{"id":417,"date":"2024-10-01T11:40:38","date_gmt":"2024-10-01T11:40:38","guid":{"rendered":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2024\/10\/01\/banku-isipareigojimai-klimato-kaitos-srityje-ir-ekologiskas-perejimas\/"},"modified":"2024-10-01T11:40:38","modified_gmt":"2024-10-01T11:40:38","slug":"banku-isipareigojimai-klimato-kaitos-srityje-ir-ekologiskas-perejimas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2024\/10\/01\/banku-isipareigojimai-klimato-kaitos-srityje-ir-ekologiskas-perejimas\/","title":{"rendered":"Bank\u0173 \u012fsipareigojimai klimato kaitos srityje ir ekologi\u0161kas per\u0117jimas"},"content":{"rendered":"<p> <br \/>\n<\/p>\n<div>\n<p>Klimato per\u0117jimo rizika gali kilti d\u0117l \u0161velninimo politikos, pvz., susijusi\u0173 su anglies dioksido kainodara, \u017eali\u0173j\u0173 technologij\u0173 pa\u017eanga arba greitu vartotoj\u0173 pageidavim\u0173 pasikeitimu. Visais atvejais paklausos perk\u0117limas nuo nuo i\u0161kastinio kuro priklausom\u0173 \u012fmoni\u0173 ir pramon\u0117s \u0161ak\u0173 gali lemti greit\u0105 tokio turto vert\u0117s kritim\u0105, o tai gali sukelti pavoj\u0173 finans\u0173 \u012fstaig\u0173, veikian\u010di\u0173 \u0161ioms \u012fmon\u0117ms ir pramon\u0117s \u0161akoms, turto vertei. Finans\u0173 institucijos gali suma\u017einti savo per\u0117jimo prie klimato kaitos rizik\u0105, atsisakydamos tokio turto arba investuodamos \u012f klimatui nekenksming\u0105 turt\u0105, kurio vert\u0117 padid\u0117s pereinant prie klimato kaitos, taip apsisaugodamos nuo pereinamojo laikotarpio rizikos (Yang ir Yasuda 2023). Pastarojo varianto galimyb\u0117s yra gana ribotos (Ameli ir kt., 2021), o tai rei\u0161kia, kad bet koks turto perk\u0117limas nuo i\u0161kastinio kuro priklausom\u0173 pramon\u0117s \u0161ak\u0173 grei\u010diausiai bus nukreiptas \u012f pramon\u0117s \u0161akas, nesusijusias su klimato sumetimais, o ne \u012f investicij\u0173 \u012f klimato sprendimus didinim\u0105. \u0160is modelis suma\u017eina finans\u0173 \u012fmoni\u0173 pereinamojo laikotarpio rizik\u0105, bet taip pat padidina kapitalo s\u0105naudas sektoriams, kuriems reikia finansavimo, kad j\u0173 technologijos b\u016bt\u0173 ekologi\u0161kos (Hartzmark ir Shue 2022).<\/p>\n<p>Nuo 2006 m. daugelis finans\u0173 \u012fstaig\u0173, \u012fskaitant bankus, prisi\u0117m\u0117 savo vaidmen\u012f siekdamos tvaraus vystymosi tiksl\u0173 sukurdamos atsaking\u0173 investicij\u0173 princip\u0173 (PRI) koalicij\u0105. Tarp \u0161i\u0173 princip\u0173 klimato tvarumas yra vienas i\u0161 svarbi\u0173 tiksl\u0173. 2015 m. finans\u0173 reguliavimo institucijos \u012f diskusijas apie finansin\u012f stabilum\u0105 prad\u0117jo \u012ftraukti su klimatu susijusias rizikas, tod\u0117l Finansinio stabilumo valdyba \u012fsteig\u0117 Su klimatu susijusi\u0173 finansini\u0173 duomen\u0173 darbo grup\u0119 (TCFD). 