{"id":128,"date":"2024-08-11T22:08:17","date_gmt":"2024-08-11T22:08:17","guid":{"rendered":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2024\/08\/11\/itraukiantis-darbo-jegos-dalyvavimas-gali-pakeisti-ekonomines-visuomenes-senejimo-pasekmes\/"},"modified":"2024-08-11T22:08:17","modified_gmt":"2024-08-11T22:08:17","slug":"itraukiantis-darbo-jegos-dalyvavimas-gali-pakeisti-ekonomines-visuomenes-senejimo-pasekmes","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2024\/08\/11\/itraukiantis-darbo-jegos-dalyvavimas-gali-pakeisti-ekonomines-visuomenes-senejimo-pasekmes\/","title":{"rendered":"\u012etraukiantis darbo j\u0117gos dalyvavimas gali pakeisti ekonomines visuomen\u0117s sen\u0117jimo pasekmes"},"content":{"rendered":"<p> <br \/>\n<\/p>\n<div>\n<p>Pastaraisiais metais su gyventoj\u0173 sen\u0117jimu susij\u0119 demografiniai poky\u010diai k\u0117l\u0117 didel\u012f ekonomin\u012f susir\u016bpinim\u0105, ypa\u010d i\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse. Did\u0117jant vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 skai\u010diui, vis labiau pablog\u0117ja pusiausvyra tarp ekonomi\u0161kai aktyvi\u0173 ir priklausom\u0173 gyventoj\u0173 sluoksni\u0173. Tai kelia dideli\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 darbo rinkoms, socialin\u0117s apsaugos sistemoms ir bendram ekonomikos stabilumui. JAV senatv\u0117s priklausomyb\u0117s santykis (ty 65 met\u0173 ir vyresni\u0173 asmen\u0173 procentas, palyginti su 20\u201364 met\u0173 am\u017eiaus asmenimis) 2022 m. buvo 30,4 %, o iki 2050 m. prognozuojama, kad jis padid\u0117s iki 40,4 % (2023 m. EBPO). Nors \u0161i raida yra palankesn\u0117 nei kitose i\u0161sivys\u010diusiose ekonomikose, tokiose kaip Japonija, Vokietija ar net Kinija (kur tikimasi, kad rodiklis per t\u0105 pat\u012f laikotarp\u012f padid\u0117s nuo 19,4 % iki 47,5 %), JAV turi nema\u017e\u0105 pager\u0117jimo potencial\u0105 keliose \u0161alyse. pagarba.<\/p>\n<div id=\"ez-toc-container\" class=\"ez-toc-v2_0_82_2 counter-hierarchy ez-toc-counter ez-toc-grey ez-toc-container-direction\">\n<div class=\"ez-toc-title-container\">\n<p class=\"ez-toc-title\" style=\"cursor:inherit\">Turinys;<\/p>\n<span class=\"ez-toc-title-toggle\"><a href=\"#\" class=\"ez-toc-pull-right ez-toc-btn ez-toc-btn-xs ez-toc-btn-default ez-toc-toggle\" aria-label=\"Toggle Table of Content\"><span class=\"ez-toc-js-icon-con\"><span class=\"\"><span class=\"eztoc-hide\" style=\"display:none;\">Toggle<\/span><span class=\"ez-toc-icon-toggle-span\"><svg style=\"fill: #999;color:#999\" xmlns=\"http:\/\/www.w3.org\/2000\/svg\" class=\"list-377408\" width=\"20px\" height=\"20px\" viewBox=\"0 0 24 24\" fill=\"none\"><path d=\"M6 6H4v2h2V6zm14 0H8v2h12V6zM4 11h2v2H4v-2zm16 0H8v2h12v-2zM4 16h2v2H4v-2zm16 0H8v2h12v-2z\" fill=\"currentColor\"><\/path><\/svg><svg style=\"fill: #999;color:#999\" class=\"arrow-unsorted-368013\" xmlns=\"http:\/\/www.w3.org\/2000\/svg\" width=\"10px\" height=\"10px\" viewBox=\"0 