\n<\/p>\n
Jau daugiau nei keturis de\u0161imtme\u010dius diversifikuoto pensij\u0173 fondo savininkai yra priprat\u0119 prie metin\u0117s 5\u20136% realios gr\u0105\u017eos. Bet ne visada taip buvo. Jei pokario metais investuotum\u0117te vien\u0105 doler\u012f \u012f diversifikuot\u0105 vis\u0173 vie\u0161ai parduodam\u0173 \u012fmoni\u0173 portfel\u012f, 1980 m. vis tiek b\u016btum\u0117te tur\u0117j\u0119 tik vien\u0105 doler\u012f arba reali\u0105 nulin\u0119 gr\u0105\u017e\u0105. Vietoj to, jei 1980 m. investavote vien\u0105 doler\u012f, \u0161iandien b\u016btum\u0117te tur\u0117j\u0119 beveik 10 doleri\u0173 arba vidutin\u0117 metin\u0117 gr\u0105\u017ea b\u016bt\u0173 5,28%. Kas pasikeit\u0117 1980 m.? Ir ar tai truks?<\/p>\n
Kaip \u017eino bet kuris investuotojas, perfrazuojant Warren\u0105 Buffett\u0105, vidin\u0117 vert\u0117 yra pinig\u0173 suma, kuri ateis i\u0161 verslo ir kada. Ta\u010diau nusistov\u0117j\u0119 finans\u0173 tyrimai neranda ry\u0161io tarp dividend\u0173 ir akcij\u0173 kain\u0173 nustatymo (Cochrane 2011). Kitaip tariant, i\u0161mok\u0117jimas akcininkams dividend\u0173 forma nenumato \u012fmon\u0117s akcij\u0173 vert\u0117s. Tod\u0117l daroma i\u0161vada, kad \u012fmon\u0117s ver\u010di\u0173 kitimas ir kilimas turi b\u016bti nulemtas subjektyvi\u0173 diskonto veiksni\u0173.<\/p>\n
Teori\u0161kai dividendai yra puiki priemon\u0117 \u012fmon\u0117s vertei nustatyti. Visas pelnas, kur\u012f \u012fmon\u0117 kada nors generuoja, be bet kokio \u012fmon\u0117je laikomo nuosavo kapitalo, galiausiai bus i\u0161mokamas kaip dividendai ateityje, galb\u016bt likviduojant \u012fmon\u0119, kai \u012fmon\u0117 nustos veikti. \u0160i\u0173 tinkamai diskontuot\u0173 dividend\u0173 suma yra vidin\u0117 \u012fmon\u0117s vert\u0117. Ta\u010diau prakti\u0161kai dividendai toli gra\u017eu n\u0117ra tobuli. Tik dalis pelno (vidutini\u0161kai 45%) i\u0161mokama dividendais. Dalis pelno paskirstoma kitomis formomis, pavyzd\u017eiui, superkant akcijas ar suteikiant akcij\u0173 opcionus darbuotojams. Ir \u012fmon\u0117s pasilieka dal\u012f pelno kaip nepaskirstyt\u0105 peln\u0105 investicijoms finansuoti, o ne pasikartoja \u012fmoni\u0173 obligacijomis ar banko paskolomis. \u012emon\u0117s vidutini\u0161kai pasilieka 20% savo u\u017edarbio. Kartu su daug didesniu dividend\u0173 nei pelno nepastovumu, d\u0117l v\u0117lavimo ir kitokio pelno paskirstymo dividendai yra prastas momentinio ir numatomo b\u016bsimo \u012fmon\u0117s pelningumo matas.<\/p>\n
