{"id":140,"date":"2024-08-13T22:17:02","date_gmt":"2024-08-13T22:17:02","guid":{"rendered":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2024\/08\/13\/igudes-bet-sunkiai-besiverciantis-migrantu-smegenu-svaistymo-dilema-europoje\/"},"modified":"2024-08-13T22:17:02","modified_gmt":"2024-08-13T22:17:02","slug":"igudes-bet-sunkiai-besiverciantis-migrantu-smegenu-svaistymo-dilema-europoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2024\/08\/13\/igudes-bet-sunkiai-besiverciantis-migrantu-smegenu-svaistymo-dilema-europoje\/","title":{"rendered":"\u012egud\u0119s, bet sunkiai besiver\u010diantis: migrant\u0173 \u201esmegen\u0173 \u0161vaistymo\u201c dilema Europoje"},"content":{"rendered":"<p> <br \/>\n<\/p>\n<div>\n<p>Socialin\u0117 ir ekonomin\u0117 imigrant\u0173 integracija Europoje yra tema, kuri dominuoja did\u017eiojoje politinio diskurso dalyje ir sulaukia ekonomist\u0173 bei socialini\u0173 mokslinink\u0173 susidom\u0117jimo. Imigrant\u0173 integracijos modeli\u0173 Europos darbo rinkose (Algan ir kt., 2010, Solmone ir Frattini 2022) ir \u0161vietimo sistemose (Carlana ir kt., 2022, Dustmann ir kt., 2012) supratimas ir \u012fvairi\u0173 politikos intervencij\u0173 vaidmuo \u0161iame procese ( Br\u00fccker ir kt., 2021, Gathmann ir Garbers 2023) yra ypa\u010d aktual\u016bs, atsi\u017evelgiant \u012f dabartin\u012f imigrant\u0173 \u0161eim\u0173 skai\u010di\u0173 Europoje.<\/p>\n<p>Nepaisant i\u0161\u0161\u016bki\u0173, kylan\u010di\u0173 d\u0117l dideli\u0173 santykinai \u017eemos kvalifikacijos prieglobs\u010dio pra\u0161ytoj\u0173 antpl\u016bd\u017ei\u0173 (Hasager ir kt., 2022, Rapoport 2023), kurie kartais i\u0161sakomi politin\u0117se diskusijose, imigracijos srautai taip pat gali b\u016bti galimyb\u0117 priiman\u010diosios \u0161alies ekonomikai. ir darbo rinkos (Borjas 2001, Amior 2024). Ypa\u010d politikos srityje imigracija i\u0161 ties\u0173 da\u017enai laikoma potencialiu sprendimu, bent jau trumpuoju ir vidutin\u0117s trukm\u0117s laikotarpiu, siekiant i\u0161spr\u0119sti \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 tr\u016bkumo problem\u0105. Pavyzd\u017eiui, Europos Komisijos Europos \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 darbotvark\u0117 siekia geriau nustatyti \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 tr\u016bkum\u0105 Europos darbo rinkoje ir i\u0161naudoti migracijos teikiamas galimybes. Taip pat naujajame Europos migracijos ir prieglobs\u010dio pakte numatytomis talent\u0173 partneryst\u0117mis siekiama skatinti tarptautin\u012f ES ir \u0161ali\u0173 partneri\u0173 judum\u0105, daugiausia d\u0117mesio skiriant geresniam darbo rinkos poreiki\u0173 ir \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 derinimui. Taip pat buvo \u012ftikinamai \u012frodyta, kad tokios \u0161alys kaip JAV sustiprino savo technologin\u0119 lyderyst\u0119 i\u0161 dalies d\u0117l u\u017esienio mokslinink\u0173 ir i\u0161rad\u0117j\u0173 ind\u0117lio.