<\/span><\/h2>\nEasterly (2007) si\u016blo \u012ftikinam\u0105 pagrind\u0105 nelygyb\u0117s ir augimo ry\u0161iui ai\u0161kinti, i\u0161skiriant strukt\u016brin\u0119 ir rinkos nelygyb\u0119. Strukt\u016brin\u0117 nelygyb\u0117 kyla i\u0161 istorini\u0173 \u012fvyki\u0173, sukurian\u010di\u0173 elit\u0105 ne rinkos mechanizmais, ir \u012fam\u017einama perduodant turtus. Rinkos nelygyb\u0117 atsiranda d\u0117l nevienod\u0173 asmen\u0173, \u012fmoni\u0173 ir geografini\u0173 sri\u010di\u0173 rinkos rezultat\u0173. Viena vertus, strukt\u016brin\u0117 nelygyb\u0117 turi nedviprasmi\u0161k\u0105 neigiam\u0105 poveik\u012f augimui. Kita vertus, nevienodi rezultatai, kuriuos lemia rinkos dinamika, kaip antai nevienaly\u010di\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 ir pastang\u0173 gr\u0105\u017ea, tam tikru mastu gal\u0117t\u0173 u\u017etikrinti ekonomin\u0119 gerov\u0119. Pana\u0161iai galimybi\u0173 nelygyb\u0117 gali b\u016bti laikoma pagrindine prie\u017eastimi, kod\u0117l didel\u0117 pajam\u0173 nelygyb\u0117 gali neigiamai paveikti ekonomikos augim\u0105 (Ebeke ir Aiyar 2019).<\/p>\n
Kadangi prie\u017eastinis ry\u0161ys tarp augimo ir nelygyb\u0117s gali veikti abiem kryptimis, empiriniuose tyrimuose bet kur\u012f i\u0161 j\u0173 nustatyti yra sud\u0117tinga. D\u0117l to moksliniai tyrimai da\u017enai buvo sutelkti \u012f ankstyvuosius vystymosi proceso etapus, kai nelygyb\u0117 daugiausia gali b\u016bti laikoma i\u0161 anksto nustatyta. \u0160iais pradiniais ekonomikos augimo etapais turtin\u0119 nelygyb\u0119 pirmiausia lemia \u017eem\u0117s nuosavyb\u0117s pasiskirstymas. Nema\u017eai \u012frodym\u0173 rodo, kad tokio pob\u016bd\u017eio nelygyb\u0117 trukdo ekonomikos augimui (Neves ir kt., 2016, Bartels ir kt., 2024).<\/p>\n
Neigiamas turtin\u0117s nelygyb\u0117s poveikis augimui teori\u0161kai gali b\u016bti suformuluotas kaip asimetrin\u0117 informacijos problema kredito ir kapitalo rinkose, kuri gali trukdyti vaisingoms investicijoms \u012f \u017emogi\u0161k\u0105j\u012f ar fizin\u012f kapital\u0105: kai pradinis turtas paskirstomas tolygiau, didesn\u0117 gyventoj\u0173 dalis turi galimyb\u0117 finansuoti vaisingas investicijas \u012f verslumo veikl\u0105 arba \u0161vietim\u0105 (Banerjee ir Newman 1991, 1993, Galor ir Zeira 1993).<\/p>\n
1 pav<\/strong> Pradin\u0117 \u017eem\u0117s nuosavyb\u0117s nelygyb\u0117 ir ekonomikos augimas Italijoje, 1951\u20132001 m<\/p>\n<\/span>Italijos atvejis<\/span><\/h2>\nM\u016bs\u0173 naujausi tyrimai (Martinelli ir Pellegrino 2024) prisideda prie \u0161ios srities. Nagrin\u0117jame ypa\u010d \u0161vies\u0173 atvej\u012f: kaip pradin\u0117 \u017eem\u0117s nelygyb\u0117 paveik\u0117 Italijos ekonomikos augim\u0105 antroje XX