\n<\/p>\n
Pastaraisiais metais globali ekonomika susid\u016br\u0117 su bepreceden\u010diais pasi\u016blos \u0161okais: pandemija ir rusijos karas prie\u0161 Ukrain\u0105 ne tik pasirei\u0161k\u0117 keturis de\u0161imtme\u010dius i\u0161sivys\u010diusiame pasaulyje nematytu infliacijos \u0161uoliu, bet ir pademonstravo, kad sklandus pasi\u016blos veikimas yra kvestionuotinas. Prie\u0161 dvejus metus piko metu infliacija ES siek\u0117 10,6 proc., o JAV \u2013 9,1 proc. Nors aktyvios centrini\u0173 bank\u0173 pastangos tiek Europoje, tiek u\u017e Atlanto u\u017etikrina tvariai vykstan\u010di\u0105 dezinfliacij\u0105, geopolitin\u0117s rizikos ir toliau i\u0161lieka reik\u0161mingos. Nauja geopolitin\u0117 realyb\u0117 skatina keistis ir pasaulio ekonomik\u0105, o tai atne\u0161a tiek i\u0161\u0161\u016bki\u0173, tiek galimybi\u0173.<\/p>\n<\/p><\/div>\n
Greta Kunauskait\u0117, Lietuvos banko Tarptautini\u0173 ry\u0161i\u0173 skyriaus vyresnioji ekonomist\u0117<\/em><\/p>\n Geoekonomin\u0117 fragmentacija \u2013 kur esame?<\/strong><\/p>\n Globali ekonomika susiduria su vis didesniais laisvosios prekybos suvar\u017eymais. <\/strong>\u012e augan\u010dias geopolitines gr\u0117smes daugelis valstybi\u0173 reaguoja ribodamos laisvus tarptautinius preki\u0173 ir paslaug\u0173 mainus. 2023 m. pasaulyje buvo nustatyta beveik 3 000 prekybos apribojim\u0173 \u2013 penkis kartus daugiau nei 2015 m., o prielaid\u0173, kad artimiausiu metu \u0161i tendencija pasikeis, n\u0117ra daug. Ypa\u010d pastebimas prekybos tarif\u0173 i\u0161augimas tarp geopolitini\u0173 prie\u0161ininki\u0173 \u2013 per paskutinius \u0161e\u0161erius metus prekybos tarifai tarp JAV ir Kinijos i\u0161augo kelis kartus, o \u0161iemet apie didesnius tarifus Kinijos elektromobiliams prane\u0161\u0117 ir ES. Tad nenuostabu, jog pasaulin\u0117s prekybos augimas per paskutinius metus reik\u0161mingai sul\u0117t\u0117jo. 2010\u20132019 m. metinis pasaulin\u0117s prekybos augimas vidutini\u0161kai siek\u0117 3,5 proc., o nuo rusijos plataus masto karo Ukrainoje prad\u017eios sul\u0117t\u0117jo iki 0,8 proc.<\/p>\n Valstybi\u0173 ekonominius pasirinkimus vis labiau lemia geopolitiniai ir saugumo motyvai. Valstyb\u0117s deda vis didesnes pastangas, siekdamos strategines prekes gaminti nam\u0173 rinkoje ar valstyb\u0117se s\u0105junginink\u0117se \u2013 ekonomin\u0117 ateitis nebesiejama su valstyb\u0117mis, kuri\u0173 geopolitin\u0117 laikysena kelia klausim\u0173. Pavyzd\u017eiui, remiantis TVF duomenimis, po rusijos plataus masto karo Ukrainoje prad\u017eios tiesiogin\u0117s u\u017esienio investicijos tarp geopoliti\u0161kai prie\u0161i\u0161k\u0173 valstybi\u0173 ma\u017e\u0117jo ma\u017edaug 20 proc. spar\u010diau nei investicij\u0173 srautai tarp valstybi\u0173, kurias b\u016bt\u0173 galima \u012fvardinti geopoliti\u0161kai artimomis.