Pagal\u00a0Lietuvos Respublikos atsiskaitym\u0173 grynaisiais pinigais sum\u0173 apvalinimo \u012fstatym\u0105, nuo 2025 m. gegu\u017e\u0117s 1 d. \u012fpareigojama atsiskaitant u\u017e prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais apvalinti bendr\u0105 mok\u0117tin\u0105 sum\u0105.<\/p>\n
Apvalinama bus \u012f ma\u017eesn\u0119 arba didesn\u0119 pus\u0119 iki 0 arba 5, arba 10 ct. Jei bendra mok\u0117tina suma baigsis 1 arba 2 euro centais, bus apvalinama \u012f ma\u017eesn\u0119 pus\u0119 iki 0, jei baigsis 3, 4, 6 arba 7 euro centais \u2013 iki 5, o jei 8 arba 9 euro centais \u2013 iki 10.<\/p>\n
MN 15 | Straipsnio vidus 1 pragrafas | 969×200<\/p>\n<\/div>\n
Tokiu b\u016bdu daugeliu atvej\u0173 nebebus poreikio atiduoti gr\u0105\u017e\u0105 1 ir 2 ct monetomis, \u0161i\u0173 monet\u0173 kaldinti ir leisti \u012f apyvart\u0105. Ta\u010diau, pasak Biud\u017eeto ir finans\u0173 komiteto pirmininko Mindaugo Ling\u0117s, 1 ir 2 ct i\u0161liks kaip atsiskaitymo priemon\u0117\u00a0ir jais bus galima atsiskaityti visose prekybos vietose.<\/p>\n
Finans\u0173 komiteto pirmininkas pa\u017eymi, kad apvalinimo nauda yra abipus\u0117, viskas priklauso nuo galutin\u0117s krep\u0161elio kainos. Pasak jo, \u0161\u012f b\u016bd\u0105 \u012fdiegtose \u0161alyse yra i\u0161tirta, kad apvalinimas yra neutralus.\u0160\u012f metod\u0105 taiko tokios euro zonos \u0161alys kaip Airija, Belgija, Suomija, Italija, Nyderlandai ir Slovakija.<\/p>\n
Pagal priimt\u0105 \u012fstatym\u0105, apvalinimas nebus taikomas: atsiskaitym\u0173 negrynaisiais pinigais, dovan\u0173 kuponais (\u010dekiais, kortel\u0117mis), lojalumo kortel\u0117se sukauptais pinigais, socialin\u0117mis kortel\u0117mis sumoms; darbo u\u017emokes\u010diui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms i\u0161mokoms; pensijoms ir kitoms socialin\u0117s apsaugos i\u0161mokoms;\u00a0kei\u010diamos valiutos sumoms;\u00a0mokes\u010diams ir kt.<\/p>\n
<\/p>\n
Lietuvos banko skai\u010diavimais, nuo euro \u012fvedimo \u0161alyje Lietuvos gyventojai yra pamet\u0119 2,4\u00a0mln. Eur vert\u0117s 1 ir 2 ct monet\u0173. Lietuvos banko gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 statistika rodo, kad tik apie tre\u010ddalis 1 ir 2 ct monet\u0173 \u012f apyvart\u0105 i\u0161leid\u017eiamos pakartotinai ir aktyviai cirkuliuoja ekonomikoje. Kadangi \u0161i\u0173 monet\u0173 reikia gr\u0105\u017eai atiduoti atsiskaitant prekybos vietoje, Lietuvos bankas turi jas nuolat kaldinti ar \u012fsigyti i\u0161 kit\u0173 valstybi\u0173 ir leisti \u012f apyvart\u0105.<\/p>\n
Iniciatyvos reng\u0117jai ai\u0161kina, kad 1 ir 2 ct monetoms kaldinti, transportuoti ir tvarkyti naudojami i\u0161tekliai, i\u0161skiriama tar\u0161a, taip pat did\u0117ja CO2<\/sub>, plastiko, \u012f kur\u012f pakuojamos monetos, kiekis.\u00a0Nuo euro \u012fvedimo Lietuvos bankas i\u0161leido 4,8 mln. Eur \u0161i\u0173 monet\u0173 kaldinimui ar \u012fsigijimui i\u0161 kit\u0173 valstybi\u0173 (kasmet daugiau kaip po 0,5 mln. Eur).<\/p>\n Verslas taip pat patiria \u0161i\u0173 monet\u0173 administravimo s\u0105naudas (monet\u0173 inkasavimo i\u0161laidos, laikas, skirtas atsiskaitymui monetomis, j\u0173 skai\u010diavimui dienos pabaigoje) \u2013 ekspertiniu vertinimu, 2,9 mln. Eur kasmet.<\/p>\n U\u017e\u00a0Atsiskaitym\u0173 grynaisiais pinigais sum\u0173 apvalinimo \u012fstatym\u0105 (projektas Nr.\u00a0XIVP-3275(3) balsavo 65 Seimo nariai, prie\u0161 \u2013 20, susilaik\u0117 31 parlamentaras.<\/p>\n \u00a9 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija Pareng\u0117 \u2013 <\/em>Informacijos ir komunikacijos departamento <\/em>Spaudos biuro patar\u0117jas <\/em>Rimas Rudaitis. 20<\/span>24<\/span>\u00a0m. kovo 28 d. prane\u0161imas \u017einiasklaidai\u00a0<\/span>(<\/span>Seimo naujienos\u00a0\u25cf\u00a0<\/span>Seimo nuotraukos\u00a0\u25cf\u00a0<\/span>Seimo transliacijos ir vaizdo \u012fra\u0161ai)<\/span><\/em><\/span><\/p>\n![](\"https:\/\/miestonaujienos.lt\/wp-content\/uploads\/2015\/12\/pranesimu-spaudai-platinimas.jpg\")
<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n