D\u0117l \u0161ios prie\u017easties, norint nustatyti \u012fmon\u0117s vert\u0119, tikslinga atsi\u017evelgti \u012f peln\u0105, o ne \u012f dividendus, kaip darau naujame dokumente (Eeckhout 2024). Juk analitikai da\u017enai naudoja kainos ir pelno santyk\u012f kaip \u012fmon\u0117s vert\u0117s rodikl\u012f. Ta\u010diau yra vienas \u012fsp\u0117jimas, \u012f kur\u012f turime atkreipti d\u0117mes\u012f \u010dia, o ne tada, kai naudojame dividendus: \u012fmon\u0117je sukauptas nepaskirstytasis pelnas. \u012emon\u0117s vert\u0117 did\u0117ja, nes lieka daugiau pajam\u0173. Taigi, ind\u0117l\u012f \u012f \u012fmon\u0117s vert\u0119 turime i\u0161skaidyti \u012f akcinink\u0173 nuosavyb\u0119, kuri yra nepaskirstytojo pelno dalis, ir diskontuot\u0105 b\u016bsimo pelno sraut\u0105. Su dividendais tai n\u0117ra b\u016btina, nes nepaskirstytasis pelnas galiausiai i\u0161mokamas ir kaip dividendai.<\/p>\n
1 paveiksle pavaizduota vidutin\u0117 rinkos vert\u0117 ir skirtingi komponentai, normalizuoti iki 1 1980 m. <\/p>\n
fig\u016bra 1<\/strong> Rinkos vert\u0117, pelnas, akcinink\u0173 nuosavyb\u0117 ir skolos kaina (i\u0161 kair\u0117s \u012f de\u0161in\u0119)<\/p>\n Nor\u0117dami susieti b\u016bsim\u0105 peln\u0105 su \u012fmon\u0117s verte, turime nusiteikti l\u016bkes\u010diams. Naudoju dvi versijas: pirma, dabartinis pelnas tiksliai nulemia b\u016bsim\u0105 tik\u0117tin\u0105 peln\u0105, augant\u012f BVP augimo tempu; antra, darau prielaid\u0105, kad realizuotas pelnas yra lygus laukiamam keli\u0173 laikotarpi\u0173 pelnui. Abu metodai duoda labai pana\u0161ius rezultatus, o tai rodo metodo patikimum\u0105. Tada a\u0161 suk\u016briu prie\u0161ing\u0105 \u012fmon\u0117s vert\u0119, keisdamas vien\u0105 komponent\u0105 vienu metu, o visus kitus i\u0161laikydamas pastovius. Tai yra \u012fprastas makroekonomikos metodas, skirtas \u012fvertinti kiekvieno atskiro komponento ind\u0117l\u012f, ty diskontavim\u0105, numatom\u0105 peln\u0105 ir nepaskirstyt\u0105j\u012f peln\u0105 (ankstesn\u012f peln\u0105). 2 paveiksle pavaizduotas kiekvieno i\u0161 \u0161i\u0173 trij\u0173 komponent\u0173 ind\u0117lis.<\/p>\n 2 pav<\/strong> Kiekvieno komponento prie\u0161inga pad\u0117tis<\/p>\n Manau, kad diskontavimas turi tik nedidel\u012f vaidmen\u012f, daugiausia d\u0117l nerizikingos normos kritimo, o ne d\u0117l subjektyvaus diskonto faktoriaus. Vietoj to, akcij\u0173 rinkos vertinim\u0173 kilim\u0105 daugiausia l\u0117m\u0117 pelno augimas. De Loecker ir kt. (2020) pla\u010diai dokumentuoja rinkos galios did\u0117jim\u0105, matuojam\u0105 antkainiais, kainos ir gamybos s\u0105naud\u0173 santykiu. \u0160iame darbe pateikti duomenys apie peln\u0105 patvirtina \u0161i\u0105 tendencij\u0105. Pelno did\u0117jimo prie\u017eastys yra konkurencijos ma\u017e\u0117jimas, kur\u012f literat\u016broje priskiria technologiniai poky\u010diai, bendra nuosavyb\u0117 (Ederer ir Pellegrino 2024), duomenys (Eeckhout ir Veldkamp 2022). Rinkos galia stebima produkcijos rinkose, taip pat ir s\u0105naud\u0173 rinkose, pavyzd\u017eiui, darbo rinkose (Berger ir kt., 2023, Di Mauro ir kt., 2023).