0 24 24\" version=\"1.2\" baseProfile=\"tiny\"><path d=\"M18.2 9.3l-6.2-6.3-6.2 6.3c-.2.2-.3.4-.3.7s.1.5.3.7c.2.2.4.3.7.3h11c.3 0 .5-.1.7-.3.2-.2.3-.5.3-.7s-.1-.5-.3-.7zM5.8 14.7l6.2 6.3 6.2-6.3c.2-.2.3-.5.3-.7s-.1-.5-.3-.7c-.2-.2-.4-.3-.7-.3h-11c-.3 0-.5.1-.7.3-.2.2-.3.5-.3.7s.1.5.3.7z\"\/><\/svg><\/span><\/span><\/span><\/a><\/span><\/div>\n<nav><ul class='ez-toc-list ez-toc-list-level-1 ' ><li class='ez-toc-page-1 ez-toc-heading-level-2'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-1\" href=\"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2024\/08\/11\/itraukiantis-darbo-jegos-dalyvavimas-gali-pakeisti-ekonomines-visuomenes-senejimo-pasekmes\/#Darbo_jegos_dalyvavimas_ir_nelygybe\" >Darbo j\u0117gos dalyvavimas ir nelygyb\u0117<\/a><\/li><li class='ez-toc-page-1 ez-toc-heading-level-2'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-2\" href=\"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2024\/08\/11\/itraukiantis-darbo-jegos-dalyvavimas-gali-pakeisti-ekonomines-visuomenes-senejimo-pasekmes\/#Kiekybiskai_ivertinant_galima_spragu_panaikinimo_poveiki_busimai_darbo_pasiulai\" >Kiekybi\u0161kai \u012fvertinant galim\u0105 sprag\u0173 panaikinimo poveik\u012f b\u016bsimai darbo pasi\u016blai<\/a><ul class='ez-toc-list-level-6' ><li class='ez-toc-heading-level-6'><ul class='ez-toc-list-level-6' ><li class='ez-toc-heading-level-6'><ul class='ez-toc-list-level-6' ><li class='ez-toc-heading-level-6'><ul class='ez-toc-list-level-6' ><li class='ez-toc-heading-level-6'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-3\" href=\"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2024\/08\/11\/itraukiantis-darbo-jegos-dalyvavimas-gali-pakeisti-ekonomines-visuomenes-senejimo-pasekmes\/#Pastabos_Boheim_ir_kt_2024_imituotos_vertes_pagristos_microWELT_Baziniame_scenarijuje_numatoma_kad_iki_2060_m_darbo_jega_padides_272_mln\" >Pastabos: B\u00f6heim ir kt. (2024), imituotos vert\u0117s, pagr\u012fstos microWELT. Baziniame scenarijuje numatoma, kad iki 2060 m. darbo j\u0117ga padid\u0117s 27,2 mln.<\/a><\/li><li class='ez-toc-page-1 ez-toc-heading-level-6'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-4\" href=\"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2024\/08\/11\/itraukiantis-darbo-jegos-dalyvavimas-gali-pakeisti-ekonomines-visuomenes-senejimo-pasekmes\/#Pastabos_Boheim_ir_kt_2024_imituotos_vertes_pagristos_microWELT\" >Pastabos: B\u00f6heim ir kt. (2024), imituotos vert\u0117s, pagr\u012fstos microWELT.