2017 m. keleto centrini\u0173 bank\u0173 koalicijos \u012fsteig\u0117 Finans\u0173 sistemos ekologi\u0161kumo tinkl\u0105 (NGFS), siekdama paskatinti bankus tinkamai \u012fvertinti savo klimato rizik\u0105. Galiausiai, 2019 m. buvo paskelbti Atsakingos bankininkyst\u0117s principai (PRB) su mintimi, kad finans\u0173 \u012fstaigos, atsi\u017evelgdamos \u012f su klimatu susijusi\u0105 rizik\u0105, atitrauks pinigus i\u0161 daug ter\u0161al\u0173 i\u0161skirian\u010di\u0173 sektori\u0173, taip \u201e\u017ealiuodami\u201c savo portfelius ir atgrasydami investicijas \u012f technologijas. su didele emisija. Daugelis bank\u0173 yra pasira\u0161\u0119 PRI, TCFD arba PRB susitarimus, pagal kuriuos reikalaujama i\u0161matuoti ir atskleisti \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 (\u0160ESD) emisijas, \u012ftrauktas \u012f finans\u0173 \u012fstaig\u0173 turt\u0105, taip pat tokio poveikio apribojimus.<\/p>\n<p>Ar \u0161ios pastangos paskatino i\u0161 esm\u0117s atimti finansines institucijas i\u0161 daug ter\u0161al\u0173 i\u0161metan\u010di\u0173 sektori\u0173, kuriems paprastai prireikt\u0173 l\u0117\u0161\u0173 ekologi\u0161koms investicijoms? M\u016bs\u0173 naujausiame dokumente (Hale ir kt., 2024) \u012fvertinama 64 did\u017eiausi\u0173 pasaulini\u0173 bank\u0173 sindikuot\u0173 paskol\u0173 portfeli\u0173 (\u012fskaitant su jais susijusias \u012fmones) poveikis labai emisijas i\u0161skiriantiems sektoriams visame pasaulyje. D\u0117l min\u0117t\u0173 iniciatyv\u0173 \u0161ie bankai labai skiriasi savo \u012fsipareigojimais klimato kaitai, o tai leid\u017eia nustatyti \u0161i\u0173 pastang\u0173 poveik\u012f bank\u0173 paskol\u0173 portfeliams.<\/p>\n<p>Nors pastebima tam tikra tendencija ma\u017einti daug ter\u0161al\u0173 i\u0161metan\u010di\u0173 sektori\u0173 poveik\u012f, neradome reik\u0161mingo skirtumo tarp bank\u0173, kurie prisi\u0117m\u0117 ai\u0161kius \u012fsipareigojimus klimato kaitos srityje, ir t\u0173, kurie nepri\u0117m\u0117 j\u0173 turto portfelio. Tai matyti net i\u0161 neapdorot\u0173 duomen\u0173 (1 pav.). Straipsnyje oficialiai analizuojame, ar bankai, pasira\u0161\u0119 kuri\u0105 nors i\u0161 trij\u0173 sutar\u010di\u0173, pakeit\u0117 savo investicin\u012f portfel\u012f skirtingais b\u016bdais nuo t\u0173, kurie to nedar\u0117. Taip pat svarstome \u012fvyki\u0173 tyrim\u0105, kuriame ap\u017evelgiame sindikuot\u0173 paskol\u0173, suteikt\u0173 bank\u0173 i\u0161 karto po PRI, TCFD ar PRB pasira\u0161ymo, su emisija susijusi\u0105 sud\u0117t\u012f, palyginti su bankais, kurie tais metais nepasira\u0161\u0117. M\u016bs\u0173 rezultatai patvirtina neapdorotus \u012frodymus i\u0161 1 paveikslo: nerandame joki\u0173 pastebim\u0173 skirtum\u0173 tarp bank\u0173 sindikuot\u0173 paskol\u0173 suteikimo portfeli\u0173 \u0161alies ir pramon\u0117s sud\u0117ties, kuri\u0105 b\u016bt\u0173 galima priskirti j\u0173 \u012fsipareigojimams klimato kaitai. M\u016bs\u0173 i\u0161vados atitinka daugyb\u0119 tyrim\u0173, \u012fskaitant Rickman ir kt. (2024) sindikuot\u0173 paskol\u0173 rinkai, taip pat studijos, skirtos visam paskol\u0173 portfeliui (Bruno ir Lombini 2023, Gianetti ir kt. 2024, Sastry ir kt. 2024).