{"id":281,"date":"2024-09-10T08:07:21","date_gmt":"2024-09-10T08:07:21","guid":{"rendered":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2024\/09\/10\/demografiniai-pokyciai-individualus-palaiminimas-bet-priesinis-vejas-europos-augimui\/"},"modified":"2024-09-10T08:07:21","modified_gmt":"2024-09-10T08:07:21","slug":"demografiniai-pokyciai-individualus-palaiminimas-bet-priesinis-vejas-europos-augimui","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2024\/09\/10\/demografiniai-pokyciai-individualus-palaiminimas-bet-priesinis-vejas-europos-augimui\/","title":{"rendered":"Demografiniai poky\u010diai: individualus palaiminimas, bet prie\u0161inis v\u0117jas Europos augimui"},"content":{"rendered":"<p> <br \/>\n<\/p>\n<div>\n<p>Viena ry\u0161kiausi\u0173 i\u0161sivys\u010diusi\u0173 ekonomik\u0173 ypatybi\u0173 buvo pasaulietinis gyvenimo trukm\u0117s ilg\u0117jimas. Per pastaruosius 50 met\u0173 gyvenimo trukm\u0117 i\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse pailg\u0117jo beveik de\u0161im\u010dia met\u0173 ir, remiantis JT prognoz\u0117mis, tikimasi ir toliau (Jungtin\u0117s Tautos, 2024). D\u0117l \u0161io nepaprasto ilgaam\u017ei\u0161kumo padid\u0117jimo kartu su vaisingumo suma\u017e\u0117jimu pasikeit\u0117 kohortos pasiskirstymas ir pailg\u0117jo daugumos i\u0161sivys\u010diusi\u0173 \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 vidutinis am\u017eius. Ilgaam\u017ei\u0161kumo padid\u0117jimas, atskirai vertinant, beveik nedviprasmi\u0161kai naudingas augimui ir gerovei. Prie\u0161ingai, kohortos pasiskirstymo poky\u010diai, o tai rei\u0161kia ma\u017eesnes jaunas ir didesnes senas kohortas, buvo susij\u0119 su ma\u017eesniu augimu. J\u0173 suma buvo vertinama kaip galima makroekonomin\u0117 problema, turinti neigiam\u0105 poveik\u012f augimui ir vie\u0161iesiems finansams (pvz., Baldwin ir Teulings 2014, Bloom 2019, Kuhn ir Prettner 2023).<\/p>\n<p>B\u016bsimame straipsnyje (Cooley ir kt., 2024) pateikiame strukt\u016brin\u0119 sistem\u0105, leid\u017eian\u010di\u0105 kiekybi\u0161kai \u012fvertinti demografini\u0173 poky\u010di\u0173 ind\u0117l\u012f \u012f ekonomin\u0119 produkcij\u0105. \u0160i sistema taikoma kintan\u010di\u0173 demografini\u0173 rodikli\u0173 poveikiui bendram Europos G4 ekonomikos augimui: Pranc\u016bzijoje, Vokietijoje, Italijoje ir JK. Nuo de\u0161imtojo de\u0161imtme\u010dio prad\u017eios \u0161ios keturios ekonomikos patyr\u0117 ilgalaikio augimo temp\u0173 suma\u017e\u0117jim\u0105, kuris buvo nuolatinis, bet nevienodas. Palyginti su ankstesniais dviem de\u0161imtme\u010diais, metinis ilgalaikis augimas per pastaruosius 20 met\u0173 suma\u017e\u0117jo nuo 0,9 procentinio punkto Pranc\u016bzijoje iki 2,2 procentinio punkto Italijoje. Tuo pa\u010diu metu \u0161iose \u0161alyse nuolat ma\u017e\u0117jo mirtingumas ir gimstamumas, tod\u0117l pailg\u0117jo individuali gyvenimo trukm\u0117 ir vidutinis gyventoj\u0173 am\u017eius.