<\/p>\n \u010cia pateikiamos i\u0161vados rodo, kad augantis pelnas yra glaud\u017eiai susij\u0119s su \u012fmoni\u0173 verte. Tai atitinka vis gaus\u0117jan\u010di\u0105 literat\u016br\u0105, kurioje teigiama, kad u\u017edarbio pasiskirstymas, pavyzd\u017eiui, \u012fmon\u0117s darbo j\u0117gos dalies kitimas, turi \u012ftakos \u012fmoni\u0173 kainodarai (pvz., Lettau ir kt., 2015). Ta\u010diau pelno ind\u0117lis \u012f \u012fmon\u0117s vert\u0119 susideda i\u0161 dviej\u0173 skirting\u0173 komponent\u0173: laukiamo b\u016bsimo pelno ir sukaupto praeityje nepaskirstytojo pelno. Abiem tenka ma\u017edaug tokia pati akcij\u0173 rinkos ver\u010di\u0173 augimo dalis. Did\u0117jant pelnui ir \u012fmon\u0117ms i\u0161laikant pastov\u0173 \u012fmon\u0117je nepaskirstyto pelno procent\u0105, spar\u010diau augo ir nepaskirstytojo pelno atsargos. Taigi vidutin\u0117s \u012fmon\u0117s vert\u0117s padid\u0117jimas nuo devintojo de\u0161imtme\u010dio gali b\u016bti i\u0161skaidytas 20 % d\u0117l ma\u017e\u0117jan\u010di\u0173 pal\u016bkan\u0173 norm\u0173, 40 % d\u0117l did\u0117jan\u010dio pelno ir 40 % d\u0117l nepaskirstytojo pelno padid\u0117jimo. Tod\u0117l did\u0117jantis pelnas \u2013 buv\u0119s, dabartis ir ateitis \u2013 yra pagrindinis \u012fmon\u0117s vert\u0117s did\u0117jimo veiksnys.<\/p>\n Ko galime tik\u0117tis ateityje? K\u0105 daryti, jei pelnas nustos did\u0117ti? \u0160iuo metu pastebima nuolatin\u0117 pelno augimo tendencija, ta\u010diau tai gali nesit\u0119sti. Viena i\u0161 galim\u0173 rizikos did\u0117jan\u010diam pelnui yra politikos rizika, ypa\u010d konkurencijos politika. Pelnas yra naudingas akcininkams ir \u012fmoni\u0173 vertei, ta\u010diau jis kenkia vartotoj\u0173, pradedan\u010di\u0173j\u0173 \u012fmoni\u0173 ir konkurent\u0173 gerovei ir neigiamai veikia inovacijas. Pla\u010diai apibr\u0117\u017eta politikos rizika yra pagrindinis akcij\u0173 rinkos svyravim\u0173 veiksnys. Baker ir kt. (2021) dokumentuoja, kaip politikos poky\u010diai lemia akcij\u0173 rinkos vertinim\u0173 \u0161uol\u012f. Tai galioja pinig\u0173 politikos poky\u010diams, bet ir bet kokiems poky\u010diams, turintiems \u012ftakos \u012fmon\u0117s pelningumui, \u012fskaitant konkurencijos politik\u0105. \u017dinoma, rinkos gali\u0105 ir gaunam\u0105 peln\u0105 lemia daugyb\u0117 veiksni\u0173, \u012fskaitant technologinius poky\u010dius, kuri\u0173 konkurencijos institucijos gali nekontroliuoti.