{"id":1547,"date":"2025-11-03T18:11:30","date_gmt":"2025-11-03T18:11:30","guid":{"rendered":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2025\/11\/03\/ilgalaikiai-ekonominiai-karo-randai\/"},"modified":"2025-11-03T18:11:30","modified_gmt":"2025-11-03T18:11:30","slug":"ilgalaikiai-ekonominiai-karo-randai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2025\/11\/03\/ilgalaikiai-ekonominiai-karo-randai\/","title":{"rendered":"Ilgalaikiai ekonominiai karo randai"},"content":{"rendered":"<p><\/p>\n<div>\n<p>Pasaulis v\u0117l telkiasi karui. Kariniai biud\u017eetai i\u0161augo iki nereg\u0117to lygio nuo \u0160altojo karo laik\u0173, kuriuos l\u0117m\u0117 Rusijos invazija \u012f Ukrain\u0105, atsinaujinusi \u012ftampa Vidurio Rytuose ir Ryt\u0173 Azijoje bei pla\u010diai paplit\u0119s \u012fsitikinimas, kad taikos nebegalima laikyti savaime suprantamu dalyku. Vyriausyb\u0117s stengiasi didinti i\u0161laidas gynybai ir taip susidurti su \u012ftemptais vie\u0161aisiais finansais, u\u017esispyrusia infliacija ir did\u0117jan\u010diomis pal\u016bkan\u0173 normomis. Tik\u0117tina, kad \u0161io naujo ginklavimosi am\u017eiaus fiskalin\u0117s ir makroekonomin\u0117s pasekm\u0117s bus gilios, ta\u010diau tyrimai pateikia steb\u0117tinai ma\u017eai sisteming\u0173 \u012frodym\u0173, kaip karai veikia ekonomik\u0105.<\/p>\n<p>Kai kurie neseniai pateikti prane\u0161imai prad\u0117jo u\u017epildyti sprag\u0105. Pavyzd\u017eiui, Jurijaus Gorodni\u010denkos ir Vittalio Vasudevano \u201eVoxEU\u201c stulpelyje skai\u010diuojama, kad Rusijos invazija \u012f Ukrain\u0105 gali kainuoti apie 2,4 trilijono JAV doleri\u0173 ir kariaujan\u010diose \u0161alyse padaryti nuolatini\u0173 ma\u017eiausiai penkiolikos procent\u0173 produkcijos nuostoli\u0173 (Gorodnichenko ir Vasudevan 2025). Kitas (Federle ir kt., 2024a) rodo, kad dideli konfliktai per penkerius metus suma\u017eina BVP daugiau nei 30 % ir sukelia ilgalaik\u012f infliacin\u012f spaudim\u0105 (VoxEU, 2024). Susijusiame straipsnyje (Harrisonas 2023) i\u0161samiai apra\u0161oma, kaip vyriausyb\u0117s finansavo totalius karus skolomis, infliacija ir prievartiniais valstyb\u0117s veiksmais. \u0160iose skiltyse remiamasi platesne akademine literat\u016bra, kurioje dokumentuojami did\u017eiuliai ekonominiai konflikt\u0173 nuostoliai \u2013 nuo Abadie ir Gardeazabal (2003) apie Bask\u0173 \u0161al\u012f, Collier (1999) apie pilietinius karus ir Cerra ir Saxena (2008) apie didelius ir nuolatinius augimo nuostolius iki Blattmano ir Miguelio (2010) (Harriso (2010)1 apie karus8, Barriso 9 ir randus). (1998) apie karo finansus, Hall ir Sargent (2014, 2022) apie fiskalines ir pinigines pasekmes ir Federle ir kt. (2024b) d\u0117l tarptautini\u0173 konflikt\u0173 pasekmi\u0173.<\/p>\n<div id=\"ez-toc-container\" class=\"ez-toc-v2_0_82_2 counter-hierarchy ez-toc-counter ez-toc-grey ez-toc-container-direction\">\n<div class=\"ez-toc-title-container\">\n<p class=\"ez-toc-title\" style=\"cursor:inherit\">Turinys;<\/p>\n<span class=\"ez-toc-title-toggle\"><a href=\"#\" class=\"ez-toc-pull-right ez-toc-btn ez-toc-btn-xs ez-toc-btn-default ez-toc-toggle\" aria-label=\"Toggle Table of Content\"><span class=\"ez-toc-js-icon-con\"><span class=\"\"><span class=\"eztoc-hide\" style=\"display:none;\">Toggle<\/span><span class=\"ez-toc-icon-toggle-span\"><svg style=\"fill: #999;color:#999\" xmlns=\"http:\/\/www.w3.org\/2000\/svg\" class=\"list-377408\" width=\"20px\" height=\"20px\" viewBox=\"0 