<\/span><\/h2>\nApr\u0117piame 14 Europos \u0161ali\u0173 nuo 1920 m. iki 2019 m. Pasaulin\u0117 apr\u0117ptis b\u016bt\u0173 pageidautina, ta\u010diau to ne\u012fmanoma pasiekti, nes reikia m\u0117nesini\u0173 duomen\u0173 ir visi\u0161kai nusistov\u0117jusi\u0173 centrini\u0173 bank\u0173 (centriniai bankai atsirado XIX a. Europoje ir visame pasaulyje paplito tik po Antrojo pasaulinio karo). M\u0117nesio temperat\u016bros duomenys paimti i\u0161 Berkeley Earth projekto (Rohde ir Hausfather 2020) ir yra apibendrinti nacionaliniu lygiu. M\u0117nesiniai duomenys apie pramon\u0117s gamyb\u0105, vartotoj\u0173 kainas ir pal\u016bkan\u0173 normas buvo renkami pagalbiniam istorin\u0117s centrinio banko politikos projektui (Bazot ir kt., 2024). Pramon\u0117s gamybos apimtys, atitinkan\u010dios pana\u0161ius tyrimus, nagrin\u0117jan\u010dius trumpalaik\u012f pinig\u0173 politikos poveik\u012f.<\/p>\n
Mes sutelkiame d\u0117mes\u012f \u012f vasaros m\u0117nesius \u2013 bir\u017eel\u012f, liep\u0105, rugpj\u016bt\u012f ir rugs\u0117j\u012f \u2013 nes m\u016bs\u0173 tyrime vertinamas galimas trumpalaikis destabilizuojantis auk\u0161\u010diausios temperat\u016bros \u0161ok\u0173 poveikis, o ne bendras visuotinio at\u0161ilimo poveikis i\u0161tisus metus (Faccia ir kt., 2021). ). M\u0117nesio temperat\u016bra yra naudojama vidutin\u0117ms temperat\u016broms ir temperat\u016bros anomalijoms apskai\u010diuoti. Temperat\u016bros anomalija apibr\u0117\u017eiama kaip nukrypimas nuo 1951\u20131980 m. vidurkio (pasaulinis at\u0161ilimas buvo pastebimas devintajame de\u0161imtmetyje). <\/p>\n
1 lentel\u0117 <\/strong>M\u0117nesio vidutinio klimato anomalij\u0173, vir\u0161ijan\u010di\u0173 +1\u00b0C ir +2\u00b0C, da\u017enis 14 Europos \u0161ali\u0173 keturiais skirtingais laikotarpiais<\/p>\n1 lentel\u0117 patvirtina, kad laikui b\u0117gant i\u0161augo auk\u0161tos temperat\u016bros sm\u016bgi\u0173 da\u017enis. Ta\u010diau tai taip pat rodo, kad tokie sm\u016bgiai anaiptol nebuvo ne\u012fprasti iki 1980 m. Vieno da\u017enis rei\u0161kia, kad temperat\u016bros anomalija \u012fvyksta vidutini\u0161kai kart\u0105 per metus. Atsi\u017evelgiant \u012f m\u016bs\u0173 d\u0117mes\u012f \u012f vasaros m\u0117nesius, da\u017eniai svyruoja nuo nulio iki keturi\u0173. Mums reikia \u0161ali\u0173, kuriose b\u016bt\u0173 pakankamai temperat\u016bros sm\u016bgi\u0173. Vakar\u0173\/Vidurio ir Piet\u0173 Europos \u0161alys tam pasiduoda. Pavyzd\u017eiui, jie yra vieninteliai, kuriuose nuo 2000 m. bent du kartus per metus pasirei\u0161k\u0117 vasaros anomalija, auk\u0161tesn\u0117 nei 1 \u00b0C (\u201evidutinio kar\u0161tumo \u0161okas\u201c), o vasar\u0105 vir\u0161 2 \u00b0C temperat\u016bros anomalija pasirei\u0161k\u0117 bent kart\u0105 per metus. per t\u0105 pat\u012f laikotarp\u012f. Kaip bazin\u012f scenarij\u0173 pasirenkame devynias \u0161alis, kuriose vasaros anomalij\u0173 da\u017enis yra did\u017eiausias istorijoje ir pastaruoju metu (i\u0161skyrus Did\u017ei\u0105j\u0105 Britanij\u0105 ir \u0160iaur\u0117s \u0161alis).<\/p>\n