<\/p>\n<p>Vis\u0173 \u0161i\u0173 ekonomik\u0173 atveju demografini\u0173 poky\u010di\u0173 poveik\u012f augimui atskiriame \u012f individualaus sprendimo efekt\u0105 (ty augimo efekt\u0105 d\u0117l ilg\u0117jan\u010dios gyvenimo trukm\u0117s) ir agreguojan\u010dios sud\u0117ties efekt\u0105 (ty augimo poveik\u012f, atsirandant\u012f d\u0117l pasiskirstymo pagal am\u017ei\u0173). Individualiu lygmeniu gyvenimo trukm\u0117s ilg\u0117jimas turi \u012ftakos vartojimui, darbo pasi\u016blai ir taupymo sprendimams, nes nam\u0173 \u016bkiai turi prisitaikyti prie ilgesn\u0117s numatomos gyvenimo trukm\u0117s. M\u016bs\u0173 \u012fvertintas individualus poveikis yra teigiamas visose svarstomose ribose, o tai rei\u0161kia, kad gyvenimo trukm\u0117s padid\u0117jimas atskirai prisideda prie augimo. Kompozicijos efektas turi \u012ftakos atskir\u0173 sprendim\u0173 agregacijai. Manome, kad sud\u0117ties efektas daugiau nei kompensuoja individualaus lygio darbo pasi\u016blos poveik\u012f ir sustiprina individualius taupymo sprendimus visose keturiose nagrin\u0117jamose \u0161alyse.<\/p>\n<div id=\"ez-toc-container\" class=\"ez-toc-v2_0_84 counter-hierarchy ez-toc-counter ez-toc-grey ez-toc-container-direction\">\n<div class=\"ez-toc-title-container\">\n<p class=\"ez-toc-title\" style=\"cursor:inherit\">Turinys;<\/p>\n<span class=\"ez-toc-title-toggle\"><a href=\"#\" class=\"ez-toc-pull-right ez-toc-btn ez-toc-btn-xs ez-toc-btn-default ez-toc-toggle\" aria-label=\"Toggle Table of Content\"><span class=\"ez-toc-js-icon-con\"><span class=\"\"><span class=\"eztoc-hide\" style=\"display:none;\">Toggle<\/span><span class=\"ez-toc-icon-toggle-span\"><svg style=\"fill: #999;color:#999\" xmlns=\"http:\/\/www.w3.org\/2000\/svg\" class=\"list-377408\" width=\"20px\" height=\"20px\" viewBox=\"0 0 24 24\" fill=\"none\"><path d=\"M6 6H4v2h2V6zm14 0H8v2h12V6zM4 11h2v2H4v-2zm16 0H8v2h12v-2zM4 16h2v2H4v-2zm16 0H8v2h12v-2z\" fill=\"currentColor\"><\/path><\/svg><svg style=\"fill: #999;color:#999\" class=\"arrow-unsorted-368013\" xmlns=\"http:\/\/www.w3.org\/2000\/svg\" width=\"10px\" height=\"10px\" viewBox=\"0 0 24 24\" version=\"1.2\" baseProfile=\"tiny\"><path d=\"M18.2 9.3l-6.2-6.3-6.2 6.3c-.2.2-.3.4-.3.7s.1.5.3.7c.2.2.4.3.7.3h11c.3 0 .5-.1.7-.3.2-.2.3-.5.3-.7s-.1-.5-.3-.7zM5.8 14.7l6.2 6.3 6.2-6.3c.2-.2.3-.5.3-.7s-.1-.5-.3-.7c-.2-.2-.4-.3-.7-.3h-11c-.3 0-.5.1-.7.3-.2.2-.3.5-.3.7s.1.5.3.7z\"\/><\/svg><\/span><\/span><\/span><\/a><\/span><\/div>\n<nav><ul class='ez-toc-list ez-toc-list-level-1 ' ><li class='ez-toc-page-1 ez-toc-heading-level-2'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-1\" href=\"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2024\/09\/10\/demografiniai-pokyciai-individualus-palaiminimas-bet-priesinis-vejas-europos-augimui\/#Velyvojo_gyvenimo_darbo_jegos_pasiula\" >V\u0117lyvojo gyvenimo darbo j\u0117gos pasi\u016bla<\/a><\/li><li class='ez-toc-page-1 ez-toc-heading-level-2'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-2\" href=\"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2024\/09\/10\/demografiniai-pokyciai-individualus-palaiminimas-bet-priesinis-vejas-europos-augimui\/#Demografinis_indelis_i_istorini_ir_busima_augima\" >Demografinis ind\u0117lis \u012f istorin\u012f ir b\u016bsim\u0105 augim\u0105<\/a><ul class='ez-toc-list-level-6' ><li class='ez-toc-heading-level-6'><ul