{"id":1102,"date":"2025-01-03T16:37:35","date_gmt":"2025-01-03T16:37:35","guid":{"rendered":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2025\/01\/03\/klimato-kaita-ir-toliau-daro-itaka-banku-skolinimo-imonems-sprendimams-grieztinami-skolinimo-standartai-ir-salygos-tarsiosioms-imonems\/"},"modified":"2025-01-03T16:37:35","modified_gmt":"2025-01-03T16:37:35","slug":"klimato-kaita-ir-toliau-daro-itaka-banku-skolinimo-imonems-sprendimams-grieztinami-skolinimo-standartai-ir-salygos-tarsiosioms-imonems","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2025\/01\/03\/klimato-kaita-ir-toliau-daro-itaka-banku-skolinimo-imonems-sprendimams-grieztinami-skolinimo-standartai-ir-salygos-tarsiosioms-imonems\/","title":{"rendered":"Klimato kaita ir toliau daro \u012ftak\u0105 bank\u0173 skolinimo \u012fmon\u0117ms sprendimams \u2013 grie\u017etinami skolinimo standartai ir s\u0105lygos tar\u0161iosioms \u012fmon\u0117ms"},"content":{"rendered":"<p> <br \/>\n<\/p>\n<div>\n<p><strong>Klimato kaita ir toliau daro \u012ftak\u0105 bank\u0173 skolinimo \u012fmon\u0117ms sprendimams<sup>1<\/sup>rodo 2024 m. bank\u0173 apklausos rezultatai. Bankai Lietuvoje, kaip ir visoje euro zonoje, grie\u017etina skolinimo standartus<sup>2<\/sup> ir s\u0105lygas<sup>3<\/sup> vadinamosioms rudosioms \u012fmon\u0117ms, t. y. tar\u0161iausioms \u012fmon\u0117ms, kurios dar neprad\u0117jo per\u0117jimo prie klimatui neutralios veiklos. Ta\u010diau bank\u0173 paskol\u0173 standartai ir s\u0105lygos \u0161veln\u0117ja \u017ealiosioms \u012fmon\u0117ms \u2013 tokioms, kurios savo veikla yra klimatui neutralios arba nedaug prisidedan\u010dios prie klimato kaitos.<\/strong><\/p>\n<p><em>Komentuoja\u00a0Dominyka Nachaj\u016bt\u0117, Lietuvos banko Klimato kaitos centro vyriausioji ekonomist\u0117<\/em><\/p>\n<p>Lietuvoje trys i\u0161 a\u0161tuoni\u0173 apklaust\u0173 bank\u0173 nurod\u0117, kad per pastaruosius 12 m\u0117n. klimato kaita tur\u0117jo grie\u017etinant\u012f poveik\u012f skolinimui rudosioms \u012fmon\u0117ms \u2013 joms taikyti grie\u017etesni tiek skolinimo standartai, tiek s\u0105lygos. Grie\u017etesnis poveikis \u012fmon\u0117ms teikiamoms paskoloms rei\u0161kia, kad bankai taiko grie\u017etesnius kredito standartus, pavyzd\u017eiui, reikalauja didesnio kreditingumo lygio arba didesnio u\u017estato, ir grie\u017etesnes s\u0105lygas, pavyzd\u017eiui, didesnes pal\u016bkanas, trumpesnius paskolos gr\u0105\u017einimo terminus ar didesnius paslaug\u0173 mokes\u010dius. D\u0117l tokio grie\u017etinamojo efekto rudosioms \u012fmon\u0117ms tampa sunkiau ir brangiau gauti paskol\u0173 arba jas refinansuoti.<\/p>\n<p>\u017daliosioms \u012fmon\u0117ms bank\u0173 paskol\u0173 standartai ir s\u0105lygos \u0161veln\u0117jo \u2013 tai nurod\u0117 du i\u0161 a\u0161tuoni\u0173 bank\u0173. Toks \u0161veln\u0117jantis poveikis padeda \u017ealiosioms \u012fmon\u0117ms lanks\u010diau i\u0161 bank\u0173 gauti savo veiklai finansuoti reikaling\u0173 l\u0117\u0161\u0173. Kiti bankai per paskutinius 12 m\u0117n. kol kas ne\u012f\u017evelg\u0117 jokio klimato kaitos poveikio j\u0173 skolinimui \u017ealiosioms \u012fmon\u0117ms.