{"id":204,"date":"2024-08-27T02:20:35","date_gmt":"2024-08-27T02:20:35","guid":{"rendered":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2024\/08\/27\/finansu-krizes-ir-pasaulinis-tiekimo-tinklas-tarptautiniu-imoniu-irodymai\/"},"modified":"2024-08-27T02:20:35","modified_gmt":"2024-08-27T02:20:35","slug":"finansu-krizes-ir-pasaulinis-tiekimo-tinklas-tarptautiniu-imoniu-irodymai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2024\/08\/27\/finansu-krizes-ir-pasaulinis-tiekimo-tinklas-tarptautiniu-imoniu-irodymai\/","title":{"rendered":"Finans\u0173 kriz\u0117s ir pasaulinis tiekimo tinklas: tarptautini\u0173 \u012fmoni\u0173 \u012frodymai"},"content":{"rendered":"<p> <br \/>\n<\/p>\n<div>\n<p>Finans\u0173 kriz\u0117s skatina staig\u0173 ir nuolatin\u012f ekonomin\u0117s veiklos nuosmuk\u012f (Schularick ir Taylor 2012, Jord\u00e0 et al. 2013). Dauguma i\u0161likusi\u0173 mokslini\u0173 tyrim\u0173 buvo sutelkti \u012f finans\u0173 krizi\u0173 ekonominio poveikio kriz\u0119 patirian\u010dioms \u0161alims tyrim\u0105. Ta\u010diau finans\u0173 krizi\u0173 padariniai plinta ir \u012f \u0161alis, kurios n\u0117ra tiesiogiai veikiamos kriz\u0117s. Pavyzd\u017eiui, Cravino ir Levchenko (2017) pabr\u0117\u017eia vaidmen\u012f, kur\u012f atlieka tarptautin\u0117s \u012fmon\u0117s skatinant verslo ciklo sukr\u0117timus. Ta\u010diau suprasti, kaip tarptautin\u0117s \u012fmon\u0117s padeda skleisti finansines krizes \u012fvairiose \u0161alyse, lieka atviras klausimas. Galima daryti prielaid\u0105, kad taip yra d\u0117l sukr\u0117timo, plitusio tarp tarptautini\u0173 \u012fmoni\u0173 filial\u0173 \u0161alyse, kuriose finans\u0173 kriz\u0117 patiria skirting\u0105 poveik\u012f. Be to, plitimas gali atsirasti d\u0117l tarptautini\u0173 filial\u0173 tinklo pertvarkymo po finansinio sukr\u0117timo. Basco ir kt. (2024), mes paai\u0161kinome \u0161iuos klausimus nagrin\u0117dami Europos daugianacionalinius tinklus Did\u017eiosios recesijos metu.<\/p>\n<div id=\"ez-toc-container\" class=\"ez-toc-v2_0_83 counter-hierarchy ez-toc-counter ez-toc-grey ez-toc-container-direction\">\n<div class=\"ez-toc-title-container\">\n<p class=\"ez-toc-title\" style=\"cursor:inherit\">Turinys;<\/p>\n<span class=\"ez-toc-title-toggle\"><a href=\"#\" class=\"ez-toc-pull-right ez-toc-btn ez-toc-btn-xs ez-toc-btn-default ez-toc-toggle\" aria-label=\"Toggle Table of Content\"><span class=\"ez-toc-js-icon-con\"><span class=\"\"><span class=\"eztoc-hide\" style=\"display:none;\">Toggle<\/span><span class=\"ez-toc-icon-toggle-span\"><svg style=\"fill: #999;color:#999\" xmlns=\"http:\/\/www.w3.org\/2000\/svg\" class=\"list-377408\" width=\"20px\" height=\"20px\" viewBox=\"0 0 24 24\" fill=\"none\"><path d=\"M6 6H4v2h2V6zm14 0H8v2h12V6zM4 11h2v2H4v-2zm16 0H8v2h12v-2zM4 16h2v2H4v-2zm16 0H8v2h12v-2z\" fill=\"currentColor\"><\/path><\/svg><svg style=\"fill: #999;color:#999\" class=\"arrow-unsorted-368013\" xmlns=\"http:\/\/www.w3.org\/2000\/svg\" width=\"10px\" height=\"10px\" viewBox=\"0 0 24 24\" version=\"1.2\" baseProfile=\"tiny\"><path d=\"M18.2 9.3l-6.2-6.3-6.2 6.3c-.2.2-.3.4-.3.7s.1.5.3.7c.2.2.4.3.7.3h11c.3 0 .5-.1.7-.3.2-.2.3-.5.3-.7s-.1-.5-.3-.7zM5.8 14.7l6.2 6.3 6.2-6.3c.2-.2.3-.5.3-.7s-.1-.5-.3-.7c-.2-.2-.4-.3-.7-.3h-11c-.3 