class='ez-toc-list-level-6' ><li class='ez-toc-heading-level-6'><ul class='ez-toc-list-level-6' ><li class='ez-toc-heading-level-6'><ul class='ez-toc-list-level-6' ><li class='ez-toc-heading-level-6'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-3\" href=\"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2024\/09\/10\/demografiniai-pokyciai-individualus-palaiminimas-bet-priesinis-vejas-europos-augimui\/#Pastaba_Dviejuose_pirmuosiuose_stulpeliuose_rodomas_apskaiciuotas_etaloninio_modelio_demografinis_indelis_i_vidutini_metini_BVP_augimo_tempa_atitinkamai_dviem_laikotarpiais_1975%E2%80%931995_ir_1995%E2%80%932015_m_Kitame_stulpelyje_rodomas_siu_dvieju_laikotarpiu_apskaiciuotu_augimo_tempu_skirtumas_procentais_o_paskutinis_stulpelis_%E2%80%93_modelio_apskaiciuotas_augimo_tempu_pokytis_palyginti_su_istoriniu_suletejimu\" >Pastaba: Dviejuose pirmuosiuose stulpeliuose rodomas apskai\u010diuotas etaloninio modelio demografinis ind\u0117lis \u012f vidutin\u012f metin\u012f BVP augimo temp\u0105 atitinkamai dviem laikotarpiais 1975\u20131995 ir 1995\u20132015 m. Kitame stulpelyje rodomas \u0161i\u0173 dviej\u0173 laikotarpi\u0173 apskai\u010diuot\u0173 augimo temp\u0173 skirtumas procentais, o paskutinis stulpelis \u2013 modelio apskai\u010diuotas augimo temp\u0173 pokytis, palyginti su istoriniu sul\u0117t\u0117jimu.<\/a><\/li><li class='ez-toc-page-1 ez-toc-heading-level-6'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-4\" href=\"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2024\/09\/10\/demografiniai-pokyciai-individualus-palaiminimas-bet-priesinis-vejas-europos-augimui\/#Pastaba_Dviejuose_pirmuosiuose_stulpeliuose_rodomas_apskaiciuotas_etaloninio_modelio_demografinis_inasas_i_vidutini_metini_BVP_augimo_tempa_atitinkamai_dviem_laikotarpiais_1995%E2%80%932015_ir_2020%E2%80%932030_m_Kitame_stulpelyje_pateikiamas_siu_dvieju_laikotarpiu_apskaiciuotu_augimo_tempu_skirtumas_procentais\" >Pastaba: Dviejuose pirmuosiuose stulpeliuose rodomas apskai\u010diuotas etaloninio modelio demografinis \u012fna\u0161as \u012f vidutin\u012f metin\u012f BVP augimo temp\u0105 atitinkamai dviem laikotarpiais 1995\u20132015 ir 2020\u20132030 m. Kitame stulpelyje pateikiamas \u0161i\u0173 dviej\u0173 laikotarpi\u0173 apskai\u010diuot\u0173 augimo temp\u0173 skirtumas procentais.<\/a><\/li><\/ul><\/li><\/ul><\/li><\/ul><\/li><\/ul><\/li><li class='ez-toc-page-1 ez-toc-heading-level-2'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-5\" href=\"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2024\/09\/10\/demografiniai-pokyciai-individualus-palaiminimas-bet-priesinis-vejas-europos-augimui\/#Pagrindinis_politikos_tikslas_darbo_jegos_pasiula_velyvojo_amziaus\" >Pagrindinis politikos tikslas: darbo j\u0117gos pasi\u016bla v\u0117lyvojo am\u017eiaus<\/a><\/li><li class='ez-toc-page-1 ez-toc-heading-level-2'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-6\" href=\"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2024\/09\/10\/demografiniai-pokyciai-individualus-palaiminimas-bet-priesinis-vejas-europos-augimui\/#Pensiju_reformu_politine_ekonomija\" >Pensij\u0173 reform\u0173 politin\u0117 