<\/a><\/li><\/ul><\/li><\/ul><\/li><\/ul><\/li><\/ul><\/li><li class='ez-toc-page-1 ez-toc-heading-level-2'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-5\" href=\"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2024\/08\/11\/itraukiantis-darbo-jegos-dalyvavimas-gali-pakeisti-ekonomines-visuomenes-senejimo-pasekmes\/#Inkliuzinis_dalyvavimas_kaip_strategija_pries_senejima\" >Inkliuzinis dalyvavimas kaip strategija prie\u0161 sen\u0117jim\u0105<\/a><\/li><li class='ez-toc-page-1 ez-toc-heading-level-2'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-6\" href=\"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2024\/08\/11\/itraukiantis-darbo-jegos-dalyvavimas-gali-pakeisti-ekonomines-visuomenes-senejimo-pasekmes\/#Nuorodos\" >Nuorodos<\/a><\/li><\/ul><\/nav><\/div>\n<h2><span class=\"ez-toc-section\" id=\"Darbo_jegos_dalyvavimas_ir_nelygybe\"><\/span>Darbo j\u0117gos dalyvavimas ir nelygyb\u0117<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h2>\n<p>Pirma, aktyvumo rodikliai keit\u0117si ne taip palankiai nei daugumoje kit\u0173 pramoniniu po\u017ei\u016briu i\u0161sivys\u010diusi\u0173 \u0161ali\u0173: EBPO duomenys rodo, kad 15 met\u0173 ir vyresni\u0173 gyventoj\u0173 JAV darbo j\u0117gos aktyvumo lygis (LFPR) labai suma\u017e\u0117jo 2000\u20132015 m., o v\u0117liau atsigavo tik i\u0161 dalies. , o daugumos kit\u0173 ekonomi\u0161kai i\u0161sivys\u010diusi\u0173 \u0161ali\u0173 LFPR nuolat did\u0117jo (OECD 2023). 2022 m. am\u017eiaus grup\u0117je nuo 25 iki 64 met\u0173 JAV LFPR buvo gerokai ma\u017eesnis u\u017e pramonini\u0173 \u0161ali\u0173 ir ES \u0161ali\u0173 vidurk\u012f (atitinkamai 78,1 %, palyginti su 81,9 % ir 81,2 %).<\/p>\n<p>Antra, JAV b\u016bdinga didel\u0117 darbo rinkos rezultat\u0173 nelygyb\u0117 pagal gyventoj\u0173 grupes. Daugyb\u0117 tyrim\u0173 parod\u0117, kad yra dideli ir nuolatiniai u\u017eimtumo ir pajam\u0173 skirtumai tarp rasini\u0173 \/ etnini\u0173 grupi\u0173, tarp ly\u010di\u0173, taip pat tarp \u017emoni\u0173 su negalia ir be jos (Daly ir kt., 2020, Baumberg Geiger ir kt., 2019, Collins ir Michaelas 2017). Pastaruoju metu vis daugiau d\u0117mesio skiriama tirti, kaip ras\u0117\/etnin\u0117 priklausomyb\u0117 ir lytis susikerta arba s\u0105veikauja, kad paveikt\u0173 darbo rinkos rezultatus (Autor ir kt., 2019, Chavez ir kt., 2022, Moen ir kt., 2022). Ma\u017eesnis tam tikr\u0173 grupi\u0173 dalyvavimo lygis rodo ne tik prarast\u0105 ekonomin\u012f potencial\u0105, bet ir gilesn\u0119 socialin\u0119 nelygyb\u0119. Tai apima tai, kad yra dideli\u0173 sveikatos ir ilgaam\u017ei\u0161kumo skirtum\u0173 pagal i\u0161silavinim\u0105, ras\u0119 \/ etnin\u0119 kilm\u0119 arba lyt\u012f (Berger ir kt., 2022, Berkman ir Truesdale, 2022).<\/p>\n<p>Nuo 1990 m., siekdamos i\u0161spr\u0119sti demografinio disbalanso problem\u0105, daugelis \u0161ali\u0173 padidino teisin\u012f pensin\u012f am\u017ei\u0173 ir suma\u017eino pensij\u0173 sistem\u0173 dosnum\u0105. Pensij\u0173 politika gali prisid\u0117ti prie socialin\u0117s apsaugos sistem\u0173 tvarumo u\u017etikrinimo, ta\u010diau vien ji neu\u017ekirs kelio santykiniam darbo j\u0117gos dyd\u017eiui senstan\u010diose visuomen\u0117se ma\u017e\u0117ti (Geppert ir Boulhol, 2018). Politika, skatinanti gyventoj\u0173, ypa\u010d vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173, taip pat moter\u0173 ir kit\u0173 ma\u017eesnio aktyvumo grupi\u0173 dalyvavim\u0105 darbo rinkoje, gali labai pad\u0117ti su\u0161velninti demografini\u0173 poky\u010di\u0173 poveik\u012f (Juhn ir Potter 2006, Perez-Arce ir Prados). 