<\/p>\n<p><strong>1 pav<\/strong> I\u0161metam\u0173 ter\u0161al\u0173 tankio grafikas pagal pasira\u0161iusiojo status\u0105 ir metus<\/p>\n<p>a) TCFD<\/p>\n<p>b) PRB<\/p>\n<p>c) PRI<\/p>\n<p>Taip pat analizuojame, ar pasikeit\u0117 paskol\u0173 terminai, nes trumpesnio termino paskolos suma\u017eina pereinamojo laikotarpio rizik\u0105 (nors jos yra ma\u017eiau naudingos ekologi\u0161kiems per\u0117jimams finansuoti). Mes randame tam tikr\u0173 \u012frodym\u0173, kad bankai, pasira\u0161\u0119 PRI, laikinai suma\u017eino paskol\u0173, skirt\u0173 daug emisij\u0105 i\u0161skiriantiems sektoriams, termin\u0105 prat\u0119s\u0117 per ketverius metus nuo pasira\u0161ymo. PRI pasira\u0161ymo metais paskol\u0173, kurias pasira\u0161\u0119s bankas suteik\u0117 daug emisij\u0173 sektoriams, vidutinis terminas yra a\u0161tuoniais m\u0117nesiais trumpesnis nei paskolos, kuri\u0105 tas pats bankas suteik\u0117 vidutinei \u012fmonei tais pa\u010diais metais. \u0160is poveikis laikui b\u0117gant palaipsniui i\u0161nyksta ir neb\u0117ra pra\u0117jus penkeriems metams po pasira\u0161ymo. Nerandame tokio paties poveikio TCFD ar PRB pasira\u0161iusiems asmenims.<\/p>\n<p>K\u0105 tur\u0117tume paimti i\u0161 \u0161i\u0173 i\u0161vad\u0173? M\u016bs\u0173 rezultatai rodo, kad pastangos suma\u017einti bank\u0173 patiriam\u0105 pereinamojo laikotarpio rizik\u0105 \u012fgavo ne daugiau traukos, nei tuo metu jau buvo tendencija. Ta\u010diau pastebime, kad m\u016bs\u0173 analiz\u0117 sutelkia d\u0117mes\u012f \u012f galimus poveikio poky\u010dius sektoriuose, o ne \u012fmon\u0117se <em>viduje<\/em> sektoriuose. Kalbant apie konkre\u010dius sektorius, literat\u016broje pateikta tam tikr\u0173 \u012frodym\u0173, kad finans\u0173 institucijos suma\u017eino savo poveik\u012f anglies sektoriui (Green ir Vallee, 2022 m.) ir kad kai kurie bankai taiko auk\u0161tesnes paskol\u0173 normas daug ter\u0161ian\u010dioms ES \u012fmon\u0117ms po COP21 (Altavilla ir kt. 2023). Atsi\u017evelgiant \u012f ribot\u0105 informacij\u0105 apie \u012fmoni\u0173 lygmens i\u0161metam\u0173j\u0173 ter\u0161al\u0173 kiek\u012f, m\u016bs\u0173 duomenys negali tiksliai pasakyti, ar bankai perk\u0117l\u0117 savo paskolas daug ter\u0161ian\u010di\u0173 sektori\u0173 \u012f ekologi\u0161kesnes \u012fmones. Nor\u0117dami atsakyti \u012f tokius klausimus, tur\u0117sime palaukti, kol visi\u0161kai \u012fsigalios emisij\u0173 atskleidimo taisykl\u0117s. \u0160iame etape negalime pasakyti, kad bank\u0173 pereinamojo laikotarpio rizika i\u0161 esm\u0117s suma\u017e\u0117jo. Finansin\u0117s rizikos po\u017ei\u016briu \u0161i i\u0161vada gali b\u016bti vertinama kaip bloga \u017einia. Kita vertus, tai gali reik\u0161ti, kad sindikuotos paskolos, kurios yra labai svarbios finansuojant dideles kapitalo investicijas, nei\u0161eina i\u0161 t\u0173 sektori\u0173, kuriems reikia toki\u0173 kapitalo investicij\u0173 ekologi\u0161kesni\u0173 technologij\u0173 tyrimams ir diegimui, pavyzd\u017eiui, komunalini\u0173 paslaug\u0173 ir transporto sektori\u0173.<\/p>\n<h2>Nuorodos<\/h2>\n<p>Altavilla, C, M Boucinha, M Pagano ir A Polo (2023), \u201eKlimato rizika, bank\u0173 skolinimas ir pinig\u0173 politika\u201c, VoxEU.org, lapkri\u010dio 2 d.<\/p>\n<p>Ameli, N, S Kothari ir M Grubb (2021), \u201eKlaidingi l\u016bkes\u010diai i\u0161 klimato atskleidimo iniciatyv\u0173\u201c, <em>Gamtos klimato kaita <\/em>11(11): 917\u201324.