<\/span><\/h2>\nGrynasis investicij\u0173 portfelio sraut\u0173 balansas euro zonoje buvo neigiamas 2025 m–<\/span>71\u202f<\/span>mlrd.), kaip ir 2024 m. (\u20ac–<\/span>42\u202f<\/span>milijardas). Kitaip tariant, ne–<\/span>rezidentai euro zonoje investavo daugiau nei rezidentai u\u017e jos rib\u0173. \u0160is rezultatas atspindi dvi kontrastingas dinamikas. Viena vertus, grynieji srautai buvo nukreipti \u012f akcijas (neigiamas balansas \u20ac–<\/span>280\u202f<\/span>mlrd., po \u20ac–<\/span>151\u202f<\/span>mlrd. 2024 m., \u012fskaitant investicini\u0173 fond\u0173 akcijas). Kita vertus, grynieji srautai buvo nukreipti \u012f skolos vertybinius popierius (teigiamas likutis 209 EUR\u202f<\/span>mlrd., po 109 eur\u0173\u202f<\/span>mlrd. 2024 m.).<\/p>\nBe ciklini\u0173 svyravim\u0173, investicij\u0173 portfelio srautai nerodo kapitalo \u201eb\u0117gimo\u201c po\u017eymi\u0173 (\u017er. 1 pav.). Nuosavyb\u0117s srautai, artimi nuliui 2022\u20132023 m., atsinaujino 2024\u20132025 m., daugiau \u012fplauk\u0173 nei i\u0161tek\u0117jimo pus\u0117je. Skola–<\/span>saugumo srautai per t\u0105 laikotarp\u012f taip pat padid\u0117jo, daugiausia kaip nutek\u0117jimas, nors \u0161is jud\u0117jimas 2025 m. suma\u017e\u0117jo.<\/p>\n1 pav<\/strong> Atrinkti euro zonos finansin\u0117s s\u0105skaitos straipsniai (milijardai eur\u0173, sukaupti 12 m\u0117nesi\u0173 grynieji srautai)<\/p>\n<\/span>\u0160altinis<\/em>: ECB
Pastaba<\/em>: Turtui teigiamas (neigiamas) skai\u010dius rodo euro zonos investuotoj\u0173 grynuosius ne euro priemoni\u0173 pirkimus (grynuosius pardavimus).<\/span><\/h6>\nTod\u0117l euro zonos santaup\u0173 perteklius nebuvo grynasis investicij\u0173 portfelio nutek\u0117jimas. Jis buvo perdirbtas daugiausia per tiesiogines u\u017esienio investicijas (183 EUR\u202f<\/span>mlrd. 2025 m.) ir \u201ekitos investicijos\u201c (98 eurai\u202f<\/span>milijard\u0173, pirmiausia paskolos i\u0161 rezident\u0173 bank\u0173 likusiam pasauliui).<\/p>\nEuro zonos grynoji i\u0161or\u0117s akcij\u0173 pozicija i\u0161liko neigiama, nepaisant praeities geresni\u0173 JAV akcij\u0173 rink\u0173 rezultat\u0173<\/p>\n
Investicij\u0173 portfelio sraut\u0173 analiz\u0117 turi b\u016bti papildyta neapmok\u0117t\u0173 pozicij\u0173, \u012fvertint\u0173 rinkos kainomis ir dabartiniais valiut\u0173 kursais, analize. Per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f akcij\u0173 vert\u0117 smarkiai i\u0161augo ir daugiau nei srautai prisid\u0117jo prie gryn\u0173j\u0173 i\u0161or\u0117s pozicij\u0173 poky\u010di\u0173. Tai ypa\u010d akivaizdu euro zonos dvi\u0161al\u0117je grynojoje i\u0161or\u0117s pozicijoje–<\/span>turi–<\/span>palyginti su JAV: investicij\u0173 \u012f akcijas portfelio balansas pasikeit\u0117 nuo neigiamo beveik \u20133 % euro zonos BVP balanso 2015 m. iki teigiamo balanso \u2013 ma\u017edaug 10 % BVP 2025 m., daugiausia d\u0117l JAV akcij\u0173 rink\u0173 geresni\u0173 rezultat\u0173. \u0160iandien JAV akcijos sudaro beveik 60 % euro zonos rezident\u0173 turim\u0173 ne–<\/span>eur\u0173–<\/span>ploto akcijos.