0 24 24\" fill=\"none\"><path d=\"M6 6H4v2h2V6zm14 0H8v2h12V6zM4 11h2v2H4v-2zm16 0H8v2h12v-2zM4 16h2v2H4v-2zm16 0H8v2h12v-2z\" fill=\"currentColor\"><\/path><\/svg><svg style=\"fill: #999;color:#999\" class=\"arrow-unsorted-368013\" xmlns=\"http:\/\/www.w3.org\/2000\/svg\" width=\"10px\" height=\"10px\" viewBox=\"0 0 24 24\" version=\"1.2\" baseProfile=\"tiny\"><path d=\"M18.2 9.3l-6.2-6.3-6.2 6.3c-.2.2-.3.4-.3.7s.1.5.3.7c.2.2.4.3.7.3h11c.3 0 .5-.1.7-.3.2-.2.3-.5.3-.7s-.1-.5-.3-.7zM5.8 14.7l6.2 6.3 6.2-6.3c.2-.2.3-.5.3-.7s-.1-.5-.3-.7c-.2-.2-.4-.3-.7-.3h-11c-.3 0-.5.1-.7.3-.2.2-.3.5-.3.7s.1.5.3.7z\"\/><\/svg><\/span><\/span><\/span><\/a><\/span><\/div>\n<nav><ul class='ez-toc-list ez-toc-list-level-1 ' ><li class='ez-toc-page-1 ez-toc-heading-level-2'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-1\" href=\"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2025\/11\/03\/ilgalaikiai-ekonominiai-karo-randai\/#Naujas_pasaulinis_karo_ekonomikos_duomenu_rinkinys\" >Naujas pasaulinis karo ekonomikos duomen\u0173 rinkinys<\/a><\/li><li class='ez-toc-page-1 ez-toc-heading-level-2'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-2\" href=\"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2025\/11\/03\/ilgalaikiai-ekonominiai-karo-randai\/#BVP_zlunga_%E2%80%93_ir_neatsigauna\" >BVP \u017elunga \u2013 ir neatsigauna<\/a><\/li><li class='ez-toc-page-1 ez-toc-heading-level-2'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-3\" href=\"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2025\/11\/03\/ilgalaikiai-ekonominiai-karo-randai\/#Fiskalinis_zlugimas_ir_trumpalaikes_skolos_spastai\" >Fiskalinis \u017elugimas ir trumpalaik\u0117s skolos sp\u0105stai<\/a><\/li><li class='ez-toc-page-1 ez-toc-heading-level-2'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-4\" href=\"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2025\/11\/03\/ilgalaikiai-ekonominiai-karo-randai\/#Infliacija_tylus_karo_finansavimo_mokestis\" >Infliacija: tylus karo finansavimo mokestis<\/a><\/li><li class='ez-toc-page-1 ez-toc-heading-level-2'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-5\" href=\"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2025\/11\/03\/ilgalaikiai-ekonominiai-karo-randai\/#Politikos_pamokos_tikroji_karo_kaina\" >Politikos pamokos: tikroji karo kaina<\/a><\/li><li class='ez-toc-page-1 ez-toc-heading-level-2'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-6\" href=\"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2025\/11\/03\/ilgalaikiai-ekonominiai-karo-randai\/#Nuorodos\" >Nuorodos<\/a><\/li><\/ul><\/nav><\/div>\n<h2><span class=\"ez-toc-section\" id=\"Naujas_pasaulinis_karo_ekonomikos_duomenu_rinkinys\"><\/span>Naujas pasaulinis karo ekonomikos duomen\u0173 rinkinys<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h2>\n<p>Naujausiame tyrime (Benmelechas ir Monteiro 2025 m.) pateikiame pirmuosius plataus masto \u012fvairi\u0173 \u0161ali\u0173 \u012frodymus apie karo makroekonomines pasekmes kariaujan\u010dioms \u0161alims. Sukuriame duomen\u0173 rinkin\u012f, apimant\u012f 115 konflikt\u0173 ir 145 \u0161alis per pastaruosius 75 metus, \u012fskaitant ir tarpvalstybinius karus (valstyb\u0117s prie\u0161 valstyb\u0119) ir tarpvalstybinius karus (valstyb\u0117s ir nevalstybinius).