{"id":106,"date":"2024-08-07T19:58:12","date_gmt":"2024-08-07T19:58:12","guid":{"rendered":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2024\/08\/07\/keliu-susisiekimo-poveikis-vaisingumui-ir-vaiku-sveikatai-indijos-kaime\/"},"modified":"2024-08-07T19:58:12","modified_gmt":"2024-08-07T19:58:12","slug":"keliu-susisiekimo-poveikis-vaisingumui-ir-vaiku-sveikatai-indijos-kaime","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/2024\/08\/07\/keliu-susisiekimo-poveikis-vaisingumui-ir-vaiku-sveikatai-indijos-kaime\/","title":{"rendered":"Keli\u0173 susisiekimo poveikis vaisingumui ir vaik\u0173 sveikatai Indijos kaime"},"content":{"rendered":"<p> <br \/>\n<\/p>\n<div>\n<p>Teori\u0161kai grynasis keli\u0173 tiesimo program\u0173 poveikis demografiniam per\u0117jimui yra dviprasmi\u0161kas.  Keli\u0173 susisiekimo gerinimas gali palengvinti vie\u0161ojo ir privataus transporto paslaug\u0173 pl\u0117tr\u0105 (Asher ir Novosad 2020) ir galb\u016bt pagerinti nam\u0173 \u016bki\u0173 prieig\u0105 prie oficialios sveikatos prie\u017ei\u016bros.  Prieiga prie kaimo keli\u0173 gali suma\u017einti k\u016bdiki\u0173 mirtingum\u0105, nes palengvina vaik\u0173 gimdym\u0105 ir imunizacij\u0105 (Aggarwal 2021).<\/p>\n<p>Svarbu tai, kad k\u016bdiki\u0173 mirtingumo ma\u017e\u0117jimas savo ruo\u017etu gali dar labiau suma\u017einti vaisingum\u0105, nes nam\u0173 \u016bkiams tampa santykinai lengviau pasiekti norim\u0105 \u0161eimos dyd\u012f (Kalemli-Ozcan 2003).  Tai rodo, kad geresn\u0117 keli\u0173 infrastrukt\u016bra gali tur\u0117ti \u012ftakos sprendimams d\u0117l vaisingumo ir k\u016bdiki\u0173 mirtingumo, tod\u0117l gali paspartinti demografinio per\u0117jimo temp\u0105.<\/p>\n<p>Taip pat gali veikti prie\u0161ingas vaisingumo kanalas: jei infrastrukt\u016bros gerinimas paskatins ekonomikos pakilim\u0105 ir padidins nam\u0173 \u016bki\u0173 pajamas (Lenz ir kt., 2017), tai gali paskatinti nam\u0173 \u016bkius tur\u0117ti daugiau vaik\u0173, nes vaik\u0173 prie\u017ei\u016bra tampa labiau prieinama.  Yra \u012frodym\u0173 tiek i\u0161 i\u0161sivys\u010diusi\u0173 (Sobotka ir kt., 2011), tiek i\u0161 besivystan\u010di\u0173 \u0161ali\u0173 (Adsera ir Menendez 2011), kad ekonominio nuosmukio metu gimstamumas ma\u017e\u0117ja, o ekonomikos augimo laikotarpiais atitinkamai did\u0117ja.  Tod\u0117l bendras \u0161i\u0173 mechanizm\u0173 poveikis demografinio per\u0117jimo grei\u010diui lieka atviras empirinis klausimas.<\/p>\n<p>Neseniai paskelbtame dokumente (Dasgupta ir kt., 2024) mano bendraautoriai ir a\u0161 naudojam\u0117s asfaltuot\u0173 keli\u0173 Indijoje skirtumais, atsirandan\u010diais d\u0117l Pradhan Mantri Gram Sadak Yojana (PMGSY), siekdami i\u0161tirti, kaip priva\u017eiavimas keliais daro \u012ftak\u0105 sprendimams d\u0117l vaisingumo ir investicijoms. vaiko sveikatai.  Prad\u0117ta 2000 m., PMGSY yra plataus masto keli\u0173 tiesimo programa, kuria siekiama u\u017etikrinti asfaltuotus kelius iki anks\u010diau nesusijusi\u0173 Indijos kaim\u0173 gyvenam\u0173j\u0173 vietovi\u0173, pirmenyb\u0119 teikiant tiems, kurie vir\u0161ija konkre\u010dius gyventoj\u0173 skai\u010diaus apribojimus.  