ekonomija<\/a><\/li><li class='ez-toc-page-1 ez-toc-heading-level-2'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-7\" href=\"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2024\/09\/10\/demografiniai-pokyciai-individualus-palaiminimas-bet-priesinis-vejas-europos-augimui\/#Isvada\" >I\u0161vada<\/a><\/li><li class='ez-toc-page-1 ez-toc-heading-level-2'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-8\" href=\"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2024\/09\/10\/demografiniai-pokyciai-individualus-palaiminimas-bet-priesinis-vejas-europos-augimui\/#Nuorodos\" >Nuorodos<\/a><\/li><\/ul><\/nav><\/div>\n<h2><span class=\"ez-toc-section\" id=\"Velyvojo_gyvenimo_darbo_jegos_pasiula\"><\/span>V\u0117lyvojo gyvenimo darbo j\u0117gos pasi\u016bla<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h2>\n<p>Kartu su demografiniais duomenimis, darbo statistika rodo dar vien\u0105 ry\u0161k\u0173 bruo\u017e\u0105. Per pastaruosius 50 met\u0173, nors vidutin\u0117 gyvenimo trukm\u0117 gerokai pailg\u0117jo, vidutini\u0161kai dirbt\u0173 valand\u0173 modelis, atsi\u017evelgiant \u012f am\u017ei\u0173 ir pasitraukimo i\u0161 darbo j\u0117gos am\u017eius, beveik nepasikeit\u0117. Laisvai kalbant, ilgesn\u0117 gyvenimo trukm\u0117 beveik i\u0161imtinai apima ilgesn\u012f i\u0161\u0117jimo \u012f pensij\u0105 laikotarp\u012f ir vargu ar ilgesn\u012f darbing\u0105 gyvenim\u0105.<\/p>\n<p>Neturime duomen\u0173, kad gal\u0117tume tvirtai nuspr\u0119sti, kiek \u0161iuos pasirinkimus l\u0117m\u0117 pensij\u0173 ir socialin\u0117s apsaugos sistem\u0173 reglamentai ir paskatos ir kiek tai susij\u0119 su individualiais pageidavimais ma\u017einti darbo valandas ir palikti darbo j\u0117g\u0105 tam tikrame am\u017eiuje. Kadangi dauguma i\u0161sivys\u010diusi\u0173 ekonomik\u0173 taip pat yra labai funkcionalios demokratijos, taisykl\u0117s, pensijos ir socialin\u0117s apsaugos sistemos laikui b\u0117gant tur\u0117t\u0173 atspind\u0117ti bendrus pageidavimus.<\/p>\n<p>Tod\u0117l svarbus bet kurio strukt\u016brinio modelio reikalavimas yra u\u017etikrinti didesn\u012f v\u0117lyvojo gyvenimo darbo pasi\u016blos nenaudingum\u0105 ir kalibruoti \u0161ios nenaudingumo funkcijos parametrus taip, kad modelis atitikt\u0173 ir atsi\u017evelgt\u0173 \u012f istori\u0161kai padarytus pasirinkimus.<\/p>\n<h2><span class=\"ez-toc-section\" id=\"Demografinis_indelis_i_istorini_ir_busima_augima\"><\/span>Demografinis ind\u0117lis \u012f istorin\u012f ir b\u016bsim\u0105 augim\u0105<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h2>\n<p>1 lentel\u0117je parodytas modelio demografinio ind\u0117lio \u012f istorin\u012f augim\u0105 rezultatas. Vertinant demografini\u0173 poky\u010di\u0173 ind\u0117l\u012f \u012f istorin\u012f augim\u0105, modelio kalibruoti parametrai yra fiksuoti, o s\u0105lygin\u0117s i\u0161gyvenimo tikimyb\u0117s ir kohort\u0173 pasiskirstymai yra vieninteliai egzogeni\u0161kai besikei\u010diantys kintamieji. Naudodami modelio endogeni\u0161kai sugeneruotas makroekonomines laiko eilutes, atliekame augimo apskait\u0105 1975\u20131995 m. ir 1995\u20132015 m. Kaip matome i\u0161 \u0161ios lentel\u0117s, atsargiai konservatyviai sukalibruotas strukt\u016brinis modelis numat\u0117 vidutin\u012f metinio BVP vienam gyventojui augimo tempo suma\u017e\u0117jim\u0105 0,64 procento. procentiniais punktais vien nuo demografini\u0173 poky\u010di\u0173.