<\/p>\n Geoekonomin\u0117s fragmentacijos poveikis<\/strong><\/p>\n Geoekonomin\u0117 fragmentacija pasirei\u0161kia prekybos, investicij\u0173 ir technologij\u0173 perdavimo apribojimais, o tai neigiamai veikia ekonomikos augim\u0105. TVF vertinimu, ekonomikos raidos perspektyva vidutiniu laikotarpiu i\u0161liks vangi: penkeri\u0173 met\u0173 augimo prognoz\u0117 tesiekia 3,1 proc. \u0160i prognoz\u0117 gerokai atsilieka nuo 3,6 proc. augimo vidurkio 2010\u20132019 m. ir yra ma\u017eiausia per kelis de\u0161imtme\u010dius.<\/p>\n D\u0117l da\u017enesni\u0173 pasi\u016blos \u0161ok\u0173, galim\u0173 tiekimo grandini\u0173 sutrikim\u0173 ir suma\u017e\u0117jusios galimyb\u0117s diversifikuoti tiek\u0117jus did\u0117ja infliacijos rizika. Ry\u0161kiausias geopolitin\u0117s \u012ftampos ir jos nulemto poveikio pasi\u016blai pavyzdys \u2013 rusijos plataus masto karas Ukrainoje, kai, sutrikus duj\u0173 tiekimui, Europos S\u0105jungoje infliacija \u0161ov\u0117 \u012f vir\u0161\u0173, atskleisdama energetin\u0117s priklausomyb\u0117s kain\u0105. Be to, tiekimo grandini\u0173 perk\u0117limas \u201ear\u010diau nam\u0173\u201c potencialiai gali didinti rizikas d\u0117l padid\u0117jusios importo koncentracijos, kuri, remiantis tyrimais, siejama su auk\u0161tesn\u0117mis importo kainomis ir j\u0173 perk\u0117limu vartotojams.<\/p>\n Aplinkai tapus ma\u017eiau nusp\u0117jama, ekonomikoje ima vyrauti didesnis atsargumas \u2013 ma\u017eiau vartojama, daugiau taupoma. Netikrumas d\u0117l ateities gali skatinti versl\u0105 atsargiau priimti investicinius sprendimus, o nam\u0173 \u016bkius \u2013 daugiau taupyti. Galima pasteb\u0117ti, kad \u0161iuo metu nam\u0173 \u016bki\u0173 taupymo norma ES, palyginti su laikotarpiu prie\u0161 pandemij\u0105 (2016\u20132019 m.), yra i\u0161augusi ma\u017edaug tre\u010ddaliu. To negalima paai\u0161kinti vien tik padid\u0117jusiomis pal\u016bkan\u0173 normomis. EBPO prognozuoja, kad nam\u0173 \u016bki\u0173 taupymo normos euro zonoje bus auk\u0161tesn\u0117s nei prie\u0161 pandemij\u0105, kadangi europie\u010diams vis dar sunku atsikratyti ekonominio nesaugumo jausmo, kur\u012f kelia rusijos plataus masto karas Ukrainoje. Vartojimas sudaro apie pus\u0119 euro zonos BVP, tod\u0117l ma\u017e\u0117jantis polinkis vartoti yra neigiama rizika vidaus paklausai ir ekonomikos augimui.<\/p>\n D\u0117l i\u0161augusios geopolitin\u0117s \u012ftampos galima tik\u0117tis ir \u201etaikos dividendo\u201c ma\u017e\u0117jimo \u2013 i\u0161tekliai skiriami ne gerovei pl\u0117toti, bet atsparumui didinti. Pasibaigus \u0160altajam karui i\u0161sivys\u010diusios valstyb\u0117s suma\u017eino l\u0117\u0161as gynybai, tod\u0117l daugiau i\u0161tekli\u0173 buvo galima skirti kitiems prioritetams, tokiems kaip socialin\u0117s programos ar infrastrukt\u016bros vystymas. Pavyzd\u017eiui, i\u0161kart po \u0160altojo karo karin\u0117s i\u0161laidos Europoje per kelet\u0105 met\u0173 suma\u017e\u0117jo beveik perpus ir ilg\u0105 laik\u0105 toliau nuosekliai krito. Dabar tendencijos kei\u010diasi ir raginimai daugiau l\u0117\u0161\u0173 skirti gynybai ir ekonominiam atsparumui stiprinti yra vis garsesni. Po rusijos plataus masto karo Ukrainoje prad\u017eios Europos karin\u0117s i\u0161laidos per dvejus metus staigiai i\u0161augo (36 %) ir 2023 m. beveik siek\u0117 1990 m. lyg\u012f. Tai yra i\u0161\u0161\u016bkis didelei daliai i\u0161sivys\u010diusi\u0173 pasaulio ekonomik\u0173, kurios susiduria ir su i\u0161augusi\u0173 valstybi\u0173 skol\u0173 bei l\u0117to produktyvumo augimo problemomis.