<\/p>\n<p>Pana\u0161ios ir visos euro zonos bank\u0173 atsakym\u0173 tendencijos. Euro zonoje toliau grie\u017et\u0117jo tiek paskol\u0173 rudosioms \u012fmon\u0117ms standartai, tiek j\u0173 s\u0105lygos (atitinkamai 44 ir 30 %), o paskol\u0173 \u017ealiosioms \u012fmon\u0117ms ir standartai, ir s\u0105lygos \u0161veln\u0117jo (atitinkamai -25 ir -31 %)<sup>4<\/sup>. Grynasis paskol\u0173 rudosioms \u012fmon\u0117ms standart\u0173 ir s\u0105lyg\u0173 grie\u017etinimas buvo ma\u017eesnis, negu tik\u0117tasi pra\u0117jusiais metais, o \u017ealiosioms \u012fmon\u0117ms taikomas paskol\u0173 standart\u0173 ir s\u0105lyg\u0173 \u0161velninimas i\u0161 esm\u0117s atitiko pra\u0117jusiais metais bank\u0173 prognozuot\u0105 pokyt\u012f (tik paskol\u0173 s\u0105lyg\u0173 pokytis pasirod\u0117 es\u0105s \u0161iek tiek ma\u017eesnis, nei tik\u0117tasi).<\/p>\n<p>Euro zonoje skolinimo grie\u017etinimui did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 per paskutinius 12 m\u0117n. tur\u0117jo su \u012fmone ir jos ateities perspektyvomis susijusi pereinamojo laikotarpio rizika bei fizin\u0117 klimato kaitos rizika, da\u017eniausiai susijusi su skolininko geografine vieta. O reik\u0161mingiausi\u0105 \u0161velninant\u012f poveik\u012f skolinimo kriterijams tur\u0117jo su klimato kaita susijusi fiskalin\u0117 parama \u017ealiosioms \u012fmon\u0117ms.<\/p>\n<p><\/p>\n<p><em>\u0160altiniai: Euro zonos bank\u0173 apklausa d\u0117l skolinimo ir Lietuvos banko skai\u010diavimai.<br \/>&#13;<br \/>\nPastaba: teigiamas proc. skirtumas rei\u0161kia skolinimo standart\u0173 ar paskol\u0173 s\u0105lyg\u0173 grie\u017etinim\u0105, neigiamas \u2013 \u0161velninim\u0105.<\/em><\/p>\n<p>Apskritai matyti didesnis bank\u0173 d\u0117mesys skolinimo rudosioms \u012fmon\u0117ms sugrie\u017etinimui, nustatant grie\u017etesnius standartus ir s\u0105lygas, o ne \u017eali\u0173j\u0173 \u012fmoni\u0173 \u012fgalinimui (\u0161velninant skolinimo standartus ir s\u0105lygas), \u2013 tai rodo kiek asimetri\u0161k\u0105 bank\u0173 sektoriaus persiorientavim\u0105 tvaraus skolinimo link.<\/p>\n<p>Pana\u0161i\u0173 skolinimo tendencij\u0173 Lietuvoje tikimasi ir per artimiausius 12 m\u0117n. Dalis bank\u0173 numato, kad skolinimo rudosioms \u012fmon\u0117ms standartai ir s\u0105lygos ateityje tik grie\u017et\u0117s, ta\u010diau skolinimo \u017ealiosioms \u012fmon\u0117ms standartus ir s\u0105lygas \u0161velninti kitais metais ketina ma\u017eiau bank\u0173 nei iki dabar.<\/p>\n<p>Kalbant apie bank\u0173 skolinim\u0105 \u017ealiosios pertvarkos tikslais svarbu atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f paskolas persitvarkan\u010dioms \u012fmon\u0117ms (angl. <em>pereinamojo laikotarpio \u012fmon\u0117s<\/em>), kurios yra pagrindin\u0117s pereinamojo laikotarpio finansavimo (angl. <em>pereinamojo laikotarpio finansavimas<\/em>) gav\u0117jos. Tai \u2013 \u012fmon\u0117s, kurios \u0161iuo metu yra laikomos tar\u0161iomis, ta\u010diau pama\u017eu perorientuoja savo veikl\u0105 \u012f \u017ealesn\u0119. Lietuvoje per pastaruosius 12 m\u0117n. nebuvo matyti paskol\u0173 persitvarkan\u010dioms \u012fmon\u0117ms teikimo poky\u010di\u0173, o per ateinan\u010dius 