\n<\/p>\n
Ypatingo streso metu bankai instinktyviai teikia pirmenyb\u0119 sav\u0119s i\u0161saugojimui, kad atlaikyt\u0173 audr\u0105. Nors i\u0161 j\u0173 perspektyvos tai suprantama, tai lemia bene did\u017eiausi\u0105 finansini\u0173 krizi\u0173 padaryt\u0105 \u017eal\u0105.<\/p>\n
Prie\u0161taringai vertinamas Miltono Friedmano kriterijus teigia, kad verslo tikslas yra u\u017esidirbti pinig\u0173 savo savininkams (\u017er. Kotz 2022). Kai taiko banko vadovas, \u0161is principas pasirei\u0161kia dviem skirtingais elgesio re\u017eimais.<\/p>\n
Did\u017ei\u0105j\u0105 laiko dal\u012f \u2013 galb\u016bt 999 dienas i\u0161 t\u016bkstan\u010dio \u2013 bankai daugiausia d\u0117mesio skiria pelno didinimui reguliariai skolindamiesi ir skolindami.<\/p>\n
Ta\u010diau t\u0105 ret\u0105 vien\u0105 dien\u0105 i\u0161 t\u016bkstan\u010dio, kai \u012fvyksta didelis sukr\u0117timas ir prasideda kriz\u0117, trumpalaikis pelnas nukeliauja \u012f i\u0161gyvenim\u0105. Bankai sustabdo likvidumo teikim\u0105 ir pradeda j\u012f kaupti, sukeldami paleidimus, at\u0161aukdami pardavim\u0105 ir atsisakydami suteikti kredit\u0105 realiajai ekonomikai. Paprastai tai yra pagrindin\u0117 ekonomin\u0117 kriz\u0117s \u017eala. Sunku numatyti ar u\u017ekirsti keli\u0105 \u2013 ir ne\u012fmanoma reguliuoti \u2013 nes tai kyla i\u0161 savisaugos.<\/p>\n
\u0160ie du labai skirtingi elgsenos re\u017eimai \u017elugdo investuotojus ir reguliavimo institucijas, ypa\u010d tod\u0117l, kad statistiniai modeliai, pagr\u012fsti \u012fprastais laikais, j\u0173 nepateikia.<\/p>\n