Kaip faktinio keli\u0173 tiesimo priemon\u0119 naudojame kaim\u0173 gyventoj\u0173 pasiskirstym\u0105 \u2013 dal\u012f bet kurio regiono kaim\u0173, vir\u0161ijan\u010di\u0173 atitinkam\u0105 gyventoj\u0173 skai\u010diaus rib\u0105.  \u0160i priemon\u0117, kartu su gausiais administraciniais duomenimis, padeda mums i\u0161tirti kaimo keli\u0173 poveik\u012f demografiniam per\u0117jimui ir galimus susijusius mechanizmus.<\/p>\n<p>Pastebime, kad asfaltuot\u0173 keli\u0173 \u012frengimas pagerina nam\u0173 \u016bki\u0173 prieig\u0105 prie sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaig\u0173, padidina vaik\u0173 imunizacijos rodiklius ir suma\u017eina k\u016bdiki\u0173 mirtingum\u0105.  Svarbu tai, kad vaisingumas ma\u017e\u0117ja d\u0117l pager\u0117jusio keli\u0173 susisiekimo, o tai atitinka ankstesnius tyrimus (Kalemli-Ozcan, 2003, Ranganathan ir kt., 2015).  \u012edomu tai, kad nepaisant moter\u0173 u\u017eimtumo ma\u017e\u0117jimo po keli\u0173 tiesimo, gimstamumas ma\u017e\u0117ja, o vyr\u0173 u\u017eimtumas did\u0117ja.<\/p>\n<p>\u012edomu tai, kad mes neradome joki\u0173 kontraceptik\u0173 vartojimo poky\u010di\u0173, nors istori\u0161kai tai buvo dominuojantis mechanizmas, per kur\u012f kitos infrastrukt\u016bros intervencijos, tokios kaip elektrifikacija (Grimm ir kt., 2015) ir televizoriai (Tasciotti ir kt., 2022), suma\u017e\u0117jo. vaisingumas.<\/p>\n<p>Duomenis apie keli\u0173 tiesim\u0105 gavome i\u0161 Indijos socioekonomin\u0117s didel\u0117s skiriamosios gebos kaimo ir miesto geografin\u0117s platformos (SHRUG) \u2013 duomen\u0173 rinkini\u0173, apiman\u010di\u0173 ekonominius, demografinius ir rinkim\u0173 rodiklius kaimo ir miesto lygiu.  Be to, vaik\u0173 sveikatos prie\u017ei\u016bros ir sveikatos rezultat\u0173 duomenims naudojame Nacionalin\u012f \u0161eimos ir sveikatos tyrim\u0105 (NFHS), ty NFHS-4 (2015\u20132016) ir NFHS-5 (2019\u20132021).  Mes sutelk\u0117me d\u0117mes\u012f \u012f NFHS-4, kuris apima daugiau nei 500 000 nam\u0173 \u016bki\u0173 visoje \u0161alyje ir yra reprezentatyvus rajono lygmeniu.  NFHS-4 pateikiami klausimai apie vaisingum\u0105, vaik\u0173 ir motin\u0173 mirtingum\u0105, \u0161eimos planavim\u0105, imunizacij\u0105, mityb\u0105 ir prieig\u0105 prie institucin\u0117s prie\u017ei\u016bros.<\/p>\n<p>Steb\u0117tina, kad keli\u0173 apr\u016bpinimas lemia, kad vaisingumas ma\u017e\u0117ja net 5 % vidutinio.  Atrodo, kad tai vis\u0173 pirma lemia apytiksliai lygiavertis k\u016bdiki\u0173 mirtingumo ma\u017e\u0117jimas, o tai gali suma\u017einti netikrum\u0105 d\u0117l vaik\u0173 i\u0161gyvenimo ir suma\u017einti nam\u0173 \u016bki\u0173 poreik\u012f tur\u0117ti papildom\u0173 vaik\u0173 (Adsera ir Menendez 2011).<\/p>\n<p>\u017dvelgiant i\u0161 politikos perspektyvos, kaimo keli\u0173 poveikis vaik\u0173 sveikatos prie\u017ei\u016brai rodo teigiam\u0105 socialin\u012f i\u0161orin\u012f poveik\u012f.  