<\/p>\n<p><em>Bruno, B ir S Lombini (2023), \u201eKlimato per\u0117jimo rizika ir bank\u0173 skolinimas\u201c, Finansini\u0173 tyrim\u0173 \u017eurnalas<\/em> 46(S1): S59-S106.<\/p>\n<p>Giannetti, M., M. Jasova, M. Loumioti ir C. Mendicino (2023), \u201eBlizg\u016bs \u017eali bankai: atskyrimas tarp informacijos apie aplink\u0105 atskleidimo ir skolinimo veiklos\u201c, CEPR diskusij\u0173 dokumentas 18286.<\/p>\n<p>Green, D ir B Vallee (2022), \u201eAr finansai gali i\u0161gelb\u0117ti pasaul\u012f? bank\u0173 vykdomos anglies pardavimo politikos vertinimas ir poveikis\u201c, darbo dokumentas, baland\u017eio 8 d.<\/p>\n<p>Hale, G, B Meisenbacher ir F Nechio (2024), \u201ePramonin\u0117 sindikuot\u0173 paskol\u0173 sud\u0117tis ir bank\u0173 \u012fsipareigojimai d\u0117l klimato\u201c, CEPR diskusij\u0173 dokumentas, 19357 m.<\/p>\n<p>Hartzmark, SM ir K Shue (2022), \u201eNeproduktyvus tvarus investavimas: rud\u0173j\u0173 ir \u017eali\u0173j\u0173 \u012fmoni\u0173 poveikio elastingumas\u201c, SSRN, lapkri\u010dio 1 d.<\/p>\n<p>Rickman, J, M Falkenberg, S Kothari, F Larosa, M Grubb ir N Ameli (2024), \u201eI\u0161\u0161\u016bkis laipsni\u0161ko i\u0161kastinio kuro finansavimo panaikinimo bank\u0173 sektoriuje\u201c<em> Gamtos komunikacijos<\/em> 15: 7881.<\/p>\n<p>Sastry, P, E Verner ir D. Marques-Ibanez (2024), \u201e\u012eprasta veikla: banko grynasis \u012fsipareigojimas, skolinimas ir \u012fsipareigojimas\u201c, VoxEU.org, 2024 m. gegu\u017e\u0117s 22 d.<\/p>\n<p>Yang, K ir A Yasuda (2023), \u201eTvaraus investavimo strategij\u0173 dekodavimas: ketinim\u0173 ir veiksm\u0173 sujungimas\u201c, SSRN, lapkri\u010dio 19 d.<\/p>\n<\/p><\/div>\n<p><br \/>\n<br \/><a href=\"https:\/\/cepr.org\/voxeu\/columns\/banks-climate-commitments-and-green-transition\">Source link <\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Klimato per\u0117jimo rizika gali kilti d\u0117l \u0161velninimo politikos, pvz., susijusi\u0173 su anglies dioksido kainodara, \u017eali\u0173j\u0173 technologij\u0173 pa\u017eanga arba greitu vartotoj\u0173 pageidavim\u0173 pasikeitimu. Visais atvejais paklausos perk\u0117limas nuo nuo i\u0161kastinio kuro priklausom\u0173 \u012fmoni\u0173 ir pramon\u0117s \u0161ak\u0173 gali lemti greit\u0105 tokio turto vert\u0117s kritim\u0105, o tai gali sukelti pavoj\u0173 finans\u0173 \u012fstaig\u0173, veikian\u010di\u0173 \u0161ioms \u012fmon\u0117ms ir pramon\u0117s \u0161akoms,&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[408,620,617,619,618,621,296],"class_list":["post-417","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-pasaulio-ekonomikos-naujienos","tag-banku","tag-ekologiskas","tag-isipareigojimai","tag-kaitos","tag-klimato","tag-perejimas","tag-srityje"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/417","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=417"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/417\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=417"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=417"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=417"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}