ir socialinius bei ekonominius aspektus.
Kad ši pertvarka pavyktų, o Vokietija įrodytų esanti patikima klimato apsaugos pradininkė ir ekologiškos ekonomikos naudos gavėja, reikia keisti ekonominę politiką. Pagrindinė priemonė turėtų būti griežtas išmetamųjų teršalų ribojimas taikant prekybos taršos leidimais sistemą, nustatančią viršutinę išmetamųjų teršalų ribą. Tokiu būdu visų ūkio subjektų investicijų ir vartojimo sprendimai gali būti efektyviai paveikti klimatą tausojančios veiklos naudai.
Pažymėtina, kad ši užduotis turi būti įgyvendinama, stebima ir vykdoma ES, o ne atskirų valstybių lygmeniu. Labai svarbu griežtai tobulinti ir įgyvendinti anglies dvideginio kainų modelius, kurie yra Europos žaliojo kurso ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pagrindas.
Tačiau atitinkamai didelis CO2 Kainos, atsirandančios dėl tokios sistemos, turės būti derinamos su atitinkamais socialinės ir pramonės politikos pokyčiais, taip pat su užsienio prekyba, taikant anglies dioksido pasienio koregavimo mokestį, kad būtų išvengta vidaus pramonės pasitraukimo, užtikrinant teisingą naštos paskirstymą. transformacija.
Pažiūrėkite patys
Su Net-Zero Navigator norime atkreipti dėmesį į didžiulius iššūkius, kuriuos Vokietijai ir kitoms šalims kelia sėkmingas ekonominių rezultatų atsiejimas nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo. Norėdami patys įsivaizduoti šiuos iššūkius, kviečiame patys išbandyti Navigator ir paeksperimentuoti su galimais kintamaisiais ir atsiejimo keliais.
Net-Zero Navigator galite rasti čia.
Apie autorę
Fritzas Putzhammeris dirba „Bertelsmann Stiftung“ tvarios ekonomikos projekto projektų vadovu nuo 2022 m. Kaip ekonomistas, jis sprendžia klausimus, kaip Vokietijoje galima formuoti sėkmingos tvarumo pertvarkos ekonominės politikos pagrindą ir kaip įmonės transformuojasi į gali būti skatinami tvaresni verslo modeliai.
Skaitykite daugiau apie žaliąjį perėjimą
ES sanglaudos skatinimas: atsinaujinančios energijos perėjimas sustiprina atsiliekančius regionus
Skaitmeninis ir ekologiškas perėjimas kelia grėsmę, kad padidės atotrūkis tarp ES regionų
Kaip STEP investicijos į strategines technologijas galėtų padėti ES regionams pasivyti