0-.5.1-.7.3-.2.2-.3.5-.3.7s.1.5.3.7z\"\/><\/svg><\/span><\/span><\/span><\/a><\/span><\/div>\n<nav><ul class='ez-toc-list ez-toc-list-level-1 ' ><li class='ez-toc-page-1 ez-toc-heading-level-2'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-1\" href=\"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2024\/08\/27\/finansu-krizes-ir-pasaulinis-tiekimo-tinklas-tarptautiniu-imoniu-irodymai\/#Finansu_krize_euro_zonoje\" >Finans\u0173 kriz\u0117 euro zonoje<\/a><ul class='ez-toc-list-level-6' ><li class='ez-toc-heading-level-6'><ul class='ez-toc-list-level-6' ><li class='ez-toc-heading-level-6'><ul class='ez-toc-list-level-6' ><li class='ez-toc-heading-level-6'><ul class='ez-toc-list-level-6' ><li class='ez-toc-heading-level-6'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-2\" href=\"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2024\/08\/27\/finansu-krizes-ir-pasaulinis-tiekimo-tinklas-tarptautiniu-imoniu-irodymai\/#Pastabos_dvi_vertikalios_linijos_yra_2007_m_rugpjucio_men_ir_2012_m_liepos_men_Pirmoji_atitinka_BNP_Paribas_pranesima_apie_su_antrines_rizikos_kreditu_susijusiu_lesu_isaldyma_Antrasis_atitinka_Mario_Draghi_pranesima_%E2%80%9Eviska_ko_reikia%E2%80%9C_Ilgalaikes_palukanu_normos_gaunamos_is_ECB_statistiniu_duomenu\" >Pastabos: dvi vertikalios linijos yra 2007 m. rugpj\u016b\u010dio m\u0117n. ir 2012 m. liepos m\u0117n. Pirmoji atitinka BNP Paribas prane\u0161im\u0105 apie su antrin\u0117s rizikos kreditu susijusi\u0173 l\u0117\u0161\u0173 \u012f\u0161aldym\u0105. Antrasis atitinka Mario Draghi prane\u0161im\u0105 \u201evisk\u0105, ko reikia\u201c. Ilgalaik\u0117s pal\u016bkan\u0173 normos gaunamos i\u0161 ECB statistini\u0173 duomen\u0173.<\/a><\/li><\/ul><\/li><\/ul><\/li><\/ul><\/li><\/ul><\/li><li class='ez-toc-page-1 ez-toc-heading-level-2'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-3\" href=\"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2024\/08\/27\/finansu-krizes-ir-pasaulinis-tiekimo-tinklas-tarptautiniu-imoniu-irodymai\/#Tinklo_sokas\" >Tinklo \u0161okas<\/a><\/li><li class='ez-toc-page-1 ez-toc-heading-level-2'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-4\" href=\"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2024\/08\/27\/finansu-krizes-ir-pasaulinis-tiekimo-tinklas-tarptautiniu-imoniu-irodymai\/#Finansiskai_nukenteje_tevai_sumazina_filialu_augima_ir_pardavimu_augima\" >Finansi\u0161kai nukent\u0117j\u0119 t\u0117vai suma\u017eina filial\u0173 augim\u0105 ir pardavim\u0173 augim\u0105<\/a><ul class='ez-toc-list-level-6' ><li class='ez-toc-heading-level-6'><ul class='ez-toc-list-level-6' ><li class='ez-toc-heading-level-6'><ul class='ez-toc-list-level-6' ><li class='ez-toc-heading-level-6'><ul class='ez-toc-list-level-6' ><li class='ez-toc-heading-level-6'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-5\" href=\"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2024\/08\/27\/finansu-krizes-ir-pasaulinis-tiekimo-tinklas-tarptautiniu-imoniu-irodymai\/#Pastabos_tinklo_smugio_koeficientai_laikui_begant_ir_90_pasikliautinieji_intervalai\" >Pastabos: tinklo sm\u016bgio koeficientai laikui b\u0117gant ir 90 % pasikliautinieji intervalai<\/a><\/li><\/ul><\/li><\/ul><\/li><\/ul><\/li><\/ul><\/li><li