2021).<\/p>\n<h2><span class=\"ez-toc-section\" id=\"Kiekybiskai_ivertinant_galima_spragu_panaikinimo_poveiki_busimai_darbo_pasiulai\"><\/span>Kiekybi\u0161kai \u012fvertinant galim\u0105 sprag\u0173 panaikinimo poveik\u012f b\u016bsimai darbo pasi\u016blai<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h2>\n<p>Neseniai paskelbtame dokumente (B\u00f6heim ir kt., 2024) mes prognozuojame b\u016bsim\u0105 darbo j\u0117g\u0105 JAV, atsi\u017evelgdami \u012f didel\u0119 gyventoj\u0173 grupi\u0173 nelygyb\u0119. Intersekcionalumo tyrimai pabr\u0117\u017eia, kad ras\u0117s ir lyties deriniai kartu formuoja socialin\u0119 ir ekonomin\u0119 tapatyb\u0119 ir kad \u0161ie deriniai sukuria i\u0161skirtines kli\u016btis ir galimybes (Browne ir Misra 2003). Pavyzd\u017eiui, ispan\u0173 vyr\u0173 LFPR daugumoje am\u017eiaus grupi\u0173 yra artimas daugumos ne ispan\u0173 balt\u0173j\u0173 gyventoj\u0173 skai\u010diui. Ta\u010diau ispan\u0173 moter\u0173, vyresni\u0173 nei 25 met\u0173 am\u017eiaus, rodikliai yra ma\u017eesni nei daugumos gyventoj\u0173 ir daugumos kit\u0173 ma\u017eum\u0173 grupi\u0173. Tarpsekciniai skirtumai taip pat pastebimi atsi\u017evelgiant \u012f kitus darbo rinkos rezultatus, pavyzd\u017eiui, juod\u0173j\u0173 ir balt\u0173j\u0173 pajam\u0173 skirtumas yra visi\u0161kai nulemtas vyr\u0173, o ne moter\u0173 rezultat\u0173 skirtum\u0173 (Porter ir kt., 2018).<\/p>\n<p>Atsi\u017evelgus \u012f tai, kaip susipyn\u0119 skirtingi stratifikacijos matmenys, yra palanku atlikti niuansesn\u0119 ir tikslesn\u0119 darbo rinkos dinamikos analiz\u0119 (Moen ir kt. 2022, Paul ir kt. 2022). Svarbi\u0173 individuali\u0173 dalyvavimo darbo j\u0117goje ypatybi\u0173, ty i\u0161silavinimo ir sveikatos b\u016bkl\u0117s, poky\u010di\u0173 poveik\u012f sugretiname su dalyvavimo polinki\u0173, susijusi\u0173 su \u0161iomis charakteristikomis, poky\u010di\u0173 poveikiu skirtingoms gyventoj\u0173 grup\u0117ms pagal lyt\u012f ir ras\u0119\/etnin\u0119 priklausomyb\u0119.<\/p>\n<p>M\u016bs\u0173 bazinis scenarijus rodo, kaip ateityje JAV darbo j\u0117gos dydis ir sud\u0117tis keisis pagal demografines prielaidas, nurodytas sura\u0161ymo biuro gyventoj\u0173 skai\u010diaus prognoz\u0117se, i\u0161laikant vis\u0173 \u012ftakojan\u010di\u0173 veiksni\u0173 poveik\u012f darbo j\u0117gos dalyvavimui vis\u0105 modeliavimo laikotarp\u012f (2022 m. 2060). Nor\u0117dami \u012fvertinti, kaip politikos reformos, kuriomis sprend\u017eiami darbo j\u0117gos dalyvavimo skirtumai, gali paveikti dalyvavim\u0105 ateinan\u010diais de\u0161imtme\u010diais, pasirenkame kelet\u0105 \u201ekas b\u016bt\u0173, jei\u201c scenarij\u0173. Scenarijais siekiama kiekybi\u0161kai \u012fvertinti potencial\u0105 pa\u0161alinti skirtumus tarp gyventoj\u0173 pogrupi\u0173, apibr\u0117\u017et\u0173 pagal lyt\u012f ir ras\u0119\/etnin\u0119 kilm\u0119.