<\/p>\n Kokiu keliu tur\u0117t\u0173 \u017eengti ES, siekdama suma\u017einti fragmentacijos nulemtas i\u0161laidas?<\/strong><\/p>\n Saugumo stiprinimas, neapsiribojant tik gynybos i\u0161laid\u0173 didinimu, yra viena pagrindini\u0173 tvaraus ekonomikos augimo prielaid\u0173. Remiantis rugs\u0117j\u012f pasirod\u017eiusia buvusio ECB Prezidento Mario Draghi ataskaita, \u201estabilios geopolitikos pasaulyje nebuvo prie\u017easties nerimauti d\u0117l augan\u010dios priklausomyb\u0117s nuo \u0161ali\u0173, kurias laik\u0117me savo draug\u0117mis, ta\u010diau pamatai, ant kuri\u0173 k\u016br\u0117me savo santykius, dabar yra sudrebinti\u201c. Tod\u0117l investicijos \u012f naujas technologijas, energetin\u012f saugum\u0105, kritin\u0119 infrastrukt\u016br\u0105 ES mastu u\u017etikrint\u0173, kad ES ekonomika tapt\u0173 atsparesn\u0117 globali\u0173 krizi\u0173 akivaizdoje. Taip pat b\u016bt\u0173 svarbu pl\u0117toti stiprius ir nepriklausomus gynybos pramon\u0117s paj\u0117gumus. Remiantis Mario Draghi, ekonomini\u0173 i\u0161tekli\u0173 ES tam tikrai turi \u2013 Bendrija pasaulyje u\u017eima antr\u0105j\u0105 viet\u0105 pagal karines i\u0161laidas, ta\u010diau tai neatsispindi m\u016bs\u0173 gynybos pramon\u0117s paj\u0117gumuose. ES gynybos pramon\u0117 yra pernelyg susiskaid\u017eiusi, stokojama masto ekonomikos. Strategi\u0161kesnis ir geriau koordinuotas ES po\u017ei\u016bris \u012f gynyb\u0105 leist\u0173 ne tik padidinti atgrasym\u0105, bet ir veikt\u0173 kaip ekonomin\u012f pasitik\u0117jim\u0105 stiprinantis mechanizmas \u2013 pritraukt\u0173 daugiau investicij\u0173 ir skatint\u0173 didesn\u012f vartojim\u0105.<\/p>\n Norint su\u0161velninti geoekonominio susiskaidymo poveik\u012f, svarbu didinti ekonomin\u0119 integracij\u0105 ES viduje. Pavyzd\u017eiui, remiantis TVF skai\u010diavimais, \u0161iuo metu preki\u0173 prekybos tarp ES valstybi\u0173 nari\u0173 s\u0105naudos yra lygiavert\u0117s 45 proc. muitui. Palyginimui, JAV prekybos s\u0105naudos tarp valstij\u0173 siekia tik 15 proc. Labiau integruota ES rinka gal\u0117t\u0173 sudaryti s\u0105lygas \u012fmon\u0117ms pl\u0117stis, diegti inovacijas ir veiksmingai konkuruoti. Suma\u017einus vidaus fragmentacij\u0105, vertinama, jog ilguoju laikotarpiu padid\u0117t\u0173 ir ES produktyvumas.<\/p>\n Vienas ES integracijos gilinimo element\u0173 \u2013 bendros kapitalo rink\u0173 s\u0105jungos (Capital Markets Union, CMU) pl\u0117tra. Visi\u0161kai \u012fgyvendinta CMU gal\u0117t\u0173 reik\u0161mingai suma\u017einti ES priklausomyb\u0119 nuo i\u0161or\u0117s kapitalo ir sustiprinti finansin\u0119 autonomij\u0105. Palengvindama tarpvalstybines investicijas ir integracij\u0105 ES viduje, CMU pad\u0117t\u0173 diversifikuoti verslui prieinamus finansavimo \u0161altinius. Remiantis buvusio Italijos Ministro Pirmininko Enrico Letta baland\u012f pasirod\u017eiusia ataskaita, ES ind\u0117li\u0173 ir gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 pavidalu laikoma 33 trln. eur\u0173 priva\u010di\u0173 santaup\u0173. Svarbu pa\u017eym\u0117ti, kad aktyvesnis nam\u0173 \u016bki\u0173 \u012fsitraukimas \u012f investavim\u0105 teigiamai paveikt\u0173 produktyvumo ir inovacij\u0173 raid\u0105 ES.