<\/p>\n<p><strong>1 lentel\u0117 <\/strong>Numatomas demografinis ind\u0117lis \u012f istorin\u012f augim\u0105<\/p>\n<h6><span class=\"ez-toc-section\" id=\"Pastaba_Dviejuose_pirmuosiuose_stulpeliuose_rodomas_apskaiciuotas_etaloninio_modelio_demografinis_indelis_i_vidutini_metini_BVP_augimo_tempa_atitinkamai_dviem_laikotarpiais_1975%E2%80%931995_ir_1995%E2%80%932015_m_Kitame_stulpelyje_rodomas_siu_dvieju_laikotarpiu_apskaiciuotu_augimo_tempu_skirtumas_procentais_o_paskutinis_stulpelis_%E2%80%93_modelio_apskaiciuotas_augimo_tempu_pokytis_palyginti_su_istoriniu_suletejimu\"><\/span><em>Pastaba<\/em>: Dviejuose pirmuosiuose stulpeliuose rodomas apskai\u010diuotas etaloninio modelio demografinis ind\u0117lis \u012f vidutin\u012f metin\u012f BVP augimo temp\u0105 atitinkamai dviem laikotarpiais 1975\u20131995 ir 1995\u20132015 m. Kitame stulpelyje rodomas \u0161i\u0173 dviej\u0173 laikotarpi\u0173 apskai\u010diuot\u0173 augimo temp\u0173 skirtumas procentais, o paskutinis stulpelis \u2013 modelio apskai\u010diuotas augimo temp\u0173 pokytis, palyginti su istoriniu sul\u0117t\u0117jimu.<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h6>\n<p>2 lentel\u0117je parodytas numatomas b\u016bsimas demografinis ind\u0117lis \u012f augim\u0105. Norint apskai\u010diuoti \u0161ias b\u016bsimo augimo prognozes, visi strukt\u016briniai parametrai yra fiksuoti. Vieninteliai egzogeni\u0161kai pakeisti parametrai yra ateities i\u0161gyvenimo tikimyb\u0117s ir kohort\u0173 pasiskirstymai, kuriuos pateikia demograf\u0173 prognoz\u0117s. Prane\u0161ti numatomi augimo tempai nuo 2020 iki 2040 m. tada gaunami naudojant augimo apskait\u0105, naudojant modelio endogenines makroekonomines laiko eilutes tarp \u0161i\u0173 dviej\u0173 dat\u0173. Kaip matome i\u0161 \u0161ios lentel\u0117s, demografiniai prie\u0161ingi v\u0117jai ekonomikos augimui bus dideli. Demografiniai veiksniai metin\u012f vienam gyventojui tenkant\u012f BVP augim\u0105 suma\u017eins 0,35\u20131,07 % kasmet.<\/p>\n<p><strong>2 lentel\u0117<\/strong> Numatomas demografinis ind\u0117lis \u012f b\u016bsim\u0105 augim\u0105, 2020\u20132040 m<\/p>\n<h6><span class=\"ez-toc-section\" id=\"Pastaba_Dviejuose_pirmuosiuose_stulpeliuose_rodomas_apskaiciuotas_etaloninio_modelio_demografinis_inasas_i_vidutini_metini_BVP_augimo_tempa_atitinkamai_dviem_laikotarpiais_1995%E2%80%932015_ir_2020%E2%80%932030_m_Kitame_stulpelyje_pateikiamas_siu_dvieju_laikotarpiu_apskaiciuotu_augimo_tempu_skirtumas_procentais\"><\/span><em>Pastaba<\/em>: Dviejuose pirmuosiuose stulpeliuose rodomas apskai\u010diuotas etaloninio modelio demografinis \u012fna\u0161as \u012f vidutin\u012f metin\u012f BVP augimo temp\u0105 atitinkamai dviem laikotarpiais 1995\u20132015 ir 2020\u20132030 m. Kitame stulpelyje pateikiamas \u0161i\u0173 dviej\u0173 laikotarpi\u0173 apskai\u010diuot\u0173 augimo temp\u0173 skirtumas procentais.