12 m\u0117n. bankai matyt\u0173 labiau grie\u017et\u0117jant\u012f poveik\u012f tokioms paskoloms. Kita vertus euro zonoje persitvarkan\u010dioms \u012fmon\u0117ms paskol\u0173 standartai ir s\u0105lygos \u0161veln\u0117jo (atitinkamai -10 ir -14 %). Tokioms \u012fmon\u0117ms tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje svarbu gauti finansavim\u0105, reikaling\u0105 finansuoti veiklos perorientavim\u0105, ir taip u\u017etikrinti, kad j\u0173 keliama tar\u0161a gal\u0117t\u0173 efektyviai ma\u017e\u0117ti.<\/p>\n<p>Bank\u0173 paskolos \u0161iuo metu ir toliau yra svarbiausias \u012fmoni\u0173 \u017eali\u0173j\u0173 investicij\u0173 finansavimo \u0161altinis. Bankai tiek Lietuvoje, tiek euro zonoje vertina, kad paskol\u0173 \u017ealiosioms ir persitvarkan\u010dioms \u012fmon\u0117ms paklausa tik did\u0117s. \u017daliosioms investicijoms itin svarbus bank\u0173 kreditavimo vaidmuo rodo b\u016btinyb\u0119 bankams vis labiau derinti savo skolinimo praktik\u0105 su i\u0161sikeltais nacionaliniais ir Europos S\u0105jungos klimato tikslais. Remiantis euro zonos bank\u0173 apklausos d\u0117l skolinimo duomenimis, su klimato kaita susijusi rizika yra svarbi bankams priimant sprendimus d\u0117l paskol\u0173 suteikimo. Tik\u0117tina, kad laikui b\u0117gant klimato kaitos poveikis bank\u0173 skolinimo sprendimams did\u0117s, nes bankai tur\u0117s koreguoti savo rizikos valdymo strategijas, atsi\u017evelgdami \u012f su klimato kaita susijusias rizikas. Bankai taip pat tur\u0117s \u012fgyvendinti Europos Centrinio Banko (ECB) bank\u0173 prie\u017ei\u016bros reikalavimus iki 2024 m. pabaigos \u012f savo rizikos valdymo s\u0105rang\u0105 \u012ftraukti su klimatu ir aplinkosauga susijusias rizikas<sup>5<\/sup>.<\/p>\n<\/p>\n<ul>&#13;<\/p>\n<li>Apklausa atlikta 2024 m. liepos m\u0117n. Apklausos rezultat\u0173 ap\u017evalgoje pateikiama apibendrinta respondent\u0173 nuomon\u0117 neb\u016btinai parodo oficiali\u0105 bank\u0173, taip pat ir Lietuvos banko ar jo tarnautoj\u0173, pozicij\u0105 ir vertinimus.<\/li>\n<p>&#13;<\/p>\n<li>Apibendrinant nuomon\u0119 ir skai\u010diuojant vien\u0105 ar kit\u0105 atsakym\u0105 pasirinkusi\u0173 bank\u0173 dal\u012f, bank\u0173 atsakymai traktuojami vienodai, nepriklausomai nuo j\u0173 u\u017eimamos rinkos dalies.<\/li>\n<p>&#13;\n<\/ul>\n<hr\/>\n<p><sup>1<\/sup> Nuo 2015 m. Lietuvoje veikian\u010di\u0173 komercini\u0173 bank\u0173 ir u\u017esienio bank\u0173 filial\u0173 (keturi\u0173 did\u017eiausi\u0105 rinkos dal\u012f pagal turim\u0105 turt\u0105 Lietuvoje u\u017eiman\u010di\u0173 bank\u0173) apklausos rezultatai \u012ftraukiami \u012f euro zonos bank\u0173 apklausos, kuri\u0105 vie\u0161ai skelbia Europos Centrinis Bankas (ECB), rezultatus. Euro zonos bank\u0173 apklausos ap\u017evalg\u0105, \u012fskaitant bank\u0173 atsakymus apie klimato kaitos poveik\u012f bank\u0173 skolinimo \u012fmon\u0117ms veiklai, galima rasti ECB 2024 m. II ketvir\u010dio bank\u0173 skolinimo apklausos rezultat\u0173 tinklalapyje.<br \/>&#13;<br \/>\n<sup>2<\/sup> Skolinimo standartai \u2013 vidaus taisykl\u0117s ar kriterijai, kuriais bankai vadovaujasi priimdami sprendim\u0105 suteikti paskol\u0105. Kredito standartai apima reikalaujamas paskolos ir skolininko charakteristikas, kad paskolos pra\u0161ymas b\u016bt\u0173 patvirtintas.