class='ez-toc-page-1 ez-toc-heading-level-2'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-6\" href=\"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2024\/08\/27\/finansu-krizes-ir-pasaulinis-tiekimo-tinklas-tarptautiniu-imoniu-irodymai\/#Finansinis_mechanizmas_poveiki_lemia_labiau_is_pradziu_sverta_turintys_tevai\" >Finansinis mechanizmas: poveik\u012f lemia labiau i\u0161 prad\u017ei\u0173 svert\u0105 turintys t\u0117vai<\/a><ul class='ez-toc-list-level-6' ><li class='ez-toc-heading-level-6'><ul class='ez-toc-list-level-6' ><li class='ez-toc-heading-level-6'><ul class='ez-toc-list-level-6' ><li class='ez-toc-heading-level-6'><ul class='ez-toc-list-level-6' ><li class='ez-toc-heading-level-6'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-7\" href=\"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2024\/08\/27\/finansu-krizes-ir-pasaulinis-tiekimo-tinklas-tarptautiniu-imoniu-irodymai\/#Pastabos_tinklo_smugio_ir_sverto_saveikos_koeficientas_ivertintas_sverto_pasiskirstymo_10-ajame_ir_90-ajame_procentilyje_su_uztemdytais_90_pasikliautinaisiais_intervalais\" >Pastabos: tinklo sm\u016bgio ir sverto s\u0105veikos koeficientas, \u012fvertintas sverto pasiskirstymo 10-ajame ir 90-ajame procentilyje su u\u017etemdytais 90 % pasikliautinaisiais intervalais.<\/a><\/li><\/ul><\/li><\/ul><\/li><\/ul><\/li><\/ul><\/li><li class='ez-toc-page-1 ez-toc-heading-level-2'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-8\" href=\"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2024\/08\/27\/finansu-krizes-ir-pasaulinis-tiekimo-tinklas-tarptautiniu-imoniu-irodymai\/#Baigiamosios_pastabos\" >Baigiamosios pastabos<\/a><\/li><li class='ez-toc-page-1 ez-toc-heading-level-2'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-9\" href=\"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2024\/08\/27\/finansu-krizes-ir-pasaulinis-tiekimo-tinklas-tarptautiniu-imoniu-irodymai\/#Nuorodos\" >Nuorodos<\/a><\/li><\/ul><\/nav><\/div>\n<h2><span class=\"ez-toc-section\" id=\"Finansu_krize_euro_zonoje\"><\/span>Finans\u0173 kriz\u0117 euro zonoje<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h2>\n<p>2000-\u0173j\u0173 pabaigoje euro zona patyr\u0117 ry\u0161ki\u0105 finans\u0173 kriz\u0119. 1 paveikslas iliustruoja \u0161iuos finansinius sunkumus euro zonoje, nurodant Vokietijos ir Ispanijos de\u0161imties met\u0173 vyriausybi\u0173 obligacij\u0173 pajamingumo poky\u010dius 2001\u20132022 m. m\u0117n. 2000-\u0173j\u0173 prad\u017eioje. \u0160i tendencija nutr\u016bko 2007 m. rugpj\u016b\u010dio m\u0117n., kai BNP Paribas \u012f\u0161ald\u0117 l\u0117\u0161as, susijusias su JAV antrin\u0117s rizikos hipoteka. Nuo \u0161io momento Ispanijos ir Vokietijos obligacij\u0173 pajamingumo skirtumas (rizikos premija) padid\u0117jo. Sutariama, kad \u0161is sukr\u0117timas prad\u0117jo Did\u012fj\u012f nuosmuk\u012f (Cecchetti 2017). Tik tada, kai Mario Draghi, 2012 m. liepos m\u0117n., tuometinis ECB pirmininkas, kalb\u0117jo \u201evisko reikia\u201c, rizikos premija prad\u0117jo ma\u017e\u0117ti. Skai\u010dius taikomas Ispanijai, ta\u010diau kokybiniai rezultatai yra vienodi visose euro zonos \u0161alyse, nors ir su dideliais kiekybiniais skirtumais. Pastebime didel\u012f rizikos priemok\u0173 padid\u0117jim\u0105 periferijoje (pvz., Graikijoje, Italijoje, Portugalijoje), o ma\u017eesnius \u2013 pagrindin\u0117se \u0161alyse (pvz., Belgijoje ar Pranc\u016bzijoje). Atlikdami empirin\u012f tyrim\u0105, finansinio \u0161oko sunkum\u0105 vertiname pagal \u0161i\u0173 dviej\u0173 \u012fvyki\u0173 rizikos premijos skirtum\u0105.