<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h6>\n<h2><span class=\"ez-toc-section\" id=\"Pagrindinis_politikos_tikslas_darbo_jegos_pasiula_velyvojo_amziaus\"><\/span>Pagrindinis politikos tikslas: darbo j\u0117gos pasi\u016bla v\u0117lyvojo am\u017eiaus<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h2>\n<p>Analiz\u0117 rodo, kad politikoje, kuria siekiama kovoti su demografijos poveikiu ekonomikos augimui ir vyriausybi\u0173 fiskalinei pad\u0117\u010diai, pagrindinis d\u0117mesys tur\u0117t\u0173 b\u016bti skiriamas tam, ar b\u016bt\u0173 galima gerinti gerov\u0119 ir toliau skatinti v\u0117lyvojo am\u017eiaus darbo j\u0117gos pasi\u016bl\u0105. Prie\u0161ingoje situacijoje, kai \u017emon\u0117s vidutini\u0161kai buvo nusprend\u0119 padalyti peln\u0105 i\u0161 ilgaam\u017ei\u0161kumo vienodai \u012f ilgesn\u012f darbin\u012f gyvenim\u0105 ir ilgesn\u012f i\u0161\u0117jim\u0105 \u012f pensij\u0105, sen\u0117jimas b\u016bt\u0173 padidin\u0119s augim\u0105 ir pager\u0117jusi\u0105 vyriausybi\u0173 fiskalin\u0119 pad\u0117t\u012f.<\/p>\n<p>Pagr\u012fsta politika, nesusijusi su v\u0117lyvojo gyvenimo darbo j\u0117gos pasi\u016bla ir taupymu, tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fvertinta ir, galb\u016bt, \u012fgyvendinama neatsi\u017evelgiant \u012f sen\u0117jim\u0105. Politika, didinanti geriausio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 dalyvavim\u0105 darbo rinkoje, gali padidinti ekonomin\u0119 produkcij\u0105 ir gerov\u0119. Taip pat politika, skatinanti \u017emogi\u0161kojo kapitalo kaupim\u0105 ir \u0161vietim\u0105 (Bloom et al. 2024a, 2024b). Kitos priemon\u0117s, skirtos padidinti TFP augim\u0105, pvz., \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 kaupimas baigus studijas koled\u017ee, gali padidinti augim\u0105 (Conesa ir kt., 2020). Visos \u0161ios priemon\u0117s gal\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fvertintos ir \u012fgyvendinamos neatsi\u017evelgiant \u012f sen\u0117jim\u0105.<\/p>\n<p>Sen\u0117jim\u0105 pirmiausia lemia ilgesnis ir did\u017ei\u0105ja dalimi sveikesnis gyvenimas. I\u0161\u0161\u016bkis yra tai, kaip praleid\u017eiami tie papildomi metai (pvz., Neumark ir kt., 2019, Acemoglu ir kt., 2022a, 2022b).<\/p>\n<h2><span class=\"ez-toc-section\" id=\"Pensiju_reformu_politine_ekonomija\"><\/span>Pensij\u0173 reform\u0173 politin\u0117 ekonomija<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h2>\n<p>Daugelyje \u0161ali\u0173 darbo rinkos reformos si\u016blomos atsi\u017evelgiant \u012f ilgesn\u0119 gyvenimo trukm\u0119 ir did\u0117jant\u012f vidutin\u012f am\u017ei\u0173. Auk\u0161\u010diau pateiktos augimo prognoz\u0117s patvirtina, kad b\u016btina skubiai analizuoti reformas, kurios gali padidinti augim\u0105 ir gerov\u0119. Remdamiesi \u0161ia motyvacija, analizuojame dviej\u0173 galim\u0173 politikos reform\u0173 \u2013 i\u0161mok\u0173 suma\u017einimo 10 proc. ir pensinio am\u017eiaus padidinimo penkeriais metais \u2013 poveik\u012f gerovei.<\/p>\n<p>Nors \u0161ios reformos didina ekonomikos augim\u0105, o jaun\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 gerov\u0117s prieaugis yra didelis, gerov\u0117s poveikis yra nevienalytis atsi\u017evelgiant \u012f am\u017ei\u0173, u\u017edarb\u012f ir gerov\u0119. 