\n<\/p>\n
2023 m. ruden\u012f Komisijos pirminink\u0117 Ursula von der Leyen dav\u0117 Mario Draghi u\u017eduot\u012f \u2013 i\u0161siai\u0161kinti, kod\u0117l Europos ekonomikai taip sunku. Po met\u0173 jis pristat\u0117 savo tyrimo rezultatus beveik 400 puslapi\u0173. Pagrindin\u0117s jo i\u0161vados: Europos ekonomika ken\u010dia nuo sustingusio produktyvumo augimo, menk\u0173 inovacij\u0173, kvalifikuot\u0173 darbuotoj\u0173 tr\u016bkumo, auk\u0161t\u0173 energijos kain\u0173 ir \u017eiaurios konkurencijos pasaulin\u0117se rinkose. Prid\u0117kite prie to did\u017eiulius u\u017edavinius \u2013 dekarbonizacij\u0105 ir pavojing\u0173 priklausomybi\u0173 ma\u017einim\u0105, taip pat chaoti\u0161k\u0105 ekonomin\u0117s politikos derin\u012f be nuoseklios strategijos.<\/p>\n
Skamba pa\u017e\u012fstamai vokie\u010di\u0173 ausiai? Tai n\u0117ra atsitiktinumas. Kitaip nei per euro zonos kriz\u0119, Vokietija dabar atsid\u016br\u0117 audros akyse. Nuo 2019 met\u0173 Vokietijos ekonomika prakti\u0161kai svyravo. Jos pramonin\u0117 gamyba traukiasi grei\u010diau nei kitose euro zonos \u0161alyse. Produktyvumo augimas nukrito \u017eemiau Europos S\u0105jungos vidurkio. Ir jokia kita ES ekonomika n\u0117ra taip veikiama agresyvaus valstyb\u0117s remiamo Kinijos st\u016bmimo \u012f pagrindinius sektorius, kaip Vokietijos.<\/p>\n
Ta\u010diau Draghi ataskaitoje pateikiama ne tik gaiviai atvira analiz\u0117. Tai kvietimas \u2013 ypa\u010d Vokietijai \u2013 bendrai spr\u0119sti \u0161ias problemas europin\u0117je sistemoje. Ta\u010diau norint visapusi\u0161kai tai suprasti, reikia perskaityti ataskait\u0105, o ne tik paspausti Ctrl+F ir ie\u0161koti \u017eod\u017eio \u201eskola\u201c.<\/p>\n
Tada rasite du pagrindinius pasi\u016blymus. Pirma, Draghi teigia, kad b\u016btina i\u0161 esm\u0117s pagerinti pagrindines s\u0105lygas Europos verslui. Reikia pigesn\u0117s energijos \u2013 taip, \u012fskaitant branduolin\u0119 \u2013 kartu su ambicinga kapitalo rink\u0173 s\u0105junga, rimtu biurokratijos ma\u017einimu ir geresne prieiga prie kvalifikuotos darbo j\u0117gos. Vokie\u010di\u0173 \u012fmon\u0117s jau ne pirmus metus ragino imtis \u0161i\u0173 priemoni\u0173. Dabar Draghi i\u0161d\u0117st\u0117 detal\u0173 plan\u0105, kaip juos \u012fgyvendinti.<\/p>\n
Antra, prane\u0161ime raginama sukurti tokio vardo vert\u0105 ES pramon\u0117s politikos strategij\u0105. \u0160iuo klausimu Draghi taip pat teisus. \u017dinoma, pramon\u0117s politika Europoje vyksta jau kur\u012f laik\u0105, ta\u010diau tr\u016bksta nuoseklios strategijos.<\/p>\n
Kartais valstyb\u0117s nar\u0117s leid\u017eia \u012fmon\u0117ms \u017elugti, kartais \u012fsiki\u0161a. Kartais jie palaiko per\u0117jim\u0105 prie klimato neutralumo reguliuodami, o kartais \u2013 ne. Kartais jie apsaugo vietin\u0119 gamyb\u0105 tarifais ir standartais, o kartais leid\u017eia pasaulinei konkurencijai vie\u0161patauti.<\/p>\n
Tuo tarpu ES ir toliau kaupia reglamentus, kurie da\u017enai nesutampa su nacionaline politika. Rezultatas yra brangi, neefektyvi netvarka, kuri nesuteikia politikos ir planavimo tikrumo \u2013 tiesiog pa\u017evelkite \u012f diskusijas d\u0117l laipsni\u0161ko vidaus degimo varikli\u0173 atsisakymo. Sunku pavyd\u0117ti tam, kas tokiomis s\u0105lygomis priima 30 met\u0173 investavimo sprendimus \u2013 kas grei\u010diausiai atid\u0117s ar perkels savo investicijas.<\/p>\n