<\/p>\n<p><strong>1 pav<\/strong> Finansinis sutrikimas euro zonoje: plakatas<\/p>\n<h6><span class=\"ez-toc-section\" id=\"Pastabos_dvi_vertikalios_linijos_yra_2007_m_rugpjucio_men_ir_2012_m_liepos_men_Pirmoji_atitinka_BNP_Paribas_pranesima_apie_su_antrines_rizikos_kreditu_susijusiu_lesu_isaldyma_Antrasis_atitinka_Mario_Draghi_pranesima_%E2%80%9Eviska_ko_reikia%E2%80%9C_Ilgalaikes_palukanu_normos_gaunamos_is_ECB_statistiniu_duomenu\"><\/span><em>Pastabos<\/em>: dvi vertikalios linijos yra 2007 m. rugpj\u016b\u010dio m\u0117n. ir 2012 m. liepos m\u0117n. Pirmoji atitinka BNP Paribas prane\u0161im\u0105 apie su antrin\u0117s rizikos kreditu susijusi\u0173 l\u0117\u0161\u0173 \u012f\u0161aldym\u0105. Antrasis atitinka Mario Draghi prane\u0161im\u0105 \u201evisk\u0105, ko reikia\u201c. Ilgalaik\u0117s pal\u016bkan\u0173 normos gaunamos i\u0161 ECB statistini\u0173 duomen\u0173.<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h6>\n<h2><span class=\"ez-toc-section\" id=\"Tinklo_sokas\"><\/span>Tinklo \u0161okas<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h2>\n<p>Nor\u0117dami apskai\u010diuoti kiekvieno i\u0161 t\u0117v\u0173 finansin\u0117s kriz\u0117s poveik\u012f, naudojame vis\u0173 susijusi\u0173 \u012fmoni\u0173 buvimo viet\u0105 2006 m. (prie\u0161 BNP \u0161ok\u0105). Vis\u0173 pirma, tinklo \u0161okas apibr\u0117\u017eiamas kaip nesvertinis rizikos premijos poky\u010dio vidurkis visose \u0161alyse, kuriose veikia tinklas (\u012fskaitant patronuojan\u010di\u0105 \u012fmon\u0119). \u0160is apibr\u0117\u017eimas rei\u0161kia, kad t\u0117v\u0173 \u0161okas toje pa\u010dioje \u0161alyje bus kitoks, jei jie turi filialus skirtingose \u200b\u200b\u0161alyse. Kadangi yra gerai dokumentuota, kad tarptautin\u0117s \u012fmon\u0117s skiriasi nuo vietini\u0173, mes orientuojam\u0117s \u012f tarptautines \u012fmones. Taip pat kontroliuojame patronuojan\u010dios \u012fmon\u0117s pramon\u0119. Tod\u0117l lyginsime, pavyzd\u017eiui, automobili\u0173 pramon\u0117je Vokietijoje, patronuojan\u010di\u0105 \u012fmon\u0119, turin\u010di\u0105 dukterines \u012fmones Pranc\u016bzijoje, ir patronuojan\u010di\u0105 \u012fmon\u0119 su filialais Ispanijoje.<\/p>\n<h2><span class=\"ez-toc-section\" id=\"Finansiskai_nukenteje_tevai_sumazina_filialu_augima_ir_pardavimu_augima\"><\/span>Finansi\u0161kai nukent\u0117j\u0119 t\u0117vai suma\u017eina filial\u0173 augim\u0105 ir pardavim\u0173 augim\u0105<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h2>\n<p>Atlikdami savo empirin\u0119 analiz\u0119, 2003\u20132015 m. sudarome Europos tarptautini\u0173 \u012fmoni\u0173 grup\u0119. \u0160iai grupei surinkti naudojame metines Amadeus duomen\u0173 baz\u0117s versijas. I\u0161sami\u0105 \u0161ios duomen\u0173 baz\u0117s k\u016brimo informacij\u0105 ir jos reprezentatyvum\u0105 galima rasti Merlevede ir kt. (2015) ir Merlevede ir Theodorakopoulos (2023). M\u016bs\u0173 duomen\u0173 rinkinys apima 29 Europos \u0161alis ir i\u0161 viso 31 \u0161al\u012f. Vienas i\u0161 pagrindini\u0173 \u0161io duomen\u0173 rinkinio prana\u0161um\u0173 yra tai, kad laikui b\u0117gant galime sekti filial\u0173 buvimo viet\u0105. Be to, tai ilga duomen\u0173 baz\u0117, kurios gali prireikti norint nustatyti poveik\u012f, nes laikui b\u0117gant jie gali kurtis l\u0117tai.