<\/p>\n<p>Remiantis \u0161iais modeliavimais (1 pav.), panaikinus ly\u010di\u0173 skirtumus LFPR tarp etnini\u0173 ir rasini\u0173 grupi\u0173, darbo j\u0117ga gal\u0117t\u0173 b\u016bti padidinta 14,3 mln. \u0160is didelis padid\u0117jimas i\u0161ry\u0161kina didel\u012f ekonomin\u012f didesnio moter\u0173 dalyvavimo potencial\u0105. Kita vertus, kai ma\u017eum\u0173 grup\u0117s pasiekia dalyvavimo lyg\u012f, pana\u0161\u0173 \u012f neispan\u0173 balt\u0173j\u0173 (dauguma JAV gyventoj\u0173 grup\u0117), tai gali padidinti darbo j\u0117g\u0105 apie 6,5 mln. \u017emoni\u0173, pabr\u0117\u017eiant ekonomin\u0119 rasini\u0173 ir etnini\u0173 skirtum\u0173 ma\u017einimo naud\u0105.<\/p>\n<p><strong>1 pav <\/strong>Darbo j\u0117gos pasi\u016blos pokytis 2022\u20132060 m., bazin\u0117 pad\u0117tis ir scenarijai<\/p>\n<h6><span class=\"ez-toc-section\" id=\"Pastabos_Boheim_ir_kt_2024_imituotos_vertes_pagristos_microWELT_Baziniame_scenarijuje_numatoma_kad_iki_2060_m_darbo_jega_padides_272_mln\"><\/span><em>Pastabos<\/em>: B\u00f6heim ir kt. (2024), imituotos vert\u0117s, pagr\u012fstos microWELT. Baziniame scenarijuje numatoma, kad iki 2060 m. darbo j\u0117ga padid\u0117s 27,2 mln.<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h6>\n<p>Pa\u0161alinus etnini\u0173 ir rasini\u0173 grupi\u0173 i\u0161silavinimo ir sveikatos b\u016bkl\u0117s skirtumus, darbuotoj\u0173 skai\u010dius gal\u0117t\u0173 b\u016bti apie 2,6 mln. \u0160is scenarijus pabr\u0117\u017eia pagrindin\u0117s socialin\u0117s politikos svarb\u0105 didinant darbo j\u0117gos dalyvavim\u0105.<\/p>\n<p>Galiausiai, integravus etnini\u0173 ir rasini\u0173 grupi\u0173 dalyvavimo lygi\u0173 i\u0161lyginimo ir j\u0173 i\u0161silavinimo bei sveikatos gerinimo poveik\u012f, darbo j\u0117ga gal\u0117t\u0173 padid\u0117ti 9 mln. darbuotoj\u0173, palyginti su pradine pad\u0117timi. \u0160is kombinuotas metodas parodo visapusi\u0161k\u0173 politikos intervencij\u0173 naud\u0105. Santykinai tariant, \u0161ie scenarijai 2060 m. padidina bendr\u0105 darbo j\u0117gos pasi\u016bl\u0105 JAV nuo 1,2 iki 7,2%.<\/p>\n<p>2 paveiksle parodyta, kaip laikui b\u0117gant kinta bendras darbo j\u0117gos dalis, palyginti su visu gyventoj\u0173 skai\u010diumi. Modelyje numatoma, kad be \u012fsiki\u0161imo \u017emoni\u0173 dalis darbo j\u0117goje labai pablog\u0117t\u0173. Ta\u010diau scenarijai, kuriais siekiama panaikinti ly\u010di\u0173 ir rasini\u0173 \/ etnini\u0173 skirtum\u0173, gali ne tik su\u0161velninti, bet ir pakeisti \u0161i\u0105 tendencij\u0105. Pavyzd\u017eiui, ly\u010di\u0173 skirtum\u0173 panaikinimas \u2013 tai rei\u0161kia, kad kiekvienoje etnin\u0117je\/rasin\u0117je grup\u0117je moterys priart\u0117ja prie vyr\u0173 LFPR \u2013 gal\u0117t\u0173 stabilizuoti priklausomyb\u0117s