Tik\u0117tina, kad laikui b\u0117gant \u0161i nauda dar labiau padid\u0117s, nes geresn\u0117 sveikata rei\u0161kia geresn\u012f i\u0161silavinim\u0105 (Alderman ir kt., 2006, Bobonis ir kt., 2006) ir darbo j\u0117gos pasi\u016bl\u0105 (Baird ir kt., 2016), o tai turi \u012ftakos tiek erdviniam, tiek kart\u0173 judumui. (Ahlburg 1998).  Be to, m\u016bs\u0173 i\u0161vados rodo, kad kaimo keliai gali paspartinti demografin\u012f per\u0117jim\u0105, nes vaik\u0173 \u201ekokyb\u0117s\u201c pager\u0117jimas d\u0117l ma\u017eesnio mirtingumo ir didesni\u0173 investicij\u0173 \u012f sveikat\u0105 sutampa su ma\u017eesniu gimstamumu.  Svarbu tai, kad nauda neapsiriboja tik sveikatos prie\u017ei\u016bros paklausa;  M\u016bs\u0173 i\u0161vados rodo, kad kaimo keliai pagerina nam\u0173 \u016bki\u0173 prieig\u0105 prie oficialios sveikatos prie\u017ei\u016bros ir taip padeda i\u0161spr\u0119sti pasi\u016blos apribojimus, susijusius su vaik\u0173 sveikatos prie\u017ei\u016bros paskutin\u0119 myli\u0105.<\/p>\n<p><em>Redaktoriaus pastaba: \u0161i skiltis publikuojama bendradarbiaujant su Tarptautin\u0117mis ekonomikos asociacijomis  <a href=\"https:\/\/eur03.safelinks.protection.outlook.com\/?url=https%3A%2F%2Fiea-world.org%2Famplifying-womens-voices%2F&amp;data=05%7C02%7Cashamdasani%40cepr.org%7Ce55c819842644fdc265c08dc442800ac%7Cdd672081708b4fbe86b6e69b0d273523%7C0%7C0%7C638460185807392784%7CUnknown%7CTWFpbGZsb3d8eyJWIjoiMC4wLjAwMDAiLCJQIjoiV2luMzIiLCJBTiI6Ik1haWwiLCJXVCI6Mn0%3D%7C0%7C%7C%7C&amp;sdata=S39qMA9iouZrWl3BSMW6QicxBTnPuT3WqdCF7Al4uTI%3D&amp;reserved=0\">Moterys ekonomikos lyderyst\u0117s srityje<\/a> iniciatyva, kuria siekiama sustiprinti moter\u0173 vaidmen\u012f ekonomikoje atliekant mokslinius tyrimus, kuriant partnerystes ir garsinant balsus.<\/em><\/p>\n<h2>Nuorodos<\/h2>\n<p>Adsera, A ir A Menendez (2011), \u201eVaisingumo poky\u010diai Lotyn\u0173 Amerikoje ekonominio neapibr\u0117\u017etumo laikotarpiais\u201c, <em>Gyventoj\u0173 tyrimai<\/em> 65(1): 37\u201356.<\/p>\n<p>Aggarwal, S (2018), \u201c<a href=\"https:\/\/doi.org\/10.1016\/j.jdeveco.2018.01.004\">Ar kaimo keliai sukuria kelius i\u0161 skurdo?  \u012erodymai i\u0161 Indijos<\/a>\u201d, <em>Vystymosi ekonomikos \u017eurnalas<\/em> 133: 375-395. <\/p>\n<p>Ahlburg, D (1998), \u201eSveikatos perdavimas i\u0161 kartos\u201c, <em>Amerikos ekonomikos ap\u017evalga <\/em>88(2): 265\u2013270.<\/p>\n<p>Alderman, H, J Hoddinott ir B Kinsey (2006), \u201eIlgalaik\u0117s ankstyvos vaikyst\u0117s netinkamos mitybos pasekm\u0117s\u201c, <em>Oksfordo ekonomikos dokumentai<\/em> 58(3): 450\u2013474.<\/p>\n<p>Asher, S ir P Novosad (2020), \u201eKaimo keliai ir vietos ekonomin\u0117 pl\u0117tra\u201c, <em>Amerikos ekonomikos ap\u017evalga <\/em>110(3): 797\u2013823.<\/p>\n<p>Baird, S, JH Hicks, M Kremer ir E Miguel (2016), \u201eSliekai darbe: ilgalaikis investicij\u0173 \u012f vaiko sveikat\u0105 poveikis\u201c, <em>Ekonomikos ketvirtinis \u017eurnalas <\/em>131(4): 1637\u20131680.