<\/p>\n<p>Pagrindinis m\u016bs\u0173 rezultatas yra tas, kad 2006\u20132015 m. tinkl\u0173, patyrusi\u0173 didesn\u012f sukr\u0117tim\u0105, filial\u0173 skai\u010diaus augimas buvo ma\u017eesnis. Kiekybiniu po\u017ei\u016briu tinklo \u0161oko padid\u0117jimas vienu standartiniu nuokrypiu rei\u0161kia, kad filial\u0173 skai\u010diaus augimo tempas suma\u017e\u0117jo 4,1%. 2 paveiksle parodytas tinklo sm\u016bgio poveikis laikui b\u0117gant, naudojant vietin\u0117s projekcijos metod\u0105, kur\u012f suk\u016br\u0117 Jord\u00e0 (2005). Atkreipkite d\u0117mes\u012f, kad pastebima ai\u0161ki neigiama tendencija, kuri sustipr\u0117ja po 2011 m.<\/p>\n<p>Dokumentuojame, kad efekt\u0105 lemia vertikal\u016bs ry\u0161iai (horizontaliems efekto nerandame). Taip pat pastebime, kad filial\u0173 tinklas tampa labiau lokalizuotas (ma\u017e\u0117ja atstumas tarp t\u0117v\u0173 ir filial\u0173, ir tarp filial\u0173), o t\u0117vai nusprend\u017eia tolti nuo periferijos. Galiausiai dokumentuojame, kad verslo sud\u0117tingumas ma\u017e\u0117ja.<\/p>\n<p>Taip pat nagrin\u0117jame tinklo \u0161oko poveik\u012f t\u0117v\u0173 veiklai. Pastebime, kad t\u0117vai, dirbantys finansi\u0161kai labiau nukent\u0117jusiuose tinkluose, \u0161iuo laikotarpiu patiria ma\u017eesn\u012f pajam\u0173 ir u\u017eimtumo augim\u0105. Kiekybi\u0161kai vienas standartinio nuokrypio padid\u0117jimas \u0161oko metu suma\u017eina ilgalaikes pajamas ir u\u017eimtumo augim\u0105 atitinkamai 7,6% ir 10,7%.<\/p>\n<p><strong>2 pav<\/strong> Dinaminis tinklo \u0161oko poveikis filial\u0173 skai\u010diaus augimui<\/p>\n<h6><span class=\"ez-toc-section\" id=\"Pastabos_tinklo_smugio_koeficientai_laikui_begant_ir_90_pasikliautinieji_intervalai\"><\/span><em>Pastabos<\/em>: tinklo sm\u016bgio koeficientai laikui b\u0117gant ir 90 % pasikliautinieji intervalai<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h6>\n<h2><span class=\"ez-toc-section\" id=\"Finansinis_mechanizmas_poveiki_lemia_labiau_is_pradziu_sverta_turintys_tevai\"><\/span>Finansinis mechanizmas: poveik\u012f lemia labiau i\u0161 prad\u017ei\u0173 svert\u0105 turintys t\u0117vai<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h2>\n<p>U\u017efiksav\u0119 tinklo \u0161oko poveik\u012f tinklui, tiriame galim\u0105 \u0161i\u0173 rezultat\u0173 mechanizm\u0105. Atsi\u017evelgiant \u012f finansin\u012f sukr\u0117timo pob\u016bd\u012f, vienas i\u0161 pagrindini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 yra tai, kad kredito suvar\u017eymai gali lemti m\u016bs\u0173 i\u0161vadas. Nor\u0117dami patikrinti \u0161i\u0105 hipotez\u0119, atliekame du pagrindinius pratimus.<\/p>\n<p>Pirma, mes s\u0105veikaujame su tinklo \u0161oku su patronuojan\u010dios \u012fmon\u0117s svertu prasid\u0117jus finans\u0173 krizei. 