santyk\u012f pereinamuoju etapu (mes suvienodiname rodiklius per de\u0161imt met\u0173) ir netgi padidinti j\u012f pasiekus paritet\u0105, o tai rodo. ekonomi\u0161kai palankesn\u0117 aktyvi\u0173 ir neaktyvi\u0173 gyventoj\u0173 pusiausvyra. Pana\u0161iai, net ir nesprend\u017eiant ly\u010di\u0173 skirtumo, rasini\u0173 ir etnini\u0173 skirtum\u0173 panaikinimas ir sveikatos bei \u0161vietimo rezultat\u0173 suvienodinimas ilgainiui gali visi\u0161kai kompensuoti visuomen\u0117s sen\u0117jimo padarinius. Apibendrinant, \u0161ie darbo j\u0117gos dalyvavimo skirtumai ras\u0117s\/etnin\u0117s priklausomyb\u0117s ir lyties sankirtoje i\u0161ry\u0161kina pla\u010dias politikos veiksm\u0173 mast\u0105 siekiant su\u0161velninti visuomen\u0117s sen\u0117jimo padarinius.<\/p>\n<p><strong>2 pav<\/strong> Darbo j\u0117gos ir vis\u0173 gyventoj\u0173 santykis 2022\u20132060 m<\/p>\n<h6><span class=\"ez-toc-section\" id=\"Pastabos_Boheim_ir_kt_2024_imituotos_vertes_pagristos_microWELT\"><\/span><em>Pastabos<\/em>: B\u00f6heim ir kt. (2024), imituotos vert\u0117s, pagr\u012fstos microWELT.<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h6>\n<h2><span class=\"ez-toc-section\" id=\"Inkliuzinis_dalyvavimas_kaip_strategija_pries_senejima\"><\/span>Inkliuzinis dalyvavimas kaip strategija prie\u0161 sen\u0117jim\u0105<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h2>\n<p>M\u016bs\u0173 i\u0161vados rodo, kad tikslin\u0117s politikos priemon\u0117s, skirtos panaikinti ly\u010di\u0173 ir rasini\u0173 (etnini\u0173) skirtumus dalyvaujant darbo rinkoje, gal\u0117t\u0173 \u017eymiai sustiprinti JAV darbo rink\u0105 prie\u0161 demografinio sen\u0117jimo spaudim\u0105. Politika, kuria siekiama padidinti moter\u0173 dalyvavim\u0105, ypa\u010d remiant dirban\u010dias motinas, suteikiant geresnes vaik\u0173 prie\u017ei\u016bros galimybes ir teisingesn\u012f nam\u0173 \u016bkio pareig\u0173 pasidalijim\u0105, yra ypa\u010d veiksmingos. Be to, labai svarbu spr\u0119sti \u0161vietimo ir sveikatos skirtumus. Nors \u0161ios priemon\u0117s gali u\u017etrukti ilgiau, kad padid\u0117t\u0173 dalyvavimo lygis, j\u0173 ilgalaik\u0117 nauda yra didel\u0117. Geresn\u0117 sveikata ir \u0161vietimas ne tik pagerina darbo rinkos rezultatus, bet ir prisideda prie platesnio socialinio lygyb\u0117s ir ekonominio stabilumo.<\/p>\n<p>\u012etraukiantis darbo j\u0117gos dalyvavimas yra labai svarbus siekiant su\u0161velninti ekonomin\u012f visuomen\u0117s sen\u0117jimo poveik\u012f. Spr\u0119sdamos ras\u0117s, etnin\u0117s kilm\u0117s ir lyties sankirtos skirtumus, JAV gali \u017eymiai padidinti savo darbo j\u0117g\u0105 ir i\u0161laikyti palankesn\u012f ekonomin\u0117s priklausomyb\u0117s santyk\u012f. Tam reikalingas daugialypis politikos po\u017ei\u016bris, kuris ne tik skatint\u0173 dalyvavimo lygi\u0173 lygyb\u0119, bet ir pagerint\u0173 vis\u0173 gyventoj\u0173 grupi\u0173 sveikatos ir \u0161vietimo s\u0105lygas.