<\/p>\nVis d\u0117lto, kaip parodyta 2 paveiksle, euro zonos grynoji tarptautini\u0173 investicij\u0173 pozicija, palyginti su–<\/span>turi–<\/span>Viso pasaulio at\u017evilgiu i\u0161liko neigiamas akcij\u0173 at\u017evilgiu (apie \u201325 % BVP 2025 m.) ir pastaraisiais metais ma\u017eai pasikeit\u0117. Bendra euro zonos grynoji i\u0161or\u0117s pad\u0117tis pager\u0117jo \u2013 nuo \u200b\u200bma\u017edaug \u201310 % BVP 2019 m. iki +11 % 2025 m. \u2013 daugiausia d\u0117l investicij\u0173 \u012f skolos vertybinius popierius ir \u201ekit\u0173 investicij\u0173\u201c (tarpvalstybinio bank\u0173 skolinimo).<\/p>\n2 pav<\/strong> Grynoji euro zonos tarptautini\u0173 investicij\u0173 pozicija (grynosios sumos kiekvieno ketvir\u010dio pabaigoje, % BVP)<\/p>\n<\/span>\u0160altinis<\/em>: ECB.<\/span><\/h6>\n<\/span>Europos finansin\u0117ms investicijoms teb\u0117ra b\u016bdingas didelis \u0161ali\u0161kumas<\/span><\/h2>\nKitas b\u016bdas i\u0161spr\u0119sti problem\u0105 \u2013 i\u0161nagrin\u0117ti galutin\u0119 euro zonos rezident\u0173 finansini\u0173 investicij\u0173 paskirt\u012f: nacionalin\u0119 ekonomik\u0105, likusi\u0105 euro zon\u0105 ar likus\u012f pasaul\u012f.<\/p>\n
Euro zonos nam\u0173 \u016bki\u0173 finansinis turtas daugiausia laikomas per tarpininkus \u2013 per ind\u0117lius (apie 1–<\/span>tre\u010dia), investiciniai fondai, gyvyb\u0117s draudimas ir pensij\u0173 fondai. Tiesiogin\u0117s bir\u017eoje esan\u010di\u0173 akcij\u0173 ir skolos vertybini\u0173 popieri\u0173 valdymas sudaro ma\u017eiau nei 10% nam\u0173 \u016bki\u0173 finansinio turto. Tod\u0117l tikslingiau, naudojant nacionalines finansines s\u0105skaitas, i\u0161nagrin\u0117ti nuosavyb\u0117s vertybini\u0173 popieri\u0173 ir obligacij\u0173 sud\u0117t\u012f visuose rezident\u0173 instituciniuose sektoriuose: ne tik nam\u0173 \u016bkiuose, bet ir finans\u0173 institucijose, ne–<\/span>finansin\u0117s korporacijos ir vald\u017eios sektorius.<\/p>\nPagrindiniai \u0161ios analiz\u0117s rezultatai, parodyti 3 paveiksle, yra tokie.<\/p>\n
Pirma, did\u017eiausi\u0173 euro zonos \u0161ali\u0173 ekonomikoje gyventojai daugiausia turi savo \u0161alies \u012fmoni\u0173 i\u0161leist\u0173 akcij\u0173 \u2013 apie 80 % Ispanijoje, Pranc\u016bzijoje ir Italijoje (Vokietijoje j\u0173 dalis yra gerokai ma\u017eesn\u0117, o tai galb\u016bt atspindi skirtingus nelistinguojam\u0173 akcij\u0173 vertinimo metodus). Tai i\u0161lieka tiesa, kai analiz\u0117 apribojama tik listinguojamomis akcijomis, nors ir ma\u017eesniais procentais. Taip pat ma\u017eai diversifikuota ne tik u\u017e euro zonos rib\u0173, bet net ir joje. Pavyzd\u017eiui, Pranc\u016bzijoje visos rezident\u0173 turimos bir\u017eos s\u0105ra\u0161e esan\u010dios akcijos yra padalintos \u012f 51 % Pranc\u016bzijoje, 15 % euro zonoje, i\u0161skyrus Pranc\u016bzij\u0105, ir 34 % u\u017e euro zonos rib\u0173. Tai rodo didel\u012f \u0161ali\u0161kum\u0105 \u0161alyje, turint omenyje, kad Pranc\u016bzija sudaro tik apie 3\u20134 % pasaulin\u0117s akcij\u0173 rinkos kapitalizacijos, o visoje euro zonoje \u2013 \u0161iek tiek daugiau nei 10 % (palyginti su beveik puse JAV).<\/p>\n
3 pav <\/strong>Vidaus ir u\u017esienio turim\u0173 vertybini\u0173 popieri\u0173 pasiskirstymas pagal visus rezident\u0173 sektorius 2024 m. IV ketv. (% vis\u0173 turim\u0173 atsarg\u0173, \u012fskaitant ne euro zonos rezident\u0173 i\u0161leistus vertybinius popierius<\/p>\n<\/span>\u0160altinis<\/em>: Skai\u010diavimai, pagr\u012fsti nacionalin\u0117mis finansin\u0117mis s\u0105skaitomis.