<\/p>\n<div id=\"ez-toc-container\" class=\"ez-toc-v2_0_82_2 counter-hierarchy ez-toc-counter ez-toc-grey ez-toc-container-direction\">\n<div class=\"ez-toc-title-container\">\n<p class=\"ez-toc-title\" style=\"cursor:inherit\">Turinys;<\/p>\n<span class=\"ez-toc-title-toggle\"><a href=\"#\" class=\"ez-toc-pull-right ez-toc-btn ez-toc-btn-xs ez-toc-btn-default ez-toc-toggle\" aria-label=\"Toggle Table of Content\"><span class=\"ez-toc-js-icon-con\"><span class=\"\"><span class=\"eztoc-hide\" style=\"display:none;\">Toggle<\/span><span class=\"ez-toc-icon-toggle-span\"><svg style=\"fill: #999;color:#999\" xmlns=\"http:\/\/www.w3.org\/2000\/svg\" class=\"list-377408\" width=\"20px\" height=\"20px\" viewBox=\"0 0 24 24\" fill=\"none\"><path d=\"M6 6H4v2h2V6zm14 0H8v2h12V6zM4 11h2v2H4v-2zm16 0H8v2h12v-2zM4 16h2v2H4v-2zm16 0H8v2h12v-2z\" fill=\"currentColor\"><\/path><\/svg><svg style=\"fill: #999;color:#999\" class=\"arrow-unsorted-368013\" xmlns=\"http:\/\/www.w3.org\/2000\/svg\" width=\"10px\" height=\"10px\" viewBox=\"0 0 24 24\" version=\"1.2\" baseProfile=\"tiny\"><path d=\"M18.2 9.3l-6.2-6.3-6.2 6.3c-.2.2-.3.4-.3.7s.1.5.3.7c.2.2.4.3.7.3h11c.3 0 .5-.1.7-.3.2-.2.3-.5.3-.7s-.1-.5-.3-.7zM5.8 14.7l6.2 6.3 6.2-6.3c.2-.2.3-.5.3-.7s-.1-.5-.3-.7c-.2-.2-.4-.3-.7-.3h-11c-.3 0-.5.1-.7.3-.2.2-.3.5-.3.7s.1.5.3.7z\"\/><\/svg><\/span><\/span><\/span><\/a><\/span><\/div>\n<nav><ul class='ez-toc-list ez-toc-list-level-1 ' ><li class='ez-toc-page-1 ez-toc-heading-level-2'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-1\" href=\"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2024\/08\/13\/igudes-bet-sunkiai-besiverciantis-migrantu-smegenu-svaistymo-dilema-europoje\/#Aukstaji_issilavinima_turinciu_imigrantu_dalis_Europoje_yra_panasi_i_vietiniu_taciau_ju_isidarbinimo_tikimybe_nera\" >Auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 turin\u010di\u0173 imigrant\u0173 dalis Europoje yra pana\u0161i \u012f vietini\u0173, ta\u010diau j\u0173 \u012fsidarbinimo tikimyb\u0117 n\u0117ra<\/a><\/li><li class='ez-toc-page-1 ez-toc-heading-level-2'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-2\" href=\"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2024\/08\/13\/igudes-bet-sunkiai-besiverciantis-migrantu-smegenu-svaistymo-dilema-europoje\/#Per_didelis_nevietiniu_darbuotoju_issilavinimas\" >Per didelis nevietini\u0173 darbuotoj\u0173 i\u0161silavinimas<\/a><\/li><li class='ez-toc-page-1 ez-toc-heading-level-2'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-3\" href=\"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2024\/08\/13\/igudes-bet-sunkiai-besiverciantis-migrantu-smegenu-svaistymo-dilema-europoje\/#Nuorodos\" >Nuorodos<\/a><\/li><\/ul><\/nav><\/div>\n<h2><span class=\"ez-toc-section\" id=\"Aukstaji_issilavinima_turinciu_imigrantu_dalis_Europoje_yra_panasi_i_vietiniu_taciau_ju_isidarbinimo_tikimybe_nera\"><\/span>Auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 turin\u010di\u0173 imigrant\u0173 dalis Europoje yra pana\u0161i \u012f