<\/p>\n<p>Apskritai m\u016bs\u0173 tyrimai patvirtina, kad \u201edemografija n\u0117ra likimas\u201c (Kotschy ir Bloom 2023) ir kad nors demografinis sen\u0117jimas kelia dideli\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173, juos galima veiksmingai valdyti taikant strategines ir \u012ftraukias politikos intervencijas. Galima toki\u0173 priemoni\u0173 nauda akivaizdi: tvirtesn\u0117 darbo j\u0117ga, didesnis ekonominis stabilumas ir teisingesn\u0117 visuomen\u0117.<\/p>\n<h2><span class=\"ez-toc-section\" id=\"Nuorodos\"><\/span>Nuorodos<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h2>\n<p>Autorius, D, D Figlio, K Karbownik, J Roth ir M Wasserman (2019), \u201eNepakankama \u0161eima ir ly\u010di\u0173 skirtumai elgesio ir ugdymosi rezultatuose\u201c, <em>Amerikos ekonomikos \u017eurnalas: taikomoji ekonomika<\/em> 11(3): 338-381.<\/p>\n<p>Baumberg Geiger, B, R B\u00f6heim ir T Leoni (2019), \u201e<a href=\"https:\/\/doi.org\/10.1016\/j.ssresearch.2019.03.008\">Did\u0117janti Amerikos sveikatos bausm\u0117: tarptautin\u0117s tendencijos, susijusios su vyresnio am\u017eiaus darbuotoj\u0173, kuri\u0173 sveikata, \u012fdarbinimas<\/a>\u201d, <em>Socialini\u0173 moksl\u0173 tyrimai<\/em> 82: 18-32.<\/p>\n<p>Berger, B, IL Garcia, N Maestas ir KJ Mullen (2022), \u201eSveikatos ir ilgesnio darbo ry\u0161ys: darbingumo skirtumai\u201c, NBER darbo dokumentas 30036.<\/p>\n<p>Berkman, LF ir BC Truesdale (2023), \u201eIlgesnis darbas ir gyventoj\u0173 sen\u0117jimas JAV: kod\u0117l atid\u0117tas i\u0161\u0117jimas \u012f pensij\u0105 daugeliui n\u0117ra prakti\u0161kas sprendimas\u201c <em>Sen\u0117jimo ekonomikos \u017eurnalas<\/em> 24, 100438.<\/p>\n<p>B\u00f6heim, R, T Horvath, T Leoni ir M Spielauer (2024), \u201eInkliuzinio darbo j\u0117gos dalyvavimo galia siekiant su\u0161velninti gyventoj\u0173 sen\u0117jim\u0105: ras\u0117s\/etnin\u0117s kilm\u0117s ir lyties sankirtos spragos panaikinimas Jungtin\u0117se Valstijose\u201c, NBER darbo dokumentas Nr. 32590.<\/p>\n<p>Chavez, K, K Weisshaar ir T Cabello-Hutt (2022), \u201eLyties ir rasin\u0117 diskriminacija priimant \u012f darb\u0105 prie\u0161 COVID-19 pandemij\u0105 ir jos metu: Buhalteri\u0173 lauko eksperimento \u012frodymai, 2018\u20132020\u201c, <em>Darbas ir profesijos<\/em> 49(3): 275\u2013315.<\/p>\n<p>Collins, W ir MQ Michael (2017), \u201eRasiniai skirtumai Amerikos moter\u0173 darbo rinkoje rezultat\u0173: ilgalaikis vaizdas\u201c, NBER darbo dokumentai Nr. 23397.<\/p>\n<p>Daly, MC, B Hobijn ir JH Pedtke (2020), \u201eDarbo rinkos dinamika ir juodai balt\u0173 pajam\u0173 skirtumai\u201c,<em> Ekonomikos lai\u0161kai <\/em>186:17.<\/p>\n<p>Geppert, C ir H Boulhol (2018), \u201c<a href=\"https:\/\/cepr.org\/voxeu\/columns\/population-ageing-pension-policies-alone-will-not-prevent-decline-relative-size\">Visuomen\u0117s sen\u0117jimas. Vien pensij\u0173 politika neapsaugos santykinio darbo j\u0117gos dyd\u017eio ma\u017e\u0117jimo<\/a>\u201c, VoxEU.org, bir\u017eelio 4 d.