Pastaba<\/em>: 53 % skolos vertybini\u0173 popieri\u0173, kuriuos turi visi Pranc\u016bzijos gyventojai (nam\u0173 \u016bkiai, finans\u0173 \u012fstaigos, nefinansin\u0117s \u012fmon\u0117s, vyriausyb\u0117), i\u0161leido Pranc\u016bzijos rezidentai, 24 % \u2013 emitentai i\u0161 likusios euro zonos ir 23 % \u2013 emitentai i\u0161 likusio pasaulio. Kalbant apie akcijas, nefinansini\u0173 \u012fmoni\u0173 sektoriaus turimos investicijos buvo ne\u012ftrauktos (nes vis\u0173 pirma grup\u0117s vidaus akcij\u0173). Kalbant apie vis\u0105 euro zon\u0105, visi emitentai, kurie yra euro zonos \u0161alies rezidentai, priskiriami \u201evidaus emitentams\u201c.<\/span><\/h6>\nAntra, skolos vertybini\u0173 popieri\u0173 atsargos taip pat menkai diversifikuotos u\u017e euro zonos rib\u0173, ta\u010diau jos labiau diversifikuotos joje. \u0160is ma\u017eesnis nacionalinis \u0161ali\u0161kumas atsiranda d\u0117l bendros valiutos: panaikinus keitim\u0105–<\/span>pal\u016bkan\u0173 normos rizika, obligacij\u0173 portfeliai tapo diversifikuoti visose euro zonos emitent\u0173 \u0161alyse.<\/p>\nTre\u010dia, vis\u0173 kategorij\u0173 vertybini\u0173 popieri\u0173 \u2013 ypa\u010d listinguojam\u0173 akcij\u0173 \u2013 atveju vidaus \u0161ali\u0161kumas atrodo daug ma\u017eesnis, kai vertinama visa euro zona, nei nagrin\u0117jant kiekvien\u0105 i\u0161 keturi\u0173 pagrindini\u0173 ekonomik\u0173 atskirai. Ta\u010diau \u0161is skirtumas yra klaidinantis. Tai i\u0161 esm\u0117s atspindi didel\u012f tarptautini\u0173 finans\u0173 centr\u0173, toki\u0173 kaip Liuksemburgas ir Airija, svarb\u0105 euro zonoje, kur vyrauja vertybiniai popieriai, i\u0161leisti u\u017e euro zonos rib\u0173, ypa\u010d vertybiniai popieriai, kuri\u0173 vertybiniai popieriai yra listinguojami (87 % Airijoje ir 78 % Liuksemburge). Apskritai \u0161iose dviejose \u0161alyse esantys fondai sudaro 40 % vis\u0173 euro zonos vertybini\u0173 popieri\u0173, i\u0161leist\u0173 u\u017e euro zonos rib\u0173 (Beck ir Schmitz, 2024).<\/p>\n
D\u0117l to 3 paveiksle pateikta statistika i\u0161 esm\u0117s ne\u012fvertina \u0161alies \u0161ali\u0161kumo visos euro zonos lygmeniu. Pavyzd\u017eiui, jei ne euro zonos rezidentas turi JAV akcij\u0173 per Liuksemburge \u012fsisteigus\u012f fond\u0105, tai bus \u012fra\u0161oma kaip euro zonos rezident\u0173 ne euro zonos vertybini\u0173 popieri\u0173 tur\u0117jimas. Beck ir Schmitz (2024) tyrimas rodo, kad investuotojai, esantys u\u017e euro zonos rib\u0173, turi daugiau nei du tre\u010ddalius ne euro zonos vertybini\u0173 popieri\u0173, laikom\u0173 Liuksemburgo ir Airijos fond\u0173 portfeliuose.<\/p>\n
Atvirk\u0161\u010diai, 3 paveiksle pateiktoje turim\u0173 atsarg\u0173 statistikoje \u0161iek tiek, nors ir daug ma\u017eiau, yra nepakankamai \u012fvertintos ne euro zonos investicijos didel\u0117se euro zonos \u0161alyse. Pavyzd\u017eiui, jei Pranc\u016bzijos rezidentas turi JAV akcij\u0173 per Liuksemburgo fond\u0105, tai bus rodoma Pranc\u016bzijos statistikoje kaip euro zonos vertybini\u0173 popieri\u0173 tur\u0117jimas; nepaisant to, Liuksemburgo ir visos euro zonos statistikoje jis bus teisingai \u012fra\u0161ytas kaip ne euro zonos vertybini\u0173 popieri\u0173 laikymas.<\/p>\n