1 paveiksle parodytas gerov\u0117s padid\u0117jimas ir praradimas \u012fvairiems am\u017eiaus ir turto lygiams. Parama reformoms ma\u017e\u0117ja tolygiai pagal am\u017ei\u0173, o jei priimsime vienod\u0105 polink\u012f balsuoti visose am\u017eiaus grup\u0117se, \u0161ios reformos suma\u017eins gerov\u0119 ma\u017edaug dviem tre\u010ddaliams rink\u0117j\u0173. \u0160ie rezultatai dar labiau pabr\u0117\u017eia, kaip svarbu suprasti darbo j\u0117gos pasi\u016blos sprendimus, viso gyvenimo ciklo paskatas dirbti ir \u012fvertinti pensijas bei kitas reformas, siekiant padidinti augim\u0105 taikant gerov\u0117s priemon\u0119.<\/p>\n<p><strong>1 pav<\/strong> Gerov\u0117s pelnas ir nuostoliai d\u0117l pensij\u0173 reform\u0173 \u012fvairiose am\u017eiaus ir turto grup\u0117se<\/p>\n<h2><span class=\"ez-toc-section\" id=\"Isvada\"><\/span>I\u0161vada<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h2>\n<p>Strukt\u016briniai skai\u010diavimai rodo, kad demografiniai rodikliai sukels did\u017eiulius prie\u0161prie\u0161inius v\u0117jus ekonomikos augimui ir darys spaudim\u0105 vyriausyb\u0117s biud\u017eetams. Nors anks\u010diau demografiniai poky\u010diai teigiamai prisid\u0117jo prie vienam gyventojui tenkan\u010dio ekonomikos augimo, ateinan\u010diais de\u0161imtme\u010diais Europos G4 ekonomikos augimo temp\u0105 jie suma\u017eins 0,3\u20131 procentiniu punktu per metus. Ta\u010diau gerov\u0117s po\u017ei\u016briu naudingumas, gaunamas i\u0161 ilgesn\u0117s gyvenimo trukm\u0117s, beveik neabejotinai nusveria neigiam\u0105 poveik\u012f vienam gyventojui tenkan\u010diam augimui ir fiskaliniam biud\u017eetui. Vertinant galimas reformas, skirtas augimui didinti ir vyriausybi\u0173 fiskalinei situacijai pagerinti, d\u0117l didesnio augimo gerov\u0117 tur\u0117t\u0173 b\u016bti vertinama ir ilgesnio darbingo gyvenimo nenaudingumu. Tolesnis pagrindini\u0173 v\u0117lyvojo gyvenimo darbo j\u0117gos pasi\u016blos nenaudingumo \u0161altini\u0173 nustatymas ir \u012fvertinimas gali pad\u0117ti priimti geresnius politinius sprendimus.<\/p>\n<p><em>Autoriaus pastaba: Tomo, deja, neb\u0117ra tarp m\u016bs\u0173. Steng\u0117m\u0117s baigti darb\u0105 ir para\u0161yti \u0161i\u0105 skilt\u012f jo dvasia. Tomas buvo ne tik puikus ekonomistas, bet ir pavyzdys visais kitais gyvenimo aspektais. Tikim\u0117s, kad jis did\u017eiuojasi.<\/em><\/p>\n<h2><span class=\"ez-toc-section\" id=\"Nuorodos\"><\/span>Nuorodos<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h2>\n<p>Acemoglu, D, N M\u00fchlbach ir AJ Scott (2022a), \u201eAm\u017eiui palanki\u0173 darbo viet\u0173 augimas\u201c, <em>Sen\u0117jimo ekonomikos \u017eurnalas<\/em> 23.<\/p>\n<p>Acemoglu, D., N. M\u00fchlbachas ir A. J. Scottas (2022b), \u201eDid\u0117jantis JAV u\u017eimtumo pritaikymas am\u017eiams\u201c, VoxEU.org, spalio 27 d.<\/p>\n<p>Baldwin, R and C Teulings (2014 m.), <em>Pasaulietinis s\u0105stingis: faktai, prie\u017eastys ir gydymo b\u016bdai<\/em>CEPR Spauda.<\/p>\n<p>Bloom, DE (2019), gyvenk ilgai ir klest\u0117k? \u201eThe Economics of Aging Populations\u201c, CEPR Press.