3 paveiksle parodytas dinaminis tinklo \u0161oko poveikis 2006 m. sverto pasiskirstymo 10 ir 90 procentili\u0173 t\u0117v\u0173 filial\u0173 skai\u010diaus augimui. Kaip matyti, t\u0117vams, turintiems labai ma\u017e\u0105 pradin\u012f svert\u0105, poveikis yra nulinis. Prie\u0161ingai, tendencija ir numatomas poveikis yra neigiami t\u0117v\u0173, turin\u010di\u0173 didel\u012f finansin\u012f svert\u0105. Taip pat parodome, kad \u0161is poveikis sustipr\u0117ja labiau finansi\u0161kai priklausomose pramon\u0117s \u0161akose.<\/p>\n<p>Antra, i\u0161nagrin\u0117jame, kurie filialai labiau link\u0119 i\u0161eiti i\u0161 tinklo. Pastebime, kad filialo svertas pats savaime nepadidina tikimyb\u0117s, kad bus i\u0161mestas. Ta\u010diau labiau tik\u0117tina, kad svert\u0105 turintys filialai bus i\u0161braukti i\u0161 finansi\u0161kai nukent\u0117jusi\u0173 tinkl\u0173. Be to, \u0161is poveikis sustipr\u0117ja tarp labiau i\u0161 prad\u017ei\u0173 turin\u010di\u0173 svert\u0105 t\u0117v\u0173.  <\/p>\n<p><strong>3 pav<\/strong> Dinaminis tinklo sm\u016bgio poveikis skirtingiems sverto lygiams<\/p>\n<h6><span class=\"ez-toc-section\" id=\"Pastabos_tinklo_smugio_ir_sverto_saveikos_koeficientas_ivertintas_sverto_pasiskirstymo_10-ajame_ir_90-ajame_procentilyje_su_uztemdytais_90_pasikliautinaisiais_intervalais\"><\/span><em>Pastabos<\/em>: tinklo sm\u016bgio ir sverto s\u0105veikos koeficientas, \u012fvertintas sverto pasiskirstymo 10-ajame ir 90-ajame procentilyje su u\u017etemdytais 90 % pasikliautinaisiais intervalais.<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h6>\n<h2><span class=\"ez-toc-section\" id=\"Baigiamosios_pastabos\"><\/span>Baigiamosios pastabos<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h2>\n<p>Finansin\u0117s kriz\u0117s laikui b\u0117gant kartojasi. Dokumentuojame, kad finansin\u0117s kriz\u0117s i\u0161kreipia pasaulin\u0119 tiekimo grandin\u0119. Taip pat pastebime, kad filialai gali b\u016bti i\u0161braukti i\u0161 gamybos tinklo, net jei j\u0173 \u0161alis nenukent\u0117jo, nes priklauso finansi\u0161kai nukent\u0117jusiam tinklui. \u017dvelgiant i\u0161 politikos perspektyvos, kredito suvar\u017eymai, formuojantys tarptautin\u0119 gamybos organizacij\u0105, pabr\u0117\u017eia sveikos ir atsparios finans\u0173 sistemos svarb\u0105. \u017dvelgiant i\u0161 teorin\u0117s perspektyvos, atsi\u017evelgiant \u012f tai, kad filial\u0173 tinklas yra endogeninis ir reaguoja \u012f sukr\u0117timus, gali b\u016bti svarbu suprasti, kaip sukr\u0117timai laikui b\u0117gant plinta \u012fvairiose \u0161alyse. <\/p>\n<h2><span class=\"ez-toc-section\" id=\"Nuorodos\"><\/span>Nuorodos<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h2>\n<p>Alfaro, L ir MX Chen (2012), \u201eI\u0161gyventi pasaulin\u0119 finans\u0173 kriz\u0119: u\u017esienio nuosavyb\u0117 ir \u012fsisteigimo rezultatai\u201c, <em>Amerikos ekonomikos \u017eurnalas: Ekonomin\u0117 politika<\/em> 4: 30-55.<\/p>\n<p>Alviarez, V, J Cravino ir AA Levchenko (2017), \u201eDaugia\u0161ali\u0173 \u012fmoni\u0173 augimas Did\u017eiojoje recesijoje\u201c, <em>Monetarin\u0117s ekonomikos \u017eurnalas<\/em> 85: 50-64.