vietini\u0173, ta\u010diau j\u0173 \u012fsidarbinimo tikimyb\u0117 n\u0117ra<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h2>\n<p>Neseniai paskelbtoje ataskaitoje (Frattini ir Dalmonte, 2024) i\u0161analizavome auk\u0161to i\u0161silavinimo imigrant\u0173 integracij\u0105 \u012f Europos darbo rinkas. Prie\u0161ingai nei \u012fprasta, imigrant\u0173, turin\u010di\u0173 universitetin\u012f i\u0161silavinim\u0105 (32 %), procentas Europoje yra pana\u0161us \u012f vietini\u0173 gyventoj\u0173 (34 %). Ta\u010diau tarp \u0161ali\u0173 yra dideli\u0173 skirtum\u0173. \u012edomu tai, kad imigrant\u0173 ir vietini\u0173 gyventoj\u0173, turin\u010di\u0173 universitetin\u012f i\u0161silavinim\u0105, procentas stipriai koreliuoja kiekvienoje \u0161alyje: kur vietiniai gyventojai yra labiau i\u0161silavin\u0119, taip pat ir imigrantai, ir atvirk\u0161\u010diai (1 pav.).<\/p>\n<p><strong>1 pav<\/strong> Imigrant\u0173 ir vietini\u0173 gyventoj\u0173, turin\u010di\u0173 auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105, procentas<\/p>\n<p>Ta\u010diau auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 turintys imigrantai Europoje atsilieka nuo pana\u0161aus i\u0161silavinimo vietini\u0173 pagal \u012fsidarbinimo tikimyb\u0119 (2 pav.). Did\u017eiausias atotr\u016bkis tarp imigrant\u0173, \u012fgijusi\u0173 universitetin\u012f i\u0161silavinim\u0105 u\u017esienyje: j\u0173 \u012fsidarbinimo tikimyb\u0117 yra 15,6 procentinio punkto ma\u017eesn\u0117 nei auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 turin\u010di\u0173 vietini\u0173 gyventoj\u0173 (88,5 %). \u0160io skirtumo negalima paai\u0161kinti abiej\u0173 grupi\u0173 am\u017eiaus ir lyties skirtumais. I\u0161 ties\u0173, net ir \u012fvertinus tokius skirtumus, \u012fsidarbinimo tikimyb\u0117s skirtumas padid\u0117ja iki 16,5 procentinio punkto (oran\u017ein\u0117 juosta 2 paveiksle).<\/p>\n<p>38 % pirmos kartos auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 turin\u010di\u0173 imigrant\u0173, \u012fgijusi\u0173 universitetin\u012f i\u0161silavinim\u0105 \u0161alyje, kurioje \u0161iuo metu gyvena, \u012fsidarbinimo tikimyb\u0117s skirtumas yra ma\u017eesnis, bet vis dar egzistuoja (apie 4 procentinius punktus, kurie did\u0117ja iki 5 procentini\u0173 punkt\u0173, kai priimami \u012f am\u017eiaus ir lyties skirtumai). Pasteb\u0117tina, kad net universitetin\u012f i\u0161silavinim\u0105 turintys antrosios kartos imigrantai, ty gim\u0119 imigrant\u0173 t\u0117v\u0173 vaikai, turi ma\u017eesn\u0119 \u012fsidarbinimo tikimyb\u0119 nei pana\u0161aus i\u0161silavinimo vietini\u0173 t\u0117v\u0173 palikuonys.