<\/p>\n<p>Bloom, DE, M Kuhn ir K Prettner (2024a), \u201eVaisingumas dideles pajamas gaunan\u010diose \u0161alyse: tendencijos, modeliai, lemiantys veiksniai ir pasekm\u0117s\u201c, <em>Ekonomikos metin\u0117 ap\u017evalga <\/em>16:159\u201384.<\/p>\n<p>Bloom, DE, M Kuhn ir K Prettner (2024b), \u201eSusidurti su \u017eemu gimstamumo lygiu ir gyventoj\u0173 skai\u010diaus ma\u017e\u0117jimu\u201c, VoxEU.org, rugpj\u016b\u010dio 12 d.<\/p>\n<p>Conesa, JC, TJ Kehoe, VM Nygaard ir G Raveendranathan (2020), \u201eDid\u0117jan\u010dio auk\u0161tojo mokslo pasiekim\u0173 \u012ftaka sen\u0117jimui esant bendrai pusiausvyrai\u201c, <em>Europos ekonomikos ap\u017evalga<\/em> 122, 1\u201322.<\/p>\n<p>Cooley, TF, E Henriksen ir C Nusbaum (2024 m.) \u201eDemografin\u0117s kli\u016btys Europos augimui\u201c, pasirodys <em>Europos ekonomikos ap\u017evalga<\/em>.<\/p>\n<p>Kuhn, M ir K Prettner (2023), \u201eDid\u0117jantis ilgaam\u017ei\u0161kumas, ilg\u0117jantis pensinis am\u017eius ir pasekm\u0117s \u017einiomis pagr\u012fstam ilgalaikiam augimui\u201c, Economica 90 (357): 39-64<\/p>\n<p>Neumark, D, I Burn ir P Button (2019), \u201eAr vyresniems darbuotojams sunkiau susirasti darb\u0105? Nauji ir patobulinti lauko eksperimento \u012frodymai\u201c, <em>Politin\u0117s ekonomijos \u017eurnalas<\/em> 127(2): 922\u2013970.<\/p>\n<p>Jungtin\u0117s Tautos (2024 m.), \u201ePasaulio gyventoj\u0173 perspektyvos 2024 m.\u201c, internetinis leidimas.<\/p>\n<\/p><\/div>\n<p><br \/>\n<br \/><a href=\"https:\/\/cepr.org\/voxeu\/columns\/demographic-change-individual-blessing-headwinds-european-growth\">Source link <\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Viena ry\u0161kiausi\u0173 i\u0161sivys\u010diusi\u0173 ekonomik\u0173 ypatybi\u0173 buvo pasaulietinis gyvenimo trukm\u0117s ilg\u0117jimas. Per pastaruosius 50 met\u0173 gyvenimo trukm\u0117 i\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse pailg\u0117jo beveik de\u0161im\u010dia met\u0173 ir, remiantis JT prognoz\u0117mis, tikimasi ir toliau (Jungtin\u0117s Tautos, 2024). D\u0117l \u0161io nepaprasto ilgaam\u017ei\u0161kumo padid\u0117jimo kartu su vaisingumo suma\u017e\u0117jimu pasikeit\u0117 kohortos pasiskirstymas ir pailg\u0117jo daugumos i\u0161sivys\u010diusi\u0173 \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 vidutinis am\u017eius. Ilgaam\u017ei\u0161kumo padid\u0117jimas, atskirai&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[252,249,245,26,247,248,246,250,251],"class_list":["post-281","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-pasaulio-ekonomikos-naujienos","tag-augimui","tag-bet","tag-demografiniai","tag-europos","tag-individualus","tag-palaiminimas","tag-pokyciai","tag-priesinis","tag-vejas"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/281","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=281"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/281\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=281"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=281"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=281"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}