<\/p>\n<p>Naudojame sukaupt\u0105 \u012fvyki\u0173 tyrimo plan\u0105: kiekvienam konfliktui lyginame kariaujan\u010dias \u0161alis (kurios tuo pat metu nedalyvauja kituose konfliktuose) su niekada nekontroliuojamomis \u0161alimis, \u012ftraukiame konflikto ir \u0161alies fiksuotus efektus, kad sugertume laiko kintamus lemian\u010dius veiksnius, ir fiksuotus konflikto regiono met\u0173 efektus, kad u\u017efiksuotume regionines laiko tendencijas.<\/p>\n<h2><span class=\"ez-toc-section\" id=\"BVP_zlunga_%E2%80%93_ir_neatsigauna\"><\/span>BVP \u017elunga \u2013 ir neatsigauna<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h2>\n<p>Vidutini\u0161kai pastebime, kad realusis BVP per de\u0161imt met\u0173 ma\u017e\u0117ja ma\u017edaug 12 % (vidutini\u0161kai) tiriamose \u0161alyse, palyginti su kontroliuojamomis \u0161alimis, o tai yra absoliutus daugiau nei 28 mlrd. USD nuostolis (2015 m. kainomis). Konflikto prad\u017eioje kritimas yra nedidelis (\u22483,3 proc.), ta\u010diau v\u0117liau po de\u0161imties met\u0173 susitraukimas pagil\u0117ja iki ma\u017edaug 16 proc. Smarkiai krenta vartojimas ir investicijos; eksportas krenta 12%, o importas 7%; o einamosios s\u0105skaitos b\u016bkl\u0117 pablog\u0117ja ma\u017edaug 2,1 mlrd.<\/p>\n<p><strong>1 pav<\/strong> Konflikto poveikis BVP<\/p>\n<p>Konfliktas yra susij\u0119s su kapitalo sunaikinimu. Vadinasi, galima tik\u0117tis, kad d\u0117l didesnio ribinio kapitalo produktyvumo investicijos atsipirks. Vietoj to matome \u017elugim\u0105: realios investicijos suma\u017e\u0117ja ma\u017edaug 13 proc., o realus vidaus kreditas \u2013 20 proc. \u2013 daugiau nei produkcijos nuostoliai. Paskol\u0173 pal\u016bkanos nekrenta, o tai atmeta silpn\u0105 paklaus\u0105 ir rodo kredit\u0173 pasi\u016blos grie\u017etinim\u0105.<\/p>\n<p>Tai interpretuojame kaip \u012frodym\u0105, kad karas ma\u017eina u\u017estato vertes ir riboja skolinim\u0105si, ypa\u010d ma\u017eesnes pajamas gaunan\u010diose ekonomikose, kuriose finans\u0173 rinkos yra seklios. Taip pat pastebime, kad neigiamas poveikis yra daug stipresnis ma\u017eas pajamas gaunan\u010dioms \u0161alims: investicijos ma\u017e\u0117ja labiau, prekybos sutrikimai yra didesni, o tokioje ekonomikoje intensyvus gamybos priemoni\u0173 importas padidina \u0161ok\u0105.<\/p>\n<h2><span class=\"ez-toc-section\" id=\"Fiskalinis_zlugimas_ir_trumpalaikes_skolos_spastai\"><\/span>Fiskalinis \u017elugimas ir trumpalaik\u0117s skolos sp\u0105stai<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h2>\n<p>Karas taip pat kelia did\u017eiul\u0119 \u012ftamp\u0105 vie\u0161iesiems finansams. Dokumentuojame, kad realiosios vyriausyb\u0117s pajamos suma\u017e\u0117ja apie 14 %, o tikroji vyriausyb\u0117s skola suma\u017e\u0117ja ma\u017edaug 9 %, nepaisant nominalios skolos augimo vietos valiuta. Tuo tarpu vyriausyb\u0117s i\u0161laidos i\u0161lieka beveik stabilios, tod\u0117l skolos ir BVP santykis i\u0161lieka pastovus, ta\u010diau pagrindin\u0117 reali dinamika rodo fiskalin\u012f trapum\u0105.<\/p>\n<p>Taip pat parodome, kad ilgalaik\u0117s skolos dalis suma\u017e\u0117ja ma\u017edaug 2,2 procentinio punkto (\u22481,2 % BVP), nes vyriausyb\u0117s pereina prie trumpalaik\u0117s skolos, kad gal\u0117t\u0173 susidoroti su rizika ir suvar\u017eyta prieiga. \u0160is pokytis yra ekonomi\u0161kai reik\u0161mingas \u2013 vyriausyb\u0117s perkelia 1,2 % BVP nuo ilgalaik\u0117s skolos \u012f trumpalaik\u0119 skol\u0105 \u2013 ir yra susij\u0119s su didesne skolinimosi rizika, tod\u0117l \u0161ios ir taip nuosmukios ekonomikos tampa labiau pa\u017eeid\u017eiamos finans\u0173 krizi\u0173.