<\/p>\n<p>Bobonis, GJ, E Miguel ir C Puri-Sharma (2006), \u201eAnemija ir dalyvavimas mokykloje\u201c, <em>\u017dmogi\u0161k\u0173j\u0173 i\u0161tekli\u0173 \u017eurnalas<\/em> 41(4): 692\u2013721.<\/p>\n<p>Dasgupta, A, A Karandikar ir D Raghav (2024), \u201ePrieiga prie keli\u0173, vaisingumas ir vaik\u0173 sveikata kaimo Indijoje\u201c, <em>Gyventoj\u0173 ir vystymosi ap\u017evalga <\/em>50(1): 117-147.<\/p>\n<p>Grimm, M, R Sparrow ir T Tasciotti (2015), \u201eAr elektrifikacija skatina vaisingumo poky\u010dius?  \u012erodymai i\u0161 Indonezijos\u201c, <em>Demografija<\/em> 52(5): 1773\u20131796.<\/p>\n<p>Kalemli-Ozcan, S (2003), \u201eStochastinis mirtingumo, vaisingumo ir \u017emogi\u0161kojo kapitalo investicij\u0173 modelis\u201c, <em>Vystymosi ekonomikos \u017eurnalas<\/em> 70 (1): 103\u2013118.<\/p>\n<p>Lenz, L, A Munyehirwe, J Peters ir M Sievert (2017), \u201eAr didel\u0117s investicijos \u012f infrastrukt\u016br\u0105 ma\u017eina skurd\u0105?  Ruandos elektros prieigos diegimo programos poveikis\u201c, <em>Pasaulio raida<\/em> 89: 88-110.<\/p>\n<p>Ranganathan, S, RB Swain ir DJ Sumpter (2015), \u201eDemografinis per\u0117jimas ir ekonomikos augimas: pasekm\u0117s vystymosi politikai\u201c, <em>Palgrave komunikacijos <\/em>1(1): 1\u20138.<\/p>\n<p>Sobotka, T, V Skirbekk ir D Philipov (2011), \u201eEkonominis nuosmukis ir vaisingumas i\u0161sivys\u010diusiame pasaulyje\u201c, <em>Gyventoj\u0173 ir vystymosi ap\u017evalga<\/em> 37(2): 267\u2013306.<\/p>\n<p>Tasciotti, L, F Sulehria ir N Wagner (2022), \u201eVaisingumas, elektra ir televizija: ar yra ry\u0161ys?  \u012erodymai i\u0161 Pakistano, 1990\u20132018 m. <em>Demografin\u0117s ekonomikos \u017eurnalas<\/em>1\u201328.<\/p>\n<\/p><\/div>\n<p><br \/>\n<br \/><a href=\"https:\/\/cepr.org\/voxeu\/columns\/impact-road-connectivity-fertility-and-child-health-rural-india\">Source link <\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Teori\u0161kai grynasis keli\u0173 tiesimo program\u0173 poveikis demografiniam per\u0117jimui yra dviprasmi\u0161kas. Keli\u0173 susisiekimo gerinimas gali palengvinti vie\u0161ojo ir privataus transporto paslaug\u0173 pl\u0117tr\u0105 (Asher ir Novosad 2020) ir galb\u016bt pagerinti nam\u0173 \u016bki\u0173 prieig\u0105 prie oficialios sveikatos prie\u017ei\u016bros. Prieiga prie kaimo keli\u0173 gali suma\u017einti k\u016bdiki\u0173 mirtingum\u0105, nes palengvina vaik\u0173 gimdym\u0105 ir imunizacij\u0105 (Aggarwal 2021). Svarbu tai, kad k\u016bdiki\u0173&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-106","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-pasaulio-ekonomikos-naujienos"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/106","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=106"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/106\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=106"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=106"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/naujienosversle.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=106"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}