<\/p>\n<p><strong>2 pav<\/strong> Migrant\u0173 ir vietini\u0173 gyventoj\u0173, turin\u010di\u0173 auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105, \u012fsidarbinimo tikimyb\u0117s skirtumai pagal i\u0161silavinimo \u0161al\u012f<\/p>\n<h2><span class=\"ez-toc-section\" id=\"Per_didelis_nevietiniu_darbuotoju_issilavinimas\"><\/span>Per didelis nevietini\u0173 darbuotoj\u0173 i\u0161silavinimas<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h2>\n<p>U\u017eimtumo tikimyb\u0117s skirtumai n\u0117ra vienintelis bausmi\u0173 \u0161altinis auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 turintiems imigrantams Europos darbo rinkose. Ties\u0105 sakant, net ir tiems, kurie turi darb\u0105, tikimyb\u0117, kad imigrantas, turintis u\u017esienio auk\u0161t\u0105j\u012f universitetin\u012f i\u0161silavinim\u0105, dirbs auk\u0161tos kvalifikacijos reikalaujan\u010di\u0105 profesij\u0105 (ty profesij\u0105 pagal Tarptautinio standartinio profesij\u0173 klasifikatoriaus 1, 2 arba 3 pagrindin\u0117s grup\u0117s profesij\u0105) 20 procentini\u0173 punkt\u0173 ma\u017eesnis nei pana\u0161iam vietiniam gyventojui (kuri\u0173 tikimyb\u0117 dirbti auk\u0161tos kvalifikacijos profesij\u0105 yra 81%). Net tarp imigrant\u0173, \u012fgijusi\u0173 auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 priiman\u010diojoje \u0161alyje, tikimyb\u0117 tur\u0117ti auk\u0161tos kvalifikacijos darb\u0105 yra 1,4 procentinio punkto ma\u017eesn\u0117 nei pana\u0161i\u0173 vietini\u0173 gyventoj\u0173.<\/p>\n<p>Taip pat galime kiekybi\u0161kai \u012fvertinti darbuotoj\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 ir j\u0173 profesij\u0173 neatitikim\u0105, matuodami j\u0173 \u201eperd\u0117t\u0105 i\u0161silavinim\u0105\u201c. Asmen\u012f apibr\u0117\u017eiame kaip per daug i\u0161silavinus\u012f, jei jo i\u0161silavinimas yra auk\u0161tesnis nei tos pa\u010dios profesijos, am\u017eiaus grup\u0117s ir gyvenamosios \u0161alies vietini\u0173 darbuotoj\u0173 modalin\u0117 (ty da\u017eniausia) i\u0161silavinimo kvalifikacija. Pagal \u0161\u012f apibr\u0117\u017eim\u0105 38,5 % vietini\u0173 gyventoj\u0173, turin\u010di\u0173 auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 Europoje, yra per daug i\u0161silavin\u0119. Ta\u010diau \u0161i dalis yra \u017eymiai didesn\u0117 tarp nevietini\u0173, turin\u010di\u0173 lygiavert\u012f i\u0161silavinim\u0105, ypa\u010d jei jie turi i\u0161silavinim\u0105 u\u017esienyje. Ties\u0105 sakant, migrantai, turintys u\u017esienio diplomus, turi 22 procentiniais punktais didesn\u0119 tikimyb\u0119 \u012fgyti per daug i\u0161silavinim\u0105 nei vietiniai gyventojai. \u0160is skirtumas yra gerokai ma\u017eesnis, nors ir ne nulis (2,5 procentinio punkto) tiems, kurie turi \u0161alies auk\u0161t\u0105j\u0105 kvalifikacij\u0105.<\/p>\n<p>Viena i\u0161 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l u\u017esienyje i\u0161silavin\u0119 migrantai turi tok\u012f auk\u0161t\u0105 i\u0161silavinim\u0105, palyginti su pana\u0161aus i\u0161silavinimo vietiniais gyventojais, gali b\u016bti ta, kad jiems tr\u016bksta tam tikr\u0173 konkre\u010diai \u0161aliai skirt\u0173 \u017emogi\u0161kojo kapitalo aspekt\u0173, pavyzd\u017eiui, kalbos \u012fg\u016bd\u017ei\u0173. Jei taip yra, per didelis i\u0161silavinimas tur\u0117t\u0173 ma\u017e\u0117ti laikui, praleistam priiman\u010dioje \u0161alyje.