<\/p>\n<p>Basco, S, G Felice, B Merlevede ir M Mestieri (2024), \u201eFinansin\u0117s kriz\u0117s ir pasaulinis tiekimo tinklas: daugianacionalini\u0173 \u012fmoni\u0173 \u012frodymai\u201c, <em>Tarptautin\u0117s ekonomikos \u017eurnalas <\/em>152, 103983.<\/p>\n<p>Cecchetti, S (2017), \u201c<a href=\"https:\/\/cepr.org\/voxeu\/columns\/financial-crisis-ten-years\">Finans\u0173 kriz\u0117, po de\u0161imties met\u0173<\/a>\u201c, VoxEU.org, rugpj\u016b\u010dio 29 d.<\/p>\n<p>Correa, R ir LS Goldberg (2022), \u201eBanko sud\u0117tingumas, valdymas ir rizika\u201c, <em>Bankininkyst\u0117s ir finans\u0173 \u017eurnalas <\/em>134, 106013.<\/p>\n<p>Cravino, J ir AA Levchenko (2017), \u201eTarptautin\u0117s \u012fmon\u0117s ir tarptautinio verslo ciklo perdavimas\u201c, <em>Ekonomikos ketvirtinis \u017eurnalas <\/em>132: 921-962.<\/p>\n<p>Jord\u00e0, \u00d2, M Schularick ir AM Taylor (2013), \u201eKai kreditas atsigauna\u201c, <em>Pinig\u0173, kredito ir bankininkyst\u0117s \u017eurnalas<\/em> 45: 3-28.<\/p>\n<p>Jord\u00e0, \u00d2 (2005), \u201eImpulsini\u0173 reakcij\u0173 \u012fvertinimas ir i\u0161vados pagal vietines projekcijas\u201c, <em>Amerikos ekonomikos ap\u017evalga <\/em>95: 161-182.<\/p>\n<p>Merlevede, B ir A Theodorakopoulos (2023), \u201eNuosavyb\u0117s strukt\u016br\u0173 ribos \u2013 \u012f\u017evalgos i\u0161 150 000 tinkl\u0173 per 25 metus\u201c, mimeo, Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas, Gento universitetas, Belgija.<\/p>\n<p>Merlevede, B, MD Zwaan, K Lenaerts ir V Purice (2015), \u201eTarptautiniai tinklai, vidaus ir u\u017esienio \u012fmon\u0117s Europoje\u201c, Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto darbo dokumentai, Gento universitetas, Belgija 15\/900.<\/p>\n<p>Schularickas, M ir AM Tayloras (2012 m.), \u201eKredito bumai i\u0161nyko: pinig\u0173 politika, sverto ciklai ir finansin\u0117s kriz\u0117s, 1870\u20132008 m.\u201c,<em> Amerikos ekonomikos ap\u017evalga <\/em>102: 1029-1061.<\/p>\n<\/p><\/div>\n<p><br \/>\n<br \/><a href=\"https:\/\/cepr.org\/voxeu\/columns\/financial-crises-and-global-supply-network-evidence-multinational-enterprises\">Source link <\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Finans\u0173 kriz\u0117s skatina staig\u0173 ir nuolatin\u012f ekonomin\u0117s veiklos nuosmuk\u012f (Schularick ir Taylor 2012, Jord\u00e0 et al. 2013). Dauguma i\u0161likusi\u0173 mokslini\u0173 tyrim\u0173 buvo sutelkti \u012f finans\u0173 krizi\u0173 ekonominio poveikio kriz\u0119 patirian\u010dioms \u0161alims tyrim\u0105. Ta\u010diau finans\u0173 krizi\u0173 padariniai plinta ir \u012f \u0161alis, kurios n\u0117ra tiesiogiai veikiamos kriz\u0117s. Pavyzd\u017eiui, Cravino ir Levchenko (2017) pabr\u0117\u017eia vaidmen\u012f, kur\u012f atlieka tarptautin\u0117s&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-204","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-pasaulio-ekonomikos-naujienos"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/204","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=204"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/204\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=204"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=204"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=204"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}