am\u017eiaus pus\u0117je. \u0160is laikotarpis, ypa\u010d pirmieji du de\u0161imtme\u010diai, \u017eym\u0117jo intensyviausi\u0105 Italijos industrializacijos ir augimo faz\u0119, kai ji i\u0161 daugiausia agrarin\u0117s ekonomikos virto viena did\u017eiausi\u0173 pramonini\u0173 \u0161ali\u0173. Analiz\u0117 leid\u017eia \u012fvertinti, kaip pradinis turto pasiskirstymas agrariniame pasaulyje prisid\u0117jo prie dabartin\u0117s pa\u017eangios ekonomikos vystymosi ir strukt\u016brini\u0173 transformacij\u0173 formavimo.<\/p>\n
Mes matuojame \u017eem\u0117s nuosavyb\u0117s nelygyb\u0119 vietos lygmeniu Italijoje, naudodami daugiau nei 700 agrarini\u0173 plot\u0173 1946\u20131947 m., remdamiesi visalaikiu ad hoc tyrimu su auk\u0161tos kokyb\u0117s standartais. Nagrin\u0117jame \u017eem\u0117s nelygyb\u0117s \u012ftak\u0105 keliems 1951\u20132001 m. ekonomin\u0117s veiklos rodikliams \u2013 privataus u\u017eimtumo augimui, gyventoj\u0173 skai\u010diaus augimui ir u\u017eimtumo dalies augimui gamyboje. Prie\u0161ingai nei daugumoje susijusios literat\u016bros, m\u016bs\u0173 analiz\u0117 yra subnacionalin\u0117. Santykinai homogeni\u0161ki \u0161alies instituciniai bruo\u017eai ir centralizuota fiskalin\u0117 politika \u0161iuo laikotarpiu leid\u017eia atmesti neigiamos nelygyb\u0117s ir augimo s\u0105sajos paai\u0161kinimus, pagr\u012fstus visos \u0161alies politika.\n <\/p>\n
Pastebime, kad \u017eemesn\u0117 \u017eem\u0117s nelygyb\u0117 laikotarpio prad\u017eioje yra susijusi su didesniu ekonomikos augimo tempu antroje am\u017eiaus pus\u0117je. \u0160is atradimas galioja, netgi kontroliuojant daugyb\u0119 socialini\u0173 ir ekonomini\u0173 agrarini\u0173 zon\u0173 ypatybi\u0173 ir dviej\u0173 instrumentini\u0173 kintam\u0173j\u0173 i\u0161 nepriklausom\u0173 \u0161altini\u0173 (dumblo dirvo\u017eemio intensyvumas ir did\u017eiulis \u017eem\u0117s gaisr\u0173 pardavimo perskirstymas, susij\u0119s su socialiniais neramumais XX a. XX a.).\n<\/p>\n
Pasteb\u0117tina, kad ma\u017eesn\u0117 \u017eem\u0117s nelygyb\u0117 taip pat siejama su pramonini\u0173 rajon\u0173 atsiradimu \u2013 i\u0161skirtiniu Italijos verslumo bruo\u017eu. Pramon\u0117s rajonai yra lankst\u016bs ma\u017e\u0173 ir vidutini\u0173 \u012fmoni\u0173, veikian\u010di\u0173 toje pa\u010dioje \u0161akoje ir srityse, tinklai, kuriems b\u016bdingas didelis tinklo i\u0161orini\u0173 padarini\u0173 mastas. J\u0173 augimas buvo susij\u0119s su industrializacija ir regioniniu anks\u010diau nei\u0161sivys\u010diusi\u0173 vietovi\u0173 pasivijimu \u0161alies centre ir \u0161iaur\u0117s rytuose, ypa\u010d po a\u0161tuntojo de\u0161imtme\u010dio Fordist\u0173 stiliaus didel\u0117s gamybos kriz\u0117s pradin\u0117se Italijos industrializacijos srityse (vadinamasis \u201epramoninis trikampis\u201c). \u201c \u0161iaur\u0117s vakaruose).<\/p>\n