<\/p>\n<p>3 paveiksle parodyta, kaip per daug met\u0173 nuo migracijos kinta imigrant\u0173 ir vietini\u0173 gyventoj\u0173 per didelio i\u0161silavinimo tikimyb\u0117. Nors toki\u0105 analiz\u0119 reik\u0117t\u0173 interpretuoti atsargiai \u2013 lyginame ne tuos pa\u010dius imigrantus skirtingais laiko momentais, o imigrantus, kurie sve\u010dioje \u0161alyje buvo skirtingu laikotarpiu ir kuriuos stebime tuo pa\u010diu momentu \u2013 paveiksl\u0117lyje n\u0117ra rodo, kad per didelio i\u0161silavinimo skirtumas laikui b\u0117gant ma\u017e\u0117ja. Vietoj to, jei kas, skirtumas tarp imigrant\u0173, kurie priiman\u010diojoje \u0161alyje i\u0161buvo ilgiau, did\u0117ja (tai tikriausiai nulemta \u0161iuo metu did\u0117jan\u010dios \u012fsidarbinimo tikimyb\u0117s). Taigi \u0161is grafikas rodo, kad kalbini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 (ar kit\u0173 konkre\u010diai \u0161aliai b\u016bding\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173) tr\u016bkumas grei\u010diausiai n\u0117ra pagrindin\u0117 prie\u017eastis, kod\u0117l imigrantai yra labiau i\u0161silavin\u0119 nei vietiniai gyventojai.<\/p>\n<p><strong>3 pav<\/strong> U\u017esienyje i\u0161silavinusi\u0173 imigrant\u0173 ir auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 turin\u010di\u0173 vietini\u0173 gyventoj\u0173 per didelio i\u0161silavinimo tikimyb\u0117s skirtumas pagal metus nuo migracijos<\/p>\n<p>Kita galima nuolatinio auk\u0161to per didelio i\u0161silavinimo lygio prie\u017eastis yra ta, kad tai, k\u0105 oficialiai vertiname kaip per didel\u012f i\u0161silavinim\u0105, gali tiksliai neatspind\u0117ti faktinio darbuotoj\u0173 veiksming\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 atotr\u016bkio. Tok\u012f neteising\u0105 vertinim\u0105 gali lemti imigrant\u0173 kilm\u0117s \u0161ali\u0173 ir juos priiman\u010di\u0173 \u0161ali\u0173 \u0161vietimo kokyb\u0117s skirtumai.<\/p>\n<p>Nor\u0117dami \u012fvertinti \u0161io alternatyvaus paai\u0161kinimo patikimum\u0105, naudojame duomenis apie mokykl\u0173 kokyb\u0119 visame pasaulyje i\u0161 suderint\u0173 mokymosi rezultat\u0173 duomen\u0173 rinkinio (Angrist ir kt., 2021). 4 paveiksle parodyta, kad i\u0161 ties\u0173 daugumoje Europos \u0161ali\u0173 auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 turintys migrantai yra i\u0161 \u0161ali\u0173, kuri\u0173 i\u0161silavinimo kokyb\u0117 prastesn\u0117 nei j\u0173 paskirties \u0161alyje. Skirtumas did\u017eiausias Danijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Nyderlanduose, o ma\u017eesnis ar net teigiamas skirtumas tokiose \u0161alyse kaip Latvija ir Norvegija.