Kad tai i\u0161spr\u0119st\u0173, Draghi sako, kad Europa turi pasirinkti. \u017demynas pagaliau turi susitarti, kokius sektorius leis rinkai leistis \u012f savo keli\u0105 \u2013 iki to momento, kai gamybai bus leista palikti Europ\u0105 \u2013 ir kuriuos sektorius nori i\u0161laikyti ir atkurti d\u0117l strategini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Po \u0161i\u0173 sprendim\u0173 turi b\u016bti imtasi konkre\u010di\u0173 veiksm\u0173, \u012fskaitant reguliavim\u0105 ir finansin\u0119 param\u0105.<\/p>\n
Draghi nuoseklios pramon\u0117s politikos planas pataiko \u012f vin\u012f ant galvos. Jei tai padarysime teisingai, Vokietija tur\u0117s daug k\u0105 laim\u0117ti. Verslas ir nam\u0173 \u016bkiai tur\u0117t\u0173 planavimo tikrum\u0105 ir gal\u0117t\u0173 pasikliauti didele vidaus rinka, kurioje dabar visi ekonomin\u0117s politikos svertai traukia ta pa\u010dia kryptimi.<\/p>\n
Net finansi\u0161kai Draghi planas neturi lemti Vokietijos nuostoli\u0173. Paimkime, pavyzd\u017eiui, ES mokslini\u0173 tyrim\u0173 finansavimo program\u0105 \u201eHorizontas Europa\u201c, kurioje Vokietija yra pagrindin\u0117 paramos gav\u0117ja. Jei b\u016bt\u0173 reik\u0161minga Europos finansavimo programa, skirta pramon\u0117s dekarbonizacijai ar statybini\u0173 dro\u017eli\u0173 gamybai, pinigai plaukt\u0173 ne \u012f Sofij\u0105 ar Salern\u0105, o \u012f Miunchen\u0105 ir Magdeburg\u0105.<\/p>\n
Jei Vokietija nori i\u0161spr\u0119sti savo problemas su Europa, o ne prie\u0161 j\u0105, pasitikintis atsakymas \u012f prane\u0161im\u0105 gal\u0117t\u0173 atrodyti taip: Laikykim\u0117s Draghi jo \u017eod\u017eio ir greitai \u012fgyvendinkime visus bendr\u0173j\u0173 s\u0105lyg\u0173 m\u016bs\u0173 verslui patobulinimus.<\/p>\n
Nuspr\u0119skime, kurie sektoriai nusipelno m\u016bs\u0173 paramos, ir pad\u0117kime prie \u0161io sprendimo visas \u017eemyno j\u0117gas. U\u017etikrinkime, kad pramon\u0117s politika neb\u016bt\u0173 u\u017emaskuota perskirstymo programa, o kad gamyba vykt\u0173 ten, kur tai ekonomi\u0161kiausia. Ir kai d\u0117l viso to susitarsime, gal\u0117sime kalb\u0117ti apie pinigus \u2013 bet tik tada.<\/p>\n
Kiekvienas, kuris atsisako \u0161ios diskusijos, nes bijo ES skol\u0173 \u0161m\u0117klos, praleid\u017eia did\u017eiul\u0119 galimyb\u0119 Vokietijos ekonomikai. Tie, kurie dabar aktyviai formuoja diskusijas, gali daug pasiekti \u2013 ir vis tiek galiausiai pasakys \u201ene\u201c, jei rezultatas nebus tinkamas. Ties\u0105 sakant, tai n\u0117ra sunkus sprendimas.<\/p>\n
\u0160is tekstas yra 2024 m. rugs\u0117jo 17 d. \u201eHandelsblatt\u201c paskelbto op-ed vertimas.<\/em><\/p>\n Apie autorius<\/strong><\/p>\n Lucas Guttenbergas yra Bertelsmann Stiftung vyresnysis patar\u0117jas Europos ekonomikos politikai.<\/p>\n Nilsas Redekeris yra Jacques’o Delors centro direktoriaus pavaduotojas.<\/p>\n Sanderis Tordoiras yra Europos reform\u0173 centro vyriausiasis ekonomistas.<\/p>\n<\/p><\/div>\n