Netiesiniai efektai yra svarb\u016bs (Kotz ir kt., 2024). Ma\u017ei nukrypimai nuo vidutin\u0117s temperat\u016bros vargu ar tur\u0117s pastebimo poveikio. Prie\u0161ingai, dideli temperat\u016bros sukr\u0117timai gali priversti centrinius bankus imtis ry\u017eting\u0173 veiksm\u0173. Atsi\u017evelgiame \u012f neliniji\u0161kum\u0105 naudodami nuo valstyb\u0117s priklausan\u010dias vietines projekcijas su skland\u017eiu slenks\u010diu, vadovaudamiesi Auerbach ir Gorodnichenko (2012). Steb\u0117jimai, esantys \u0161iek tiek \u017eemiau slenks\u010dio, \u012ftraukiami, ta\u010diau jiems suteikiamas ma\u017eesnis svoris. Ir atvirk\u0161\u010diai, didesn\u0117ms anomalijoms suteikiamas didesnis svoris. \u0160io metodo prana\u0161umas yra tai, kad nuo b\u016bsenos priklausomame \u012fvertinime padid\u0117ja steb\u0117jim\u0173 skai\u010dius ir rezultatai tampa ma\u017eiau jautr\u016bs fiksuotos slenks\u010dio pasirinkimui.<\/p>\n
<\/span>Auk\u0161tos temperat\u016bros sm\u016bgiai yra tiekimo sm\u016bgiai<\/span><\/h2>\n1 paveiksle \u012fvertintas vidutinio kar\u0161tumo \u0161oko poveikis m\u016bs\u0173 pradiniam devyni\u0173 Europos \u0161ali\u0173 scenarijui 1920\u20132019 m., kai \u0161oko dydis normalizuotas iki +1 \u00b0C. Poveikis gamybai ir kainoms b\u016bdingas pasi\u016blos \u0161okui: ma\u017eesnis gamybos augimas ir didesn\u0117 infliacija. Pramon\u0117s gamybos svyravimai per metus suma\u017e\u0117ja 0,9 procentinio punkto ir po devyni\u0173 m\u0117nesi\u0173 v\u0117l tampa normal\u016bs. Pavyzd\u017eiui, jei metinis produkcijos augimo tempas normaliu laiku yra 2%, po sukr\u0117timo jis suma\u017e\u0117ja iki 1,1%, o po trij\u0173 ketvir\u010di\u0173 gr\u012f\u017eta iki 2%. N\u0117ra atsigavimo efekto, apiman\u010dio teigiam\u0105 augim\u0105; vadinasi, laikinas poveikis produkcijai augimas<\/em> sukelia nuolatin\u012f produkcijos praradim\u0105 lygiu<\/em>. Infliacija per metus i\u0161auga 0,4 procentinio punkto, o poveikis yra ilgalaikis.<\/p>\n1 pav<\/strong> Kar\u0161tos temperat\u016bros \u0161oko (vir\u0161 1\u00b0C slenks\u010dio) \u012ftaka centrinio banko pal\u016bkan\u0173 normai, gamybos augimui ir infliacijos lygiui<\/p>\n<\/span>Pastabos<\/em>: pagrindin\u0117 imtis (devynios \u0161alys), 1920\u20132019 m.<\/span><\/h6>\nPoveikis b\u016bdingas pasi\u016blos \u0161okui, \u012f kur\u012f centrinis bankas reaguoja suma\u017eindamas pal\u016bkan\u0173 norm\u0105 40 bazini\u0173 punkt\u0173. Gamybai teikiama pirmenyb\u0117, o ne infliacija, tikriausiai tod\u0117l, kad tiesioginis poveikis pirmiesiems yra didesnis. Pal\u016bkan\u0173 normos reakcija taip pat atitinka nuolatin\u012f poveik\u012f infliacijos lygiui: pal\u016bkan\u0173 normos suma\u017e\u0117jimas po devyni\u0173 m\u0117nesi\u0173 normalizuoja gamybos augim\u0105, o infliacinis spaudimas i\u0161lieka.<\/p>\n