<\/p>\n<h2><span class=\"ez-toc-section\" id=\"Infliacija_tylus_karo_finansavimo_mokestis\"><\/span>Infliacija: tylus karo finansavimo mokestis<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h2>\n<p>Per de\u0161imtmet\u012f po konflikto prad\u017eios vartotoj\u0173 kain\u0173 lygis pakyla apie 62 proc. Palyginimui, nominali pinig\u0173 pasi\u016bla padid\u0117ja apie 67%, ta\u010diau real\u016bs pinig\u0173 liku\u010diai nesikei\u010dia. \u0160is modelis atitinka infliacin\u012f vald\u017eios sektoriaus deficito finansavim\u0105, o ne gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 kaupim\u0105. Taigi karas sukelia fiskalinio dominavimo re\u017eim\u0105: deficitas, monetizacija ir infliacija \u012fsilieja vienas \u012f kit\u0105.<\/p>\n<p><strong>2 pav<\/strong> Konflikto poveikis VKI ir pinig\u0173 pasi\u016blai<\/p>\n<p>Infliacija turi platesnes s\u0105naudas: ji suma\u017eina ribin\u0119 kapitalo gr\u0105\u017e\u0105, i\u0161kreipdama santykines kainas ir didina finansin\u012f pa\u017eeid\u017eiamum\u0105. Taip pat pastebime \u201eb\u0117gimo prie likvidumo\u201c efekt\u0105 \u2013 nam\u0173 \u016bkiai turi gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173, nepaisant didel\u0117s infliacijos, nes alternatyvos yra ribotos \u2013 tai sustiprina infliacinio finansavimo na\u0161t\u0105.<\/p>\n<p>Mes dokumentuojame didel\u012f nominal\u0173 nusid\u0117v\u0117jim\u0105 (vidutini\u0161kai daugiau nei 100 %) po karo, bet beveik jokio realaus nusid\u0117v\u0117jimo, o tai rei\u0161kia, kad visa kaina perkeliama \u012f vidaus ekonomik\u0105. Kadangi did\u017eioji dalis gamybos priemoni\u0173 yra importuojamos, j\u0173 savikaina vietine valiuta did\u0117ja, o tai atgraso nuo investicij\u0173. Einamosios s\u0105skaitos deficitas vis dar did\u0117ja, nepaisant silpnesn\u0117s valiutos. Vadinasi, nusid\u0117v\u0117jimas neskatina konkurencingumo; tai prisideda prie nuosmukio.<\/p>\n<h2><span class=\"ez-toc-section\" id=\"Politikos_pamokos_tikroji_karo_kaina\"><\/span>Politikos pamokos: tikroji karo kaina<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h2>\n<p>Pagrindinis dalykas yra toks: karo i\u0161laidos n\u0117ra laikini sutrikimai; jie yra dideli, patvar\u016bs ir daugiama\u010diai. Karai ne tik sunaikina kapital\u0105 ir infrastrukt\u016br\u0105; jie griauna pa\u010dius finansinius ir piniginius pagrindus, ant kuri\u0173 laikosi \u0161iuolaikin\u0117s ekonomikos.<\/p>\n<p>Politikos formuotojams, susiduriantiems su did\u0117jan\u010dia geopolitine rizika ir gr\u012f\u017eimu prie didel\u0117s karin\u0117s mobilizacijos, i\u0161skirti du dalykai:<\/p>\n<ul>\n<li>I\u0161laikyti patikimas fiskalines ir monetarines sistemas svarbu net \u2013 arba ypa\u010d \u2013 karo metu, nes karo palikimas priklauso nuo jo finansavimo.<\/li>\n<li>Rekonstrukcija n\u0117ra automatin\u0117: be galimyb\u0117s gauti kredit\u0105, stabili\u0173 institucij\u0173 ir \u012fperkam\u0173 gamybos priemoni\u0173, ekonomika gali i\u0161likti nuosmuk\u012f de\u0161imtmet\u012f ar ilgiau.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Trumpai tariant, karas gali baigtis sutartimis, bet jo ekonominiai randai i\u0161lieka ilgai. \u0160i\u0173 rand\u0173 i\u0161likimo pripa\u017einimas tur\u0117t\u0173 formuoti ir tai, kaip dirbame, ir kaip atsigauname po konflikto.