<\/p>\n \u012egyvendinta CMU gal\u0117t\u0173 veikti ir kaip negatyv\u0173 \u0161ok\u0173 poveik\u012f ma\u017einantis mechanizmas. CMU sudaryt\u0173 geresnes s\u0105lygas investicij\u0173 paskirstymui visoje euro zonoje, tod\u0117l makroekonomin\u0117 raida ma\u017eiau priklausyt\u0173 nuo \u0161ok\u0173, kuri\u0173 patiria paskira valstyb\u0117. Pavyzd\u017eiui, TVF skai\u010diuoja, kad JAV d\u0117l efektyviai veikian\u010dios kapitalo rinkos privatus rizikos pasidalijimas yra net 4 kartus efektyvesnis nei Europoje. Kitaip tariant, jei BVP smunka 1 procentiniu punktu, ES vartojimas vidutini\u0161kai suma\u017e\u0117ja 80 bazini\u0173 punkt\u0173, o JAV \u2013 vos 20.<\/p>\n Galiausiai, siekiant didinti atsparum\u0105 ir suma\u017einti tiekimo grandini\u0173 pa\u017eeid\u017eiamum\u0105, ES taip pat svarbu t\u0119sti derybas d\u0117l laisvosios prekybos susitarim\u0173 su ma\u017eesn\u0117s geopolitin\u0117s rizikos \u0161alimis. Pavyzd\u017eiui, ES vis dar derasi d\u0117l laisvosios prekybos susitarim\u0173 ne tik su smarkiai augan\u010diomis ir ai\u0161kaus priskyrimo nei vienam geopolitiniam blokui neturin\u010diomis \u0161alimis (pavyzd\u017eiui, Indija ir Indonezija), ta\u010diau ir Vakar\u0173 partner\u0117mis, tokiomis kaip Australija. Europos Komisijos vertinimu, sudarius laisvosios prekybos susitarim\u0105, prekyba tarp ES ir Australijos, antros pagal dyd\u012f suskystint\u0173j\u0173 gamtini\u0173 duj\u0173 (SGD) eksportuotojos pasaulyje, gal\u0117t\u0173 padid\u0117ti ma\u017edaug tre\u010ddaliu. Tod\u0117l laisvosios prekybos susitarim\u0173 deryb\u0173 paspartinimas \u2013 itin svarbus siekiant diversifikuoti tiekimo grandines ir suma\u017einti priklausomyb\u0119 nuo riziking\u0173 region\u0173.<\/p>\n Kiekviena kriz\u0117 parodo silpn\u0105sias puses \u2013 geopolitinis susiskaidymas kaip niekad ai\u0161kiai atskleid\u0117 Europos i\u0161or\u0117s priklausomyb\u0117s ir vidin\u0117s integracijos spragas. Kartu kiekviena kriz\u0117 yra ir erdv\u0117 galimyb\u0117ms \u2013 tik nuo m\u016bs\u0173 priklauso, ar i\u0161mok\u0119 kriz\u0117s pamokas kitus i\u0161\u0161\u016bkius pasitiksime stipresni.<\/strong><\/p>\n Apie Europos ekonomin\u012f ir politin\u012f atsparum\u0105 vykstant pasauliniams geopolitiniams poky\u010diams, Europos atsak\u0105 \u012f geopolitin\u012f susiskaidym\u0105 ir kitus strukt\u016brinius poky\u010dius bus diskutuojama gruod\u017eio 16 d. Vilniuje vyksian\u010dioje Lietuvos banko metin\u0117je ekonomikos konferencijoje, skirtoje euro \u012fvedimo de\u0161imtme\u010diui.<\/p>\n Konferencijos transliacij\u0105 bus galima steb\u0117ti Lietuvos banko interneto svetain\u0117je. Daugiau informacijos apie konferencij\u0105 galima rasti \u010dia.<\/p>\n<\/p><\/div>\n