Kaip m\u016bs\u0173 rezultatai palyginami su standartiniais pinig\u0173 politikos sukr\u0117tim\u0173 poveikio \u012fver\u010diais? Naujausi tyrimai d\u0117l pinig\u0173 politikos sukr\u0117tim\u0173 JAV ir euro zonoje (Bauer ir Swanson 2023) rodo, kad m\u0117nesin\u0117 pramon\u0117s gamyba 1,2 procentinio punkto ir vartotoj\u0173 kainos 0,3 procentinio punkto neigiamai reaguoja \u012f pal\u016bkan\u0173 normos padid\u0117jim\u0105 100 bazini\u0173 punkt\u0173. Kitaip tariant, +1\u00b0C temperat\u016bros \u0161oko poveikis gamybos apim\u010diai ir kainoms yra toks pat kaip ir 100 bazini\u0173 punkt\u0173 oficialios pal\u016bkan\u0173 normos padid\u0117jimas. Tai padeda paai\u0161kinti, kod\u0117l centriniai bankai reagavo \u012f auk\u0161tos temperat\u016bros sukr\u0117timus dar gerokai prie\u0161 tai, kai klimato kaita padidino toki\u0173 sukr\u0117tim\u0173 dyd\u012f ir da\u017enum\u0105.<\/p>\n
<\/span>Evoliucija laikui b\u0117gant<\/span><\/h2>\nMes i\u0161ple\u010diame savo analiz\u0119 \u012fvairiomis kryptimis. Jie patvirtina pagrindinius m\u016bs\u0173 rezultatus, bet taip pat suteikia i\u0161samesn\u012f vaizd\u0105 apie tai, k\u0105 klimato kaita rei\u0161kia centriniams bankams. Pirma, kai apribojame savo pavyzd\u012f naujesniais laikotarpiais (2 pav.), randame tam tikr\u0173 \u012frodym\u0173, kad vidutinio kar\u0161tumo temperat\u016bros sm\u016bgi\u0173 (1\u00b0C slenkstis) poveikis \u0161iandien yra ma\u017eesnis nei anks\u010diau. Tai ypa\u010d pasakytina apie infliacij\u0105. Ma\u017eesn\u012f poveik\u012f galima paai\u0161kinti \u017eem\u0117s \u016bkio sektoriaus, kaip bendro BVP, ir (arba) maisto, kaip bendro vartojimo, dalies suma\u017e\u0117jimu. Arba ma\u017eesnis poveikis gali b\u016bti susij\u0119s su technologiniais patobulinimais, pvz., oro kondicionavimu, d\u0117l kuri\u0173 \u0161iandienos darbo j\u0117ga tampa atsparesn\u0117 auk\u0161tos temperat\u016bros sm\u016bgiams. Atkreipkite d\u0117mes\u012f, kad 1950\u20132019 ir 1990\u20132019 m. rezultatai i\u0161lieka statisti\u0161kai reik\u0161mingi. Svarbiausia, kad gr\u012f\u0161ime prie viso laikotarpio poveikio dyd\u017ei\u0173, jei i\u0161 naujo atliekame naujesni\u0173 laikotarpi\u0173 \u012fver\u010dius, bet anomalij\u0173, vir\u0161ijan\u010di\u0173 2\u00b0 C slenkst\u012f (3 pav.). Centriniai bankai \u0161iandien gali tiesiog pasilikti savo ugnies j\u0117g\u0105 didesniems temperat\u016bros sm\u016bgiams.<\/p>\n
2 pav <\/strong>Kar\u0161tos temperat\u016bros \u0161oko (vir\u0161 1\u00b0C slenks\u010dio) \u012ftaka centrinio banko pal\u016bkan\u0173 normai, gamybos augimui ir infliacijos lygiui<\/p>\n