<\/span>Kredito suvar\u017eymai ir skurdo sp\u0105stai<\/span><\/h2>\nTolesn\u0117s \u012f\u017evalgos kyla i\u0161 nelygyb\u0117s skilimo. Nelygyb\u0117s indeksas, paprastai Gini indeksas, vienu skai\u010diumi apibendrina turto pasiskirstym\u0105 tarp vis\u0173 gyventoj\u0173. Ta\u010diau t\u0105 pat\u012f Gini indeks\u0105 galima gauti pagal nelygyb\u0117s lygius, atsirandan\u010dius i\u0161 apatinio arba vir\u0161utinio turto pasiskirstymo segment\u0173. Apatin\u0117s uodegos nelygyb\u0119 lemia pajam\u0173 skirtumai tarp labai neturting\u0173j\u0173 ir vidurini\u0173j\u0173 klasi\u0173, o vir\u0161utin\u0117s uodegos nelygyb\u0119 lemia pajam\u0173 skirtumai tarp viduriniosios klas\u0117s ir labai turting\u0173j\u0173.<\/p>\n
Pastebime, kad nelygyb\u0117s poveik\u012f augimui lemia \u017eemesni\u0173 ir vidutini\u0173 pajam\u0173 klas\u0117s i\u0161tekli\u0173 suspaudimas, o skurd\u017eiausios gyventoj\u0173 dalies santykin\u0117 turto dalis n\u0117ra susijusi su augimu. Kitaip tariant, nors papildomas vert\u0117s vienetas, perkeltas \u012f skurd\u017eiausi\u0105 segment\u0105, reik\u0161mingai neskatina augimo, o ne\u017eymus vert\u0117s padid\u0117jimas \u017eemesniajai vidurinei klasei tai daro.<\/p>\n
\u0160i i\u0161vada rodo investicinio turto nedalum\u0105: i\u0161 turto kylan\u010dios galimyb\u0117s da\u017enai nepasiekiamos \u017eemiau tam tikros ribos, o tik dideli pervedimai gali tvariai i\u0161bristi i\u0161 skurdo, suteikdami galimyb\u0119 veiksmingai investuoti. Iliustruojant paprastu pavyzd\u017eiu, pus\u0117s karv\u0117s vert\u0117s suteikimas nepasiturin\u010diam valstie\u010diui gali paskatinti laikin\u0105 vartojim\u0105, o visos karv\u0117s vert\u0117s perk\u0117limas gal\u0117t\u0173 paremti ilgalaik\u0119 investicij\u0105 ir padidinti pajamas ilguoju laikotarpiu (Balboni ir kt., 2022). , Kinnan ir kt., 2020). M\u016bs\u0173 i\u0161vados rodo, kad pana\u0161us procesas vyksta pereinant nuo \u017eem\u0117s \u016bkio prie pramon\u0117s.<\/p>\n
Apskritai, m\u016bs\u0173 tyrimai sustiprina teigin\u012f, kad ma\u017eesn\u0117 pradini\u0173 i\u0161tekli\u0173 nelygyb\u0117 tarp gyventoj\u0173 yra susijusi su didesniu augimo rodikliu, ypa\u010d strukt\u016brini\u0173 poky\u010di\u0173 laikotarpiais. \u0160i i\u0161vada, be abejon\u0117s, atsirado d\u0117l kredito suvar\u017eym\u0173 ir skurdo sp\u0105st\u0173. Perskirstymo politika gali paskatinti ekonomikos augim\u0105 ir ma\u017einti nelygyb\u0119, ta\u010diau ji turi b\u016bti didel\u0117, tikslinga ir gerai sureguliuota, kad kelias i\u0161 nepalanki\u0173 gyvenimo s\u0105lyg\u0173 b\u016bt\u0173 tvarus.<\/p>\n