<\/p>\n Jei pelnas suma\u017e\u0117t\u0173 iki tokio lygio, kok\u012f steb\u0117jome devintajame de\u0161imtmetyje, akcij\u0173 rinkos vert\u0117s suma\u017e\u0117t\u0173 40%. Sidabrinis pamu\u0161alas yra tai, kad jie toliau nekrenta, nes politikos pakeitimas neturi \u012ftakos nepaskirstytojo pelno atsargoms. Prie\u0161inga pad\u0117tis, kai pelnas kiekvienais metais i\u0161liks 1980 m. lygyje, lemt\u0173, kad akcij\u0173 rinka \u0161iandien yra 80 % ma\u017eesn\u0117, nes nepaskirstytasis pelnas b\u016bt\u0173 i\u0161aug\u0119s daug ma\u017eiau, o padid\u0117jim\u0105 lemt\u0173 tik ma\u017e\u0117janti nerizikinga pal\u016bkan\u0173 norma.<\/p>\n Nepaisant to, \u012fmon\u0117s, turin\u010dios gali\u0105 rinkoje, atid\u017eiai steb\u0117s politik\u0105, kuri kelia gr\u0117sm\u0119 j\u0173 dominuojan\u010diai pad\u0117\u010diai (Cowgill ir kt., 2022). Tod\u0117l nerekomenduoju artimiausiu metu parduoti savo pensij\u0173 fondo akcij\u0173. Lauk\u010diau, kol Lina Kahn i\u0161 Federalin\u0117s prekybos komisijos parduos savo.<\/p>\n Berger D, K Herkenhoff, A Kost\u00f8l ir S Mongey (2023), \u201eDarbdavi\u0173 rinkos galios \u0161altiniai ir konkurencij\u0105 skatinan\u010dios darbo rinkos politikos b\u016bdai<\/a>\u201c, VoxEU.org, liepos 25 d. <\/p>\n Baker, S, N Bloom, S Davis ir M Sammon (2021), \u201cI\u0161skirtinis politikos nulemt\u0173 akcij\u0173 rinkos \u0161uoli\u0173 pob\u016bdis<\/a>\u201c, VoxEU.org, gegu\u017e\u0117s 21 d.<\/p>\n Cowgill, B, A Prat ir T Valletti (2022), \u201cPolitin\u0117 galia ir rinkos galia: susijungim\u0173 \u012frodymai<\/a>\u201c, VoxEU.org, gegu\u017e\u0117s 16 d.<\/p>\n De Loecker, J, J Eeckhout ir G Unger (2020): \u201eRinkos galios augimas ir makroekonomin\u0117s pasekm\u0117s\u201c, Ketvirtinis ekonomikos \u017eurnalas<\/em> 135: 561\u2013644<\/p>\n Di Mauro, F, M Mertens ir B Mottironi (2023), \u201eDideli\u0173 \u012fmoni\u0173 rinkos galios \u0161altiniai ir kod\u0117l tai svarbu<\/a>\u201c, VoxEU.org, sausio 17 d. <\/p>\n Ederer, F ir B Pellegrino (2024), \u201ePasakojimas apie du tinklus: bendra nuosavyb\u0117 ir produkt\u0173 rinkos konkurencija\u201c, mimeo, Jeilio universitetas<\/p>\n Eeckhout, J (2024), \u201cFirm\u0173 vert\u0117 ir pelnas<\/a>\u201c, CEPR diskusij\u0173 dokumentas 19232.<\/p>\n Eeckhout, J ir L Veldkamp (2022), \u201cDuomen\u0173 vaidmuo kuriant rinkos gali\u0105<\/a>\u201c, VoxEU.org, rugpj\u016b\u010dio 15 d.<\/p>\n Lettau M, S Ludvigson ir D Greenwald (2015), \u201eKas judina akcij\u0173 rink\u0105?<\/a>\u201c, VoxEU.org, bir\u017eelio 30 d.<\/p>\n<\/p><\/div>\nNuorodos<\/h2>\n