<\/p>\n<h2><span class=\"ez-toc-section\" id=\"Nuorodos\"><\/span>Nuorodos<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h2>\n<p>Abadie, A ir J Gardeazabal (2003), \u201eKonflikto ekonomin\u0117s i\u0161laidos: Bask\u0173 kra\u0161to atvejo tyrimas\u201c, <em>Amerikos ekonomikos ap\u017evalga<\/em> 93(1): 113-132.<\/p>\n<p>Barro, RJ (1987), \u201eVyriausyb\u0117s i\u0161laidos, pal\u016bkan\u0173 normos, kainos ir biud\u017eeto deficitas JK, 1701\u20131918\u201c, <em>Monetarin\u0117s ekonomikos \u017eurnalas<\/em> 20(2): 221-247.<\/p>\n<p>Benmelech, E ir J Monteiro (2025), \u201eThe Economic Consequences of War\u201c, NBER darbo dokumentas Nr. 34123.<\/p>\n<p>Blattman, C ir E Miguel (2010), \u201ePilietinis karas\u201c, <em>Ekonomin\u0117s literat\u016bros \u017eurnalas<\/em> 48(1): 3-57.<\/p>\n<p>Cerra, V ir S Chaman Saxena (2008), \u201eAugimo dinamika: ekonomikos atsigavimo mitas\u201c, <em>Amerikos ekonomikos ap\u017evalga <\/em>98(1): 439-457.<\/p>\n<p>Collier, P (1999), \u201eApie pilietinio karo ekonomines pasekmes\u201c, <em>Oksfordo universiteto dokumentai<\/em> 51(1): 168-183.<\/p>\n<p>Federle, J, A Meier, GJ Muller, W Mutschler ir M Schularick (2024a), \u201eKaro ekonomini\u0173 i\u0161laid\u0173 \u017eem\u0117lapis\u201c, VoxEU.org, kovo 26 d.<\/p>\n<p>Federle, J, A Meier, GJ Muller, W Mutschler ir M Schularick (2024b), \u201eKaro kaina\u201c, Kylio darbo dokumentas<\/p>\n<p>Hall, GJ ir TJ Sargent (2014), \u201eFiskalin\u0117 diskriminacija trijuose karuose\u201c, <em>Monetarin\u0117s ekonomikos \u017eurnalas<\/em> 61: 148-166.<\/p>\n<p>Hall, GJ ir TJ Sargent (2022), \u201eTrys pasauliniai karai: fiskalin\u0117s ir pinigin\u0117s pasekm\u0117s\u201c, <em>Nacionalin\u0117s moksl\u0173 akademijos darbai <\/em>119(18).<\/p>\n<p>Harrison, M (red.) (1998), <em>Antrojo pasaulinio karo ekonomika: \u0161e\u0161i\u0173 did\u017ei\u0173j\u0173 valstybi\u0173 tarptautinis palyginimas<\/em>Cambridge University Press.<\/p>\n<p>Harrison, M (2023), \u201eEkonominis karas: dviej\u0173 pasaulini\u0173 kar\u0173 pamokos\u201c, VoxEU.org, spalio 10 d.<\/p>\n<p>Gorodnichenko, Y ir V Vasudevan (2025), \u201eRusijos agresijos (numatoma) kaina\u201c, VoxEU.org, liepos 27 d.<\/p>\n<\/p><\/div>\n<p><a href=\"https:\/\/cepr.org\/voxeu\/columns\/lasting-economic-scars-war\"> Nuoroda \u012f informacijos \u0161altin\u012f <\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Pasaulis v\u0117l telkiasi karui. Kariniai biud\u017eetai i\u0161augo iki nereg\u0117to lygio nuo \u0160altojo karo laik\u0173, kuriuos l\u0117m\u0117 Rusijos invazija \u012f Ukrain\u0105, atsinaujinusi \u012ftampa Vidurio Rytuose ir Ryt\u0173 Azijoje bei pla\u010diai paplit\u0119s \u012fsitikinimas, kad taikos nebegalima laikyti savaime suprantamu dalyku. Vyriausyb\u0117s stengiasi didinti i\u0161laidas gynybai ir taip susidurti su \u012ftemptais vie\u0161aisiais finansais, u\u017esispyrusia infliacija ir did\u0117jan\u010diomis pal\u016bkan\u0173&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[1864,1863,1462,3280],"class_list":["post-1547","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-pasaulio-ekonomikos-naujienos","tag-ekonominiai","tag-ilgalaikiai","tag-karo","tag-randai"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1547","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1547"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1547\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1547"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1547"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1547"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}