\n<\/p>\n<p><strong>4 pav <\/strong>Vidutinis auk\u0161to i\u0161silavinimo migrant\u0173 gyvenamosios vietos ir kilm\u0117s \u0161alies \u0161vietimo kokyb\u0117s skirtumas (suderinti mokymosi rezultatai)<\/p>\n<p>5 paveiksle mes naudojame Gelbacho skaidym\u0105, kad suskirstytume imigrant\u0173 ir vietini\u0173 gyventoj\u0173 per didelio i\u0161silavinimo skirtum\u0105 \u012f komponent\u0105, paai\u0161kint\u0105 individualiomis ypatyb\u0117mis (pvz., am\u017eiumi ir lytimi), kuri gali b\u016bti siejama su \u0161vietimo kokyb\u0117s skirtumais \u0161alyse. kilm\u0117s ir likutinis komponentas. Nors \u0161vietimo kokyb\u0117s skirtumai yra svarb\u016bs, 5 paveiksle matyti, kad jie negali paai\u0161kinti daugiau nei apie 13 % bendro skirtumo.<\/p>\n<p><strong>5 pav<\/strong> Migrant\u0173 ir vietini\u0173 gyventoj\u0173 per didelio i\u0161silavinimo skirtumo skaidymas: individuali\u0173 savybi\u0173 ir \u0161vietimo kokyb\u0117s vaidmuo<\/p>\n<p>\u0160ie \u012frodymai rodo, kad labai \u0161vaistomi \u012fg\u016bd\u017eiai, kurie gali b\u016bti naudingi Europos darbo rinkai, bet n\u0117ra veiksmingai naudojami. \u0160is neatitikimas turi dideli\u0173 pasekmi\u0173 ne tik imigrantams, bet ir priiman\u010diosioms \u0161alims, atsi\u017evelgiant \u012f \u017emogi\u0161kojo kapitalo svarb\u0105 ekonomikos augimui. Dauguma politini\u0173 debat\u0173 apie migracij\u0105 Europoje da\u017eniausiai sukasi apie humanitarinius klausimus ir daugiausia \u017eemos kvalifikacijos migracijos valdym\u0105. Ta\u010diau \u0161iuo metu Europoje esantys imigrantai jau turi vidutini\u0161kai auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105, kuris yra pana\u0161us \u012f ES vietini\u0173 gyventoj\u0173, bet da\u017enai n\u0117ra tinkamai panaudotas produktyviai.<\/p>\n<p>Tokiomis aplinkyb\u0117mis steb\u0117tina, kad ES imigracijos politikos darbotvark\u0117je n\u0117ra pla\u010diau \u012fvardijamos tokio \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 \u0161vaistymo prie\u017eastys, pvz., diskriminacija priimant \u012f darb\u0105, u\u017esienyje \u012fgyt\u0173 kvalifikacij\u0173 ir veiksmingos integracijos politikos nepripa\u017einimas ir socialiniai tinklai \u2013 ir tikslin\u0117s politikos, kuri veiksmingai leist\u0173 Europai i\u0161naudoti vis\u0105 savo \u012fvairios darbo j\u0117gos potencial\u0105 ir i\u0161vengti vertingo \u017emogi\u0161kojo kapitalo \u0161vaistymo, k\u016brim\u0105.<\/p>\n<h2><span class=\"ez-toc-section\" id=\"Nuorodos\"><\/span>Nuorodos<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h2>\n<p>Algan, Y, C Dustmann, A Glitz ir A Manning (2010), \u201ePirmosios ir antrosios kartos imigrant\u0173 ekonomin\u0117 pad\u0117tis Pranc\u016bzijoje, Vokietijoje ir JK\u201c, <em>Ekonomikos \u017eurnalas <\/em>120(542): F4\u2013F30.<\/p>\n<p>Amior, M (2024), \u201eImigracijos ind\u0117lis \u012f vietos darbo rinkos prisitaikym\u0105\u201c, <em>Darbo ekonomikos \u017eurnalas<\/em>b\u016bsimas.<\/p>\n<p>Angrist, N, S Djankov, PK Goldberg ir HA Patrinos (2021), \u201e\u017dmogi\u0161kojo kapitalo matavimas naudojant globalius mokymosi duomenis\u201c, <em>Gamta<\/em>.<\/p>\n<p>Borjas, GJ (2001), \u201eAr imigracija tepa darbo rinkos ratus?\u201c, <em>Brookings Papers on Economic Activity<\/em> 2001(1): 69\u2013133.