<\/span><\/h2>\nNeseniai paskelbtame dokumente (Monasterolo ir kt., 2024 m.) si\u016blome bendr\u0105 klimato skolos finansavimo schem\u0105 \u0161iam finansavimo tr\u016bkumui pa\u0161alinti. M\u016bs\u0173 pasi\u016blym\u0105 sudaro trys viena kit\u0105 papildan\u010dios reformos: 1) vienodos ES anglies dioksido kainodaros schemos \u012fvedimas visuose sektoriuose ir 2) bendras Europos klimato obligacij\u0173 i\u0161leidimas, kurios bus finansuojamos i\u0161 bendros anglies kainodaros sistemos pajam\u0173, ir galiausiai (3) Europos ilgalaik\u0117s klimato politikos plano, finansuojamo i\u0161leid\u017eiant \u0161ias obligacijas, \u012fgyvendinimas.<\/p>\n
Si\u016bloma ES anglies dioksido kainodaros schema grind\u017eiama ES apyvartini\u0173 tar\u0161os leidim\u0173 prekybos sistemos (ELS) i\u0161pl\u0117timu \u012f visus sektorius ir anglies emisijos leidim\u0173, kuriais prekiaujama ATLPS, pardavimu. Palyginti su nacionalini\u0173 anglies dioksido mokes\u010di\u0173 sistema, \u0161i schema neb\u016bt\u0173 priklausoma nuo valstybi\u0173 nari\u0173 pasirinkimo d\u0117l anglies dioksido mokes\u010dio tarif\u0173 ir gaut\u0173 mokes\u010di\u0173 pajam\u0173 pervedimo Komisijai. I\u0161 esm\u0117s parduodant leidim\u0173 prekybos apyvartiniais tar\u0161os leidimais sistem\u0105 b\u016bt\u0173 sukurta pirmoji ES bendro fiskalinio paj\u0117gumo forma, o ES gal\u0117t\u0173 finansuoti savo klimato politik\u0105. Tai neleist\u0173 susilpninti klimato kaitos \u0161velninimo tiksl\u0173, nulemt\u0173 nacionalinio politinio nestabilumo, ir valstybi\u0173 nari\u0173 vyriausybi\u0173 u\u017egrobimo pramon\u0117s ir spaudimo grup\u0117ms.<\/p>\n
Siekdami nustatyti galimus fiskalinius paj\u0117gumus, atsirandan\u010dius parduodant ATLPS leidimus, apskai\u010diuojame dabartin\u0119 diskontuot\u0105 vert\u0119 (PDV) pajam\u0173, kurias \u0161ie pardavimai generuos b\u016bsimoms anglies dioksido kainoms, remiantis finansin\u0117s sistemos ekologi\u0161kumo tinklu (NGFS). scenarijai (Menon ir kt. 2022). 1 paveiksle parodyta, kad net ir laikantis konservatyvi\u0173 prielaid\u0173, b\u016bsim\u0173 pajam\u0173 PDV gali siekti 2,2 trilijonus eur\u0173, atitinkan\u010dius dabartinius ES klimato kaitos biud\u017eetus. Apskai\u010diuota, kad PDV gali padid\u0117ti iki 11,5 trilijon\u0173 eur\u0173 pagal pasauliniu mastu suskaidytus klimato veiksm\u0173 scenarijus ir daugel\u012f met\u0173 u\u017epildyti ES klimato kaitos finansavimo sprag\u0105. Be to, \u0161ie skai\u010diai nepakankamai \u012fvertina su anglies dioksidu susijus\u012f ES fiskalin\u012f paj\u0117gum\u0105, nes juose neatsi\u017evelgiama \u012f papildomas b\u016bsimas pajamas, gaunamas \u012fdiegus anglies dioksido kiekio ma\u017einimo sien\u0173 reguliavimo mechanizm\u0105 (CBAM), kad vietos ir u\u017esienio gamintojams b\u016bt\u0173 sukurtos vienodos s\u0105lygos d\u0117l anglies dioksido kainos.<\/p>\n
1 pav<\/strong> numatom\u0173 pajam\u0173 PDV<\/p>\n<\/span>Pastabos<\/em>: paveiksle pavaizduotas apskai\u010diuot\u0173 pajam\u0173 i\u0161 ATLPS leidim\u0173 pardavimo PDV nuo 2024 m. iki 2100 m. pagal kiekvien\u0105 NGFS scenarij\u0173 (trilijonais eur\u0173). Raudonoji linija, nubr\u0117\u017eta 2 trilijonais eur\u0173, atitinka 2023 m. EK biud\u017eet\u0105 per \u0161e\u0161eri\u0173 met\u0173 laikotarp\u012f.