<br \/>&#13;<br \/>\n<sup>3<\/sup> Skolinimo s\u0105lygos \u2013 paskol\u0173 s\u0105lygos, kuriomis bankas yra link\u0119s suteikti paskol\u0105, t. y. pal\u016bkan\u0173 norma, paskolos dydis, paskolos terminas ir pan.<br \/>&#13;<br \/>\n<sup>4<\/sup> Rodiklis \u201eprocent\u0173 skirtumas\u201c apibr\u0117\u017eiamas kaip bank\u0173, atsakiusi\u0173, kad skolinimo standartai arba s\u0105lygos grie\u017etinami, dalies (procentais) ir bank\u0173, atsakiusi\u0173, kad skolinimo standartai arba s\u0105lygos \u0161velninami, dalies (procentais) skirtumas.<br \/>5<sup><\/sup> ECB bank\u0173 prie\u017ei\u016bra: BPM prie\u017ei\u016bros prioritetai 2024\u20132026 m<\/p>\n<\/p><\/div>\n<p><script>\n    !function(f,b,e,v,n,t,s){if(f.fbq)return;n=f.fbq=function(){n.callMethod?\n            n.callMethod.apply(n,arguments):n.queue.push(arguments)};if(!f._fbq)f._fbq=n;\n            n.push=n;n.loaded=!0;n.version='2.0';n.queue=();t=b.createElement(e);t.async=!0;\n            t.src=v;s=b.getElementsByTagName(e)(0);s.parentNode.insertBefore(t,s)}(window,\n        document,'script','https:\/\/connect.facebook.net\/en_US\/fbevents.js');\n    fbq('init', '449445692451263'); \/\/ Insert your pixel ID here.\n    fbq('track', 'PageView');\n<\/script><br \/>\n<br \/><br \/>\n<br \/><a href=\"https:\/\/www.lb.lt\/lt\/naujienos\/klimato-kaita-ir-toliau-daro-itaka-banku-skolinimo-imonems-sprendimams-grieztinami-skolinimo-standartai-ir-salygos-tarsiosioms-imonems\">Source link <\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Klimato kaita ir toliau daro \u012ftak\u0105 bank\u0173 skolinimo \u012fmon\u0117ms sprendimams1rodo 2024 m. bank\u0173 apklausos rezultatai. Bankai Lietuvoje, kaip ir visoje euro zonoje, grie\u017etina skolinimo standartus2 ir s\u0105lygas3 vadinamosioms rudosioms \u012fmon\u0117ms, t. y. tar\u0161iausioms \u012fmon\u0117ms, kurios dar neprad\u0117jo per\u0117jimo prie klimatui neutralios veiklos. Ta\u010diau bank\u0173 paskol\u0173 standartai ir s\u0105lygos \u0161veln\u0117ja \u017ealiosioms \u012fmon\u0117ms \u2013 tokioms, kurios savo&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1103,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"footnotes":""},"categories":[1125],"tags":[408,2411,2415,2413,265,2166,618,2417,2412,2414,2416,2418,1403],"class_list":["post-1102","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-banku","tag-daro","tag-grieztinami","tag-imonems","tag-itaka","tag-kaita","tag-klimato","tag-salygos","tag-skolinimo","tag-sprendimams","tag-standartai","tag-tarsiosioms","tag-toliau"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1102","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1102"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1102\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1103"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1102"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1102"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1102"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}