<\/p>\n<p>Juhn, C ir S Potter (2006), \u201eDarbo j\u0117gos dalyvavimo poky\u010diai Jungtin\u0117se Valstijose\u201c, <em>Ekonomikos perspektyv\u0173 \u017eurnalas<\/em> 20(3): 27-46.<\/p>\n<p>Kotschy, R and D Bloom (2023), \u201c<a href=\"https:\/\/cepr.org\/voxeu\/columns\/economic-growth-prospects-face-population-ageing\">Ekonomikos augimo perspektyvos visuomen\u0117s sen\u0117jimo akivaizdoje<\/a>\u201c, VoxEU.org, spalio 22 d.<\/p>\n<p>Moen, P, SM Flood ir J Wang (2022), \u201eNetolygus v\u0117lesnis darbo kursas: lyties, am\u017eiaus, ras\u0117s ir klasi\u0173 skirtumai\u201c, <em>Gerontologijos \u017eurnalai: serija<\/em> B 77(1): 170-180.<\/p>\n<p>EBPO \u2013 Ekonominio bendradarbiavimo ir pl\u0117tros organizacija (2023), \u201c<a href=\"https:\/\/doi.org\/10.1787\/e0255c98-en\">Senatv\u0117s priklausomyb\u0117s santykis<\/a>\u201c (\u017ei\u016br\u0117ta 2023 m. baland\u017eio 30 d.).<\/p>\n<p>Perez-Arce, F ir MJ Prados (2021), \u201eJAV darbo j\u0117gos dalyvavimo lygio ma\u017e\u0117jimas: literat\u016bros ap\u017evalga\u201c, <em>Ekonomini\u0173 tyrim\u0173 \u017eurnalas<\/em> 35(2): 615-652.<\/p>\n<p>Porteris, SR, N Hendren, MR Jones ir R. Chetty (2018), \u201e<a href=\"https:\/\/cepr.org\/voxeu\/columns\/race-and-economic-opportunity-united-states\">Ras\u0117 ir ekonomin\u0117 galimyb\u0117 Jungtin\u0117se Valstijose<\/a>\u201c, VoxEU.org, bir\u017eelio 27 d.<\/p>\n<\/p><\/div>\n<p><br \/>\n<br \/><a href=\"https:\/\/cepr.org\/voxeu\/columns\/inclusive-labour-force-participation-can-reverse-economic-consequences-population\">Source link <\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Pastaraisiais metais su gyventoj\u0173 sen\u0117jimu susij\u0119 demografiniai poky\u010diai k\u0117l\u0117 didel\u012f ekonomin\u012f susir\u016bpinim\u0105, ypa\u010d i\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse. Did\u0117jant vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 skai\u010diui, vis labiau pablog\u0117ja pusiausvyra tarp ekonomi\u0161kai aktyvi\u0173 ir priklausom\u0173 gyventoj\u0173 sluoksni\u0173. Tai kelia dideli\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 darbo rinkoms, socialin\u0117s apsaugos sistemoms ir bendram ekonomikos stabilumui. JAV senatv\u0117s priklausomyb\u0117s santykis (ty 65 met\u0173 ir vyresni\u0173 asmen\u0173 procentas,&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-128","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-pasaulio-ekonomikos-naujienos"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/128","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=128"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/128\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=128"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=128"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=128"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}