<\/span><\/h6>\nATLPS leidim\u0173 pardavimas leis Komisijai aptarnauti Europos klimato obligacijas. Kadangi pajamos i\u0161 \u0161i\u0173 pardavim\u0173 nei\u0161vengiamai yra neapibr\u0117\u017etos, idealiu atveju \u0161i\u0173 obligacij\u0173 emisij\u0105 ir aptarnavim\u0105 valdyt\u0173 Europos vir\u0161valstybin\u0117 agent\u016bra, kuri gali gauti pajam\u0173 u\u017e parduot\u0105 apyvartini\u0173 tar\u0161os leidim\u0173 prekybos sistem\u0105, turi tinkam\u0105 skol\u0173 valdymo patirt\u012f ir pakankamai nuosavo kapitalo u\u017etikrinti investuotojus d\u0117l \u0161i\u0173 obligacij\u0173 saugumo. Atrodo, kad tiek Europos Komisija, tiek Europos stabilumo mechanizmas (ESM) yra potencial\u016bs kandidatai \u012f \u0161\u012f vaidmen\u012f, nors abu turi tr\u016bkum\u0173: Komisijai tr\u016bksta paskutinio i\u0161 \u0161i\u0173 trij\u0173 savybi\u0173, o ESM \u2013 pirmosios.<\/p>\n
<\/span>Finansinio ir makroekonominio stabilumo nauda<\/span><\/h2>\nBe dabartinio klimato politikos finansavimo tr\u016bkumo, Europos klimato obligacijos tur\u0117t\u0173 papildomos naudos Europos kapitalo rink\u0173 pl\u0117trai, jos makroekonominiam ir finansiniam stabilumui ir pinig\u0173 politikos vykdymui euro zonoje. Pirma, Europos klimato obligacij\u0173 i\u0161leidimas pad\u0117t\u0173 patenkinti dabartin\u0119 saugaus Europos turto paklaus\u0105, sprend\u017eiant saugi\u0173 skolos vertybini\u0173 popieri\u0173 pasi\u016blos tr\u016bkum\u0105 pasauliniu lygiu ir dar labiau Europoje. Taigi \u0161ios obligacijos gali b\u016bti integruotos Europos kapitalo rinkos ir ilgai lauktos kapitalo rink\u0173 s\u0105jungos (CMU) Europoje pl\u0117tros pagrindas. Tikim\u0117s, kad Europos klimato obligacijos bus labai likvid\u017eios, bus i\u0161leid\u017eiamos reguliariai ir dideliais kiekiais. Tod\u0117l investuotojai juos suvoks kaip saug\u0173 suvereni\u0105 vertyb\u0119, kuri\u0105 i\u0161leido vir\u0161nacionalin\u0117 finans\u0173 institucija, turinti auk\u0161t\u0105 kredito reiting\u0105 ir tiesiogiai paremt\u0105 i\u0161 pajam\u0173, gaut\u0173 pardavus ETS leidimus. Be to, \u0161ios obligacijos gali patenkinti augant\u012f pasaulini\u0173 investuotoj\u0173 potrauk\u012f aplinkai tvariems portfeliams.<\/p>\n
Antra, \u0161ios obligacijos padidins Europos ekonomikos augim\u0105 ir fiskalin\u012f paj\u0117gum\u0105, leisdamos pakankamai l\u0117\u0161\u0173 skirti klimato politikai. \u0160iuo at\u017evilgiu 2 paveiksle pateikta kilpa parodo, kaip investicijos \u012f klimato kaitos \u0161velninim\u0105 ir prisitaikym\u0105 prie jos gali sukurti teigiam\u0105 cikl\u0105, didinant \u0161alies atsparum\u0105 klimato nelaim\u0117ms ir remiant tvar\u0173 ekonomikos augim\u0105. \u0160is didesnis atsparumas stiprina fiskalinius paj\u0117gumus ir sudaro s\u0105lygas tolesnei investicijoms \u012f klimato kait\u0105, o tai savo ruo\u017etu gali pagerinti makroekonominius rezultatus. \u0160ios investicijos taip pat gali sukurti \u201efinansin\u012f gr\u012f\u017etam\u0105j\u012f ry\u0161\u012f\u201c: didesnis fiskalinis paj\u0117gumas suma\u017eina numanom\u0105 klimato rizik\u0105, padidina investuotoj\u0173 pasitik\u0117jim\u0105 ir suma\u017eina valstyb\u0117s skolos pajamingum\u0105. Tai suma\u017eina papildom\u0173 investicij\u0173 klimato kaitos finansavimo i\u0161laidas, toliau didina atsparum\u0105 ir u\u017edaro kilp\u0105.\n<\/p>\n
Tre\u010dia, Europos klimato obligacij\u0173 i\u0161leidimas b\u016bt\u0173 naudingas pinig\u0173 politikos vykdymui euro zonoje, tod\u0117l ECB gal\u0117t\u0173 vykdyti ekologi\u0161kas savo turto pirkimo programas ir i\u0161pl\u0117sti \u017ealiojo turto portfel\u012f (Abiry ir kt., 2022), i\u0161vengiant sektori\u0173 ir \u0161ali\u0173 \u0161ali\u0161kumo.<\/p>\n
2 pav<\/strong> Realaus ir finansinio klimato gr\u012f\u017etamojo ry\u0161io kilpos<\/p>\n