<\/p>\n<p>Br\u00fccker, H, A Glitz, A Lerche ir A Romiti (2021), \u201eProfesijos pripa\u017einimas ir imigrant\u0173 darbo rinkos rezultatai\u201c, <em>Darbo ekonomikos \u017eurnalas <\/em>39(2): 497\u2013525.<\/p>\n<p>Carlana, M, E La Ferrara ir P Pinotti (2022), \u201eTikslai ir spragos: imigrant\u0173 vaik\u0173 \u0161vietimo karjera\u201c, <em>Ekonometrija<\/em> 90 (1): 1\u201329.<\/p>\n<p>Dustmann, C, T Frattini ir G Lanzara (2012), \u201eAntros kartos imigrant\u0173 i\u0161silavinimas: tarptautinis palyginimas\u201c, <em>Ekonomin\u0117 politika <\/em>27(69): 143\u201385.<\/p>\n<p>Frattini, T ir A Dalmonte (2024 m.), <em>Imigrant\u0173 integracija Europoje<\/em>8-oji migracijos observatorijos ataskaita, Centro Studi Luca d&#8217;Agliano ir Collegio Carlo Alberto.<\/p>\n<p>Gathmann, C ir J Garbers (2023), \u201ePilieti\u0161kumas ir integracija\u201c, <em>Darbo ekonomika <\/em>82: 102343.<\/p>\n<p>Hasager, L, G Peri ir M Foged (2022), \u201c<a href=\"https:\/\/cepr.org\/voxeu\/columns\/language-training-and-placement-strong-labour-markets-promote-refugees-long-run\">Kalb\u0173 mokymas ir \u012fsidarbinimas stipriose darbo rinkose skatina ilgalaik\u0119 pab\u0117g\u0117li\u0173 ekonomin\u0119 integracij\u0105<\/a>\u201c, VoxEU.org, gruod\u017eio 11 d.<\/p>\n<p>Rapoport, H (2023), \u201c<a href=\"https:\/\/cepr.org\/voxeu\/columns\/labour-market-access-ukrainian-refugees\">Ukrainos pab\u0117g\u0117li\u0173 patekimas \u012f darbo rink\u0105<\/a>\u201c, VoxEU.org, sausio 9 d.<\/p>\n<p>Solmone, a\u0161 ir T Frattini (2022), \u201c<a href=\"https:\/\/cepr.org\/voxeu\/columns\/labour-market-disadvantages-immigrant-women\">Nepalankios darbo rinkos s\u0105lygos moterims imigrant\u0117ms<\/a>\u201c, VoxEU.org, kovo 30 d.<\/p>\n<\/p><\/div>\n<p><br \/>\n<br \/><a href=\"https:\/\/cepr.org\/voxeu\/columns\/skilled-struggling-brain-waste-dilemma-migrants-europe\">Source link <\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Socialin\u0117 ir ekonomin\u0117 imigrant\u0173 integracija Europoje yra tema, kuri dominuoja did\u017eiojoje politinio diskurso dalyje ir sulaukia ekonomist\u0173 bei socialini\u0173 mokslinink\u0173 susidom\u0117jimo. Imigrant\u0173 integracijos modeli\u0173 Europos darbo rinkose (Algan ir kt., 2010, Solmone ir Frattini 2022) ir \u0161vietimo sistemose (Carlana ir kt., 2022, Dustmann ir kt., 2012) supratimas ir \u012fvairi\u0173 politikos intervencij\u0173 vaidmuo \u0161iame procese (&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-